
Nenoriu grįžti
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2012m. Sausio 25d. 18:17
|
|
Nenoriu grįžti
Aš lekiu
Kaip sniegena balta tarp pastatų,
Aš lekiu
Kaip vėjas šnara paslapčia
Tarp plunksnų saulė šviečia iš dangaus
šidy troškimai šoka,
aš bandau.
Palieku tik tuščią dangų
Oi! Vėjas kužda..
lieka raukšlės man ant rankų
kaip šešėlis lūžta
lieka tik neaiškūs siluetai.
Blizga nulakuoti kabrioletai
darosi koktu ir vėl.
Palikai tik atbukusias mintis.. Kodėl?
Vilkai grandinę –
uodegą sunkią prikabinai,
kaip liūtys ant betono krenta
kaskart kai paukščiai vėl parskrenda.
Uodega sunkėja, bunka protas
nuo sunkumų griūna, nors nė motais
gyvenki kaip tau tinka,
ir žvelk į sniegeną ramiai,
kas tau akinius tokius išrinko?
Su jais atrodai per kvailai.
 2012m. Sausio 25d. 18:17
|
 2014 m. birželio 29 d.
 2014 m. birželio 10 d.
 2012 m. rugpjūčio 30 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2012 m. sausio 25 d. 19:24:42
Pritariu. Tikrai pernelyg viskas sumalta, rimo nėra. Užmanymas gal ir neblogas, bet išpildymas prastas.
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2012 m. sausio 25 d. 19:00:23
Vėlgi trūksta įtaigumo ir labai jau tos urbanistinės detalės (pastatai, kabrioletai...) nedera čia. Net neįdomu skaityti, jokio panašumo į eilėraštį, gal gal šiek tiek, nes kai kur rimas atsiranda. Žodžiu, nepatiko man, gal aš čia nusikalbu, tegu vertina profesionalai
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas