QMS nėra amerikietiško psichodelinio roko frontliner'iai, tai yra savotiškai antrojo ešelono grupė, kuriuos įvairūs amžininkai (The Doors, Jefferson Airplane, The Byrds, Grateful Dead ir pan.) kiek tais nustelbė. Ir tai kažkuria prasme suprantama, nes net didžiausi QMS hitai yra labai sofistikuota, turtinga garsų muzika, kuri iš pirmos perklausos nebūtinai krenta į ausis, tačiau kai galiausiai išgirsti antrą, trečią, ketvirtą kartą, pradedi QMS muziką pagauti... ir galiausiai dievinti.

QMS atradau per dainą Mona dar ankstyvoj paauglystėj (savo psichodelinėj fazėj, kai Jefferson Airplane būdavau linkęs deleguoti savo mėgstamiausia visų laikų grupe), galiausiai patapau dideliu Happy Trails fanu ir visai nemenku QMS debiuto fanu. Labai vertinau jų instrumentinį inovatyvumą improvizacinėse kompozicijose, man QMS instrumentuotės visuomet atrodė originalesnės ir labiau artimos ausiai negu, tarkim, Grateful Dead. Calvary iki šiol yra vienas mano mėgstamiausių improvizuotų jam'ų roko muzikoje. 

Bet net ir struktūruotos iš anksto sukomponuotos kompozicijos, kaip minėjau, yra labai turtingos, jas daug labiau pradėjau vertinti jau brandesniame amžiuje. Pavyzdžiui, Fresh Air yra turbūt didžiausias QMS hitas, bet tai tikrai peculiar daina su savotišku džiaziškumu, ritmenbliuziškumu ir net bosanovos sensacijomis, bet su psichodeliniam rokui būdingu tirštu gitaros skambesiu, tankia perkusija ir skambiu pianinu ir vietomis labai rėksmingu Dino Valenti vokalu. Kartais iš šiandieninės perspektyvos stebies, kaip tokia turininga daina tapo populiari (todėl 1970-ieji yra nuostabi epocha muzikai, nes muzikos industrija nebuvo užmušti simplistinių beat'ų kakofonijos, kaip yra dabar). What About Me? labai panašius jausmus keliantis gabalas: turi visai smagų priedainį (vėl su kažkokiom užslėptom karibiškos muzikos jausenomis, bet su bigbendiška pučiamųjų galia), bet yra ir fleita, ir labai vingri akustinė gitara, ir tikrai nekonvencinės vokalo sekcijos... visgi tapo mažu hitu.

Šiandien tokia muzika, manau, klausytojo absoliučiai nerastų. Belieka viltis, kad QMS ir daugelis kitų vėlyvojo 7-ojo dešimtmečio psichodelikos grupių nenugrims į užmarštį ir muzikos entuziastų dėka išliks linksniuojamos, minimos geru žodžiu. Man QMS viena mėgstamiausių psichodelinio roko grupių. Vis dar Jefferson Airplane reitinguočiau aukščiau, bet QMS kažkur labai netoli. Mėgstamiausia daina tikriausiai vis dar yra Mona. Mona yra visiškai unikumas, ritmo sekcija tokia kieta, kad mano smegenys nuo to pulso pradeda nebetilpti kaukolėje, o gitaros tonas su masiniu echo efektu yra nepakartojamas. Žinoma, Mona yra koveris ir originali Bo Diddley versija irgi jau turi to unikalaus gitaros tono užuomazgas, bet su tom išplėstom improvizacijom, visiškai inovatyvia ritmo sekcija ir sulėtintu tempu QMS tai pavertė iš esmės nauja, daug stipresne daina. Vienas geriausių koverių.