Bet tema turbūt apie kūrybą, ne apie biografijas? Ar ne visai taip supratau? 

Dėl mokymo programos nežinau. Aš jau seniai nebe mokykloje... Tačiau paimkim tokį pavyzdį. Bet kurio muzikos pasaulio atstovo biografijose galima rasti savų liapsusų, biografijos oi kaip  nepuošiančių detalių. Bet ar tai sumenkina jų kūrybinį palikimą?  Paprastai ne. 

Aš jau esu minėjusi kitose temose, kad be galo mėgstu atlikėjų biografijas. Tai paskaičius daugiau jų susidarė įspūdis: Mama mia   Bet tobulų nėra. O jei ir būtų, tie tobulieji juk visiškai neįdomios asmenybės. 

Tai savaime suprantama, kad neprivalėjai 

Ir šiaip, tas "Stalino saulės vežimas" nėra istoriškai jau toks smerktinas dalykas. Kas beliko bejėgiai Lietuvai tuomet. O rašytojai sovietams tik "nekaltumo" ir "reputacijos" priedanga. Tai dėl to Nėries, Giros, Venclovos ir kitų nelabai ir reikėtų kaltinti, tiesiog tik paminėjau tokį faktą, kurį dažnai dėstant mokyklose užmiršta paminėti (darant išvadą, jog ir šiandieninėje mokykloje egzistuoja faktų nuslėpimas ir propaganda, bet dabar informacinis amžius klesti ir vis mažiau pavyksta nuslėpti).

Žinoma, ne vien, bet aš kalbėjau dabar konkrečiai apie ją. Neprivalėjau paminėti kitų, jei to nenorėjau. 

Einarai, Stalino saulę ne viena Nėris vežė. Tai nelabai suprantu, kodėl būtent ją daugiausia už tai visi skalpuoja. 

Būsiu balta varna šioje temoje ir nesutiksiu dėl Nėries  Grožis kartais slypi paprastume. Ne visiems patinka abstrakcijos. Dukrai nupirkau Nėries knygą, varčiau, skaičiau, grįžinėjau į vaikystę. Stipri visgi kai kurių jos eilėraščių emocija (pvz. "Dvidešimt sū", jau labai seniai skaityta , bet iki šiol prisimenama poema "Mama, kur tu?"). Na ir taip, daugelis Nėries  eilėraščių skirtas vaikiškai auditorijai. Bet argi tai blogai? Nemanau, kad vien dėl to suaugęs žmogus tai turi niekinti. Kaip ir pačią poetę. Plius ir skaitytojai skirtingi. Vienas ieško intelektualumo, naujų vėjų, o kitas gal tiesiog emocijos. 

Biškutį nukrypsiu, bet iš savo mokyklinių metų galiu išskirti tris lietuvių poetus: Nėrį, Paulių Širvį bei Brazdžionį. Nors Brazdžioniu paauglystėje jau "persirgau". Savo noru skaičiau storiausias jo poezijos rinktines. Bet dabar jo eilės jau visiškai nebetraukia. 

O. Visiškai sutiksiu. Salomėjos Nėries seilėtėkiai prilyginami literatūrai vaikams 6-12 metų tarpe. Bet šiandieninėse mokyklose skiepijama esą tai geniali, šaliai nusipelniusi (o dar ir atvirkščiai - kolaborante spėjo pabūti) autorė. Kur jos tas neišpasakytas nusipelnimas, dar nesupratau. Tikiuos tą esmę aptikti arba su šiuo klaustuku toliau gyventi.