Lūžis II

einaras13

---

Tipas: Proza Publikavimo data: 2012m. Liepos 10d. 13:16

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Jis atsikėlė dar ankstų rytą. Tą vasarą jis labai mėgo pasivaikščioti vienas. Tai tų kamuojančių jausmų priežastis. Nepatiko bręstančiai asmenybei tą patirti, bet suprato tik vieną dalyką: drąsa ir ryžtas turi būti viso ko variklis. To jam labiausiai stygo. Mažius galvojo apie vakarykštę dieną, kada jis jau tapo nebe „mažiumi“. Bet jo charakterio trūkumai vis dar rodė, kad jis iš vidaus yra maža ir menka asmenybė. Vakarykštės muštynės buvo tik neteisingai suveikę refleksai, o po to pamačius tą, kuri dabar užima daugiausia vietos širdyje, drovumas ir bailumas užvaldė jį.
Berniukas apsuko ratą aplink miestą ir jau grįžinėjo namo. Jo galvoje nuo vakar pasidarė skaidriau, jis nebe taip kankinosi dėl savo bailumo. Nors jį ir slėgė ta tradicinė paaugliška mintis: kas bus, jei manęs nesupras, bet bent pabandęs būtų. Bet berniuko minčių centras buvo konfliktas prie upės slėnio. Jis svarstė du variantus: ar jam atleisti ar ne. Vaikis suprato, kad tai buvo reakcija į jo įskaudinimą ir jaučiasi visiškai nekaltas, todėl net nekreipė į jį dėmesio, kai šis ir šiandien pakvietė susitikti.
Vis dėlto draugas atvažiavo. Bet šis nepuolė atsiprašinėti ir net neprisiminė, kad šitas, visą galvą už jį mažesnis, įveikė jį dvikovoje. Kvietė pasivažinėti, bet įžeistasis teisinosi, kad neturįs nuotaikos. Staiga draugas paklausė:
- Tu čia taip dėl vakar? Turėtum džiaugtis, laimėjai prieš mane.
- Ko čia džiaugtis? Pats nekaip jaučiuosi, kad tave užsipuoliau iš niekur nieko. – netikėtai pakeičia poziciją jaunuolis. Čia gal pačio prieštaravimas prieš sielą, noras pripažinti kaltę ir išlaikyti taikią draugystę ar siekis pabėgti nuo minčių?
- Tai... sutariam? – paklausė antrasis, o anas atsakė rankos paspaudimu.
- Tik žiūrėk, vėl neužvažiuok man į snukį, nors mažas, bet kai raketa. – šmaikštus pagyrimas nuskambėjo iš pralaimėjusiojo.
- Ką tu? Vakar buvo prasta nuotaika ir tiek – pasiteisina laimėtojas.
- Tai ką, dabar kiekvieną kartą reikės tavo blogų nuotaikų saugotis? – juokais, bet taikliai pasakė draugas.
- Ne, vakar buvo ypatingai bloga. – žemėjančiu tonu pasakė berniukas. Toks jo balsas, kad net pasirodė, jog šitas dialogas gadina jam nuotaiką, vėl kelia jam nemalonių prisiminimų.
- Klausyk, kas ten per bitė vakar buvo įgėlusi? Tikrai baisiai keistas buvai, prastai atrodei. Lyg kas sąžinę graužtų. – vėl savo tiesumo ir taiklumo nestokoja antrasis. Po šių žodžių keistai ir atsakovas pasijuto, lyg skaitytų mintis.
- Nežinau nė pats, po sąžinę dar nesiknaisiojau. – sumelavo vaikis. Bet vis dar nebuvo aišku: ar jį kankina ganėtinai stipri it magnetas simpatija, ar jo drovumas, nesugebėjimas pasirodyti prieš ją? Po sielą „knaisiotis“ jam dabar mažiausiai terūpėjo, nes išvis norėjo pabėgti nuo tų minčių. Mąstant apie ją jam pasidarydavo taip malonu, kad jis tiesiog „įkrisdavo“ į tą fantazijų pasaulį. Bet prisiminus savo drąsos stoką, jis įžeisdavo pats save ir kildavo noras trankyti galvą į sieną.
- Na, gerai, važiuojam?
- Tuoj pala, dviratį išsivarysiu. – ir išėjo į garažą.
Staiga pasigirdo it dužtų kas, šukės pažirtų. Draugas skubėjo į garažą pažiūrėti, kas ten nutiko. Ir ten rado gulintį, vos gyvą savo bendraklasį (mat jie dar ir klasiokais buvo). Tas tik šaukia:
- Kaip skauda, greičiausiai galvą praskėlė...
- Kas čia buvo? – išsigandęs kelia savo draugą ant kojų.
- Stiklainiai ... Vis motinai sakau, kad neperpildytų lentynų, ir tik pukšt – ir mano spėjimai pasitvirtina.
Nuėjo jie abu į kambarį, o motina nutirpo pareinantį sūnų su kruvinu viršugalviu. Ji paguldo ant lovos, skambina gydytojui. O draugas sėdi ir nieko nesako. Tik po valandėlės, kai atvažiavo gydytojas, jau išeidamas prabilo:
- Žiūrėk, laikykis, greičiau pasveik. – sėdo ant dviračio ir nudūmė tolyn.
O ligonio mintyse vėl kyla vakarykščių vaizdų projekcijos. Tai priverčia pasijusti jį dar prasčiau emocionaliai, bet fiziškai jis jau kuo geriausiai jautėsi. Staigiai atsikėlė iš lovos ir kartu su gydytoju nuvažiavo į ligoninę.

2012m. Liepos 10d. 13:16

einaras13 / Šeštadienį žmonės eina į turgų  2015 m. lapkričio 19 d.  einaras13 / Kramtomosios gumos filosofija  2015 m. lapkričio 15 d.  einaras13 / Bandant (ne)subręsti  2015 m. rugpjūčio 29 d.