Monologas apie problemas

einaras13

---

Tipas: Memuarai Publikavimo data: 2012m. Rugsėjo 25d. 18:15

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Mano gyvenimas po truputį virsta karibų egzotika, voratinkliais apipinta. Pasirodo, mano aplinkos žmonės yra bjaurūs gavatės, kurie suranda vis kitą taikinį apkaltint ir išgalvot vis kitą priežastį, bei išvertus pilvus sėdėt nematant savų ydų. O kai kam net nuomonės turėjimas prilygsta psichinei ligai (oi tie niekam neprilygstantys diktatoriai...). 14-metis - tai ne žmogus! (naujas šūkis?).

Oi, dar yra tų, kurie mėgsta pasiimti ryškų, juodą markerį ir daugybe linijų paryškinti savybę, kuri ir taip jau pajuodus nuo vis besikartojančių pabrėžimų. Ir kaip nemalonu girdėti, kai ta tavo savybė tampa diskusijų centru, pagrindine pokalbių tema. Oi tie žmonės (ups, jie 14/15-mečiai, irgi ne žmonės). Nuobodu jų klausytis, tik va, bijai įsiterpti į diskusiją vien dėl to, kad vis bus rastas smarkus būdas įkasti į "Achilo kulną". Oi, mieli grobounys.

Man vienas frontas net karą paskelbė. Nes aš įžeidžiau kažką, o kad man širdį gelia tai nepastebi. Ai, pala, aš ne žmogus, širdies gelti man negali. Jie iškėlė du variantus: kariaut ir kentėt arba nusileist ir su tam tikromis sąlygomis susitaikyti. Kad ir kaip kiekvienam žmogui norėtųsi taikos, bet ne, deja, turiu savų principų ir nepakęsiu tokių diktatūrų. Nesižeminsiu prieš chamus! Karas, tai karas - už tiesą, kuri, mano nuomone, yra vertingiausia savybė šiame pasaulyje. Bet pala, 14-metis teisus būti negali! Tai kur logika, kur tiesa?! Nėra, viskas yra tik melas ir absurdas. Bent jau tokį požiūrį pradeda diktuoti naujoji karta, kuri jau persotinta mokslais ir logikomis. Taigi, gal visa ko išvada yra pasaulio keistumas, netikėtumas ir dėsnių atvirkštinumas?

Hm, nutrūko grandine supintos mano mintys.

Taigi, pasaulis nėra teisingas, o aš vertinu būtent teisumą - tai ką, nusižudyti? Ne, kažkada jau seniau esu iškėlęs teoriją, kad gyvenimas yra viską merkiančių liūčių, draskančių vėjų, siaubiančių pūgų ir deginančių kaitrų seka, kur lengva diena su švelniu vėjeliu ir plaukiančiu debesėliu yra reta ir trumpa visa ko palaima. O mirtis - juk bejausmė būsena. Tada tu esi nulis. Bet čia tai išvis kažkoks minus vienetas (oi, koks pesimizmas, o dar neseniai savo stipriąja puse laikiau optimizmą).

Ir kur gi tas optimizmas, kai tau liepsną į veidą sviedžia ir adatą į užpakalį dursto. Bėgi it pamišęs ratais, va koks tas gyvenimas. Svarbu žmonėms pasijuokti iš kito nelaimės. Iš egoizmo kilo visi pasaulio blogiai. Ir iš pavydo. Net dievai kadais buvo bjaurybės (pvz: Dzeusas). O tai ką, kad jau dievais nebetiki, tai jau progresas? Na, čia jau atsakymas priklauso nuo individualios nuožiūros. Bet manau, kad žmogus geriau gyvena ir jaučiasi, kai kažkuo tiki. Tik ne mokslu!

Ateityje mano karo frontas žada naujų išdaigų ir darosi nebeaišku, ką aš apie egzistenciją šiame pasaulyje manysiu toliau. Iš manęs gimsta filosofuot mėgstantis melancholikas. Va, kodėl visi "pochuistai" yra laimingesni (o gal ir ne?).

Bijau ateities, bijau dabarties. Noriu į praeitį, kur laikai buvo "geresni" (oi ta nostalgija - toks lūžis, dėka kurio visa šviesa neaiškiomis priežastimis krypsta į praeitį)

PASAULIS YRA PASLAPTIS!!!

Fin.

2012.09.24, vakaras
"Monologas apie problemas"
Pasirašo Einaras Sipavičius.

2012m. Rugsėjo 25d. 18:15

einaras13 / Šeštadienį žmonės eina į turgų  2015 m. lapkričio 19 d.  einaras13 / Kramtomosios gumos filosofija  2015 m. lapkričio 15 d.  einaras13 / Bandant (ne)subręsti  2015 m. rugpjūčio 29 d.