Labai jaunatviška muzika. 

labai labai neblogai! susiklauso. 

gera

Geros naujienos! Koncertas Rygoj birželio mėnesį. Ir bilietų kainos labai normalios:)

Tikriausiai vietoj "išsikrovė" norėjai parašyti "išsisėmė"? (nes išsikrovimą muzikoje galima būtų traktuoti netgi ir kaip labai teigiamą bruožą - kad nuoširdžiai išdėjo viską, ką turėjo ant širdies) Na, aš manau kitaip. The Killers tiesiog perėjo į kitą etapą. Ne aukštesnį, ne žemesnį, o tiesiog kitą, nes jų dainos vis tiek puikios. Tačiau kitokios. Taip, dabar jos savo "comfort zone" - TK sukūrė tikrų himnų, kurie skamba pakiliai, galingai, bet... saugiai, t.y., vengiant rizikos skambėti netipiškai, drąsiai, "indie'iškai''. Ir dėl to šiek tiek gaila... Man trūksta to spontaniškumo, gaivališkumo, tos kovinės dvasios, maištavimo ir ambicingumo (gerąja prasme, nes tai nėra pretenzingumas), visus kuriuos spinduliavo "Hot Fuss" ir "Sam's Town" albumai, o taip pat būtina paminėti ir "Sawdust", kurio kūriniai buvo įrašyti tų dviejų albumų laikotarpiu; taip pat baisiai gera klausytis tų keletos nuostabių perliukų, jiems dar nebūnant tikraisiais The Killers, 2002 m. atliktų gyvai (juos galima rasti čia įkeltame albume 'The Castle Las Vegas 2002-9-27') - Get My Shit Together, I Want My Heart Back, I've Got This Feeling ir Those Cigarettes - /fantastiškas gabalas!/ - va ten tai kaifas, tikras gaivališkas indie rock; o dar pridėkim ir jų pačiame pirmajame albume - demo EP ''The Killers Demo'' įrašytas "Desperate'' (dievinu ją...) ir "Replaceable''...

Tačiau labai džiaugiuosi, kad TK nebetęsė "Day & Age" tradicijų ir eksperimentus su šokių muzika paliko ramybėje. Pasižaisti galima (tą darė ir David Bowie, ir daugybė kitų), bet pernelyg neįsijaučiant. Puiku, kad jie "Battle Born" albume vėl grįžo prie roko (nors ir ne prie indie rock). Bet jie nestovi vietoje. Manau, kitais albumais gali dar smarkiai nustebinti, nes jų kraujyje pulsuoja labai stiprus kūrybinis potencialas - tik reikia jį 'prižadinti'. Dabar gi toks, sakyčiau, jų ramusis kūrybinis laikotarpis. Tą smarkiai įtakoja ir grupės narių, ypač pagrindinio dainų kūrėjo, vokalisto B. Flowerso asmeninis gyvenimas. Jis - visai neaudringas, o labai stabilus (laimingai vedęs trijų vaikų tėtis), jis pats neseniai peržengė trisdešimtmečio slenkstį (kuomet žmonės bent trumpam aprimsta nuo jaunatviškų šėlionių ir apgalvoja savo gyvenimą), o pasaulyje dabar netvyro kažkokia įtampa, dėl ko norisi maištauti (o konkrečiai muzikos pasaulyje irgi jaučiama novatoriškumo bei idėjinių vertybių stoka). Taigi, jokių dramų, jokių abejonių, širdį plėšančio skausmo, noro įrodyti pasauliui, kas aš toks... Būtent, belaukiant "Battle Born" išleidimo, to ir baiminausi, kad jis bus visai nusaldintas ir lengvas. Tačiau, laimei, jis ne toks ir manęs tikrai nenuvylė. Jis - brandus ir jame yra bent keletas itin stiprių kūrinių, vėl girdisi tas Killersams būdingas svajingai nostalgiškas skambesys. Jo nėra tiek daug, kiek norėtųsi, bet šis albumas pelnytai susilaukė nemažo dėmesio (tik norint jį iš tiesų įvertinti, reikia paklausyti ne vieną kartą). 

The Killers vien jau pirmais albumais įnešė į muzikos pasaulį nemenką dozę novatoriškumo ir iškart tapo viena svarbiausių šiuolaikinių roko grupių. Ateity, neabejoju, jie tikrai taps legendomis. Aš užaugau su jais (nes man atrodo, kad muzika - ypač roko - iš tiesų pradėjau domėtis tik tada, kai 2004 m. juos atradau) ir tikiuosi, kad galėsiu sekti jų kūrybą iki pat senatvės :)

Sam's town buvo magiškas albumas:) dabartinis Battle Born kažkokia mormoniška drama pastatyta ant praitų albumų šlovės. Gaila išsikrovė jie kaip grupė, geriau jie būtų daugiau sau laiko skirę ir kažką naujo sukurpę, kad ir kaip buvo su Day and Age, kuris buvo savam stiliuj tikrai stiprus.

Gera grupe. Kai kurios dainos mane nuramina ir ikvepia. 

Jie įdomus, linksmi ir kurybingi ,ir man jie patinka

Viena is megemiausiu grupiu,puikios dainos,idomus sukurti klipai