Odė spausdintuvui

einaras13

---

Tipas: Kita Publikavimo data: 2013m. Balandžio 28d. 00:41

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Nekenčiu. Tu pilkas ir nuobodus, tu griozdas ant pusės mėlynai geltono, tiesiog žėrinčiai žalio kambario. Blizga sidabru, bet išties tai tik matinis paviršius. Girgždantis akordeonas, kuris stovi šalia, groja gražiau, nei tu atrodai. Tavo visi kabeliai sudaro mazgus ir labirintus. Prakeiktas senos kartos technikos stebuklas. Tau beatnešant naują porciją vakarienės, aš išsitepu rankas juodai, mėlynai, geltonai, raudonai ir žaliai. Visaip. Nors ir vaivorykštę piešk. Kaip norėčiau tave aš išmest pro balkoną. Nepyk, čia iš pagarbos. Tu tiek tevertas. Į tave įkišti lapai savaime ima kirmyti, dengtis pelėsiu ar kerpe. Ir tie laidai. Iškviesiu telefonu pacų tarnybą, kad juos sugriaužtų. Reikės tūkstantinės mažųjų graužikų kolonijos. Tik baisu, kad koks vienas neįlistų į tavo skrandį ir ten nepasiklystų. Ko ten priraizgyta, visokių nesąmoningų niekučių. Kam tau jie reikalingi? Kokiems tikslams? Tu neįjungtas į tinklą stovi kaip chlamas. O tave įjungus, tu pradedi pypsėti, čirškėti, išalksti, savo viską tepančio eliksyro vis prašai. O kam? Tu per metus nesugebėjai įvykdyti paprastos užduoties – tu man neatspausdinai svarbių dokumentų. Nelabai svarbių, bet vis tiek, tirštinu spalvas iš principo. Tu toks gremėzdas, kam tau toks griozdiškumas, kad tu tiesiog stovi dėl grožio. Kam tiek mygtukų? Spaudžiu juos, o tu nereaguoji. Kas atsitiko, pats nebesiorientuoji savame labirinte. Labai gaila tu vienaląsčių mikroorganizmų, kurie galbūt ten gyvena. Jie net patys spėjo įsivaryti tamsos ir labirintų fobijas, jie žūsta nuo tavo kraupumo ir beviltiškumo, ardosi jų membranos, išteka citoplazmos...

Pažiūrėk, koks tu visas dulkėtas. Prašaisi nuvalomas, ar ne? Gal tu pradėk tarnauti viršininkui. Žinai, kaip būna žmonėms. Jei darbdavio gražiai nepaprašai, jei to kąsnio neužsidirbi, tai ir negauni. Ir aš tikėdamasis, jog tu gal susipratai, šiandien vėl išnarpliojau tuos tinklus, įkišinėjau į rozetes ir lizdus. Paspaudžiau įjungimo mygtuką ir tu vėl ėmei čirškėti, dundėti, nes sienos ir grindys suvirpėjo. Mano viltis po biški pradėjo trukinėti. Aš vėl ėmiausi spausdinimo procesų. Paspaudžiau „spausdinti“. Ir man tik „error‘us“ išmeta. Tu pats vis burzgi ir burzgi. Atsigauk, nes keliausi į šiukšlyną. Ir aš verksiu dėl kartu praleistų akimirkų, ir tu verksi, kad turėjai gerą šeimininką. Baik vilioti blizgiai matiniu paviršiumi, parodyk savo vidų, tu prakeiktas technikos šedevre. Tu niekalas. Mirk.

2013m. Balandžio 28d. 00:41

einaras13 / Šeštadienį žmonės eina į turgų  2015 m. lapkričio 19 d.  einaras13 / Kramtomosios gumos filosofija  2015 m. lapkričio 15 d.  einaras13 / Bandant (ne)subręsti  2015 m. rugpjūčio 29 d.