
Paskutinis ruduo...
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2004m. Lapkričio 18d. 13:28
|
|
Mes troškome abu:
pajusti paukščio laisvę,
likt amžinai kartu,
patirti tyrą laimę.
niūrus rudens dangus
ir prieblanda niūri,
aplink žvarbus lietus
tu pas mane eini
prie seno parko suolo
aš laukiau tavęs tyliai,
mačiau tave iš tolo,
manęs tu nenuvylei.
tu priėjai artyn,
prisiglaudei be žodžio
ir pažvelgei aukštyn.
rūkai medžius užgožė...
viena ranka sušildei
lietaus permerktą kūną,
svajones man išpildei
ir praeitį išdildei...
pavargusias akis
tu palytėjai pirštais...
ta nuostabi naktis,
jos niekad nepamiršiu...
tą vakarą taip lijo,
nešiau tave ant rankų,
lietus mums nerūpėjo
lašai veidais tekėjo...
mums niekas nerūpėjo,
mes neslėpėm jausmų
ir ėjom per alėją
pabėgę iš namų...
tu virpančia ranka
paglostei mano veidą
sulijusi kakta
prisiglaudė prie skruosto
paklausei tu manęs
drebėjo tavo lūpos
tyloj paskendęs miestas
danguj tvyrojo rūkas
kodėl tu mano brolis,
kodėl aš tau sesuo?
aplink pažliugęs molis,
tamsus niurus ruduo...
aš tau neatsakiau,
tyliai nuleidau galvą.
neklausk,ramiai tariau
ranka paglostei veidą...
pavargusi galva
parimo ant peties
ir ėjome tolyn
mes kupini vilties
mes ėjome į šviesą
giliausioj tamsoje,
paneigę seną tiesą
tylėjom tyloje...
mes ėjome tolyn
gilyn į tamsią naktį,
naktis šaltyn...šaltyn...
širdis nustoja plakti...
suvirpa šaltos lūpos
atodūsis gylus
karštų jausmų liepsnos
joks vėjas neužpūs...
ant šalto tavo veido
sustingusi palaima,
lietaus lašai ant veido
su ašarom atskiesti...
veidai praradę spalvą
atšalo mano kūnas,
padėjau sunkią galvą
ant tavo pilko delno...
šalta tavo ranka
atšalęs mano veidas
mirtis čia pat, šalia
ir jėgos mus apleidžia
žiūriu aš į tave
agonišku džiaugsmu
dabar aš suprantu-
mes mirsime kartu
žvelgiau dar į tave,
dangus tarytum verkė,
mus apgaubė migla ,
mirtis akis užmerkė...
gulėjome kartu
ant rudeninės žemės
mus apgaubė mirtis,
dangus niurus aptemęs
kaip brolis ir sesuo
gulėjome šalia,
kaip brolis ir sesuo
ir mirėme drauge...
maištingos mūsų sielos
palieka mūsų kūnus
pakilome be gėlos,
liūdnai sustaugė šunys...
mes likome laisvi
nuo žemiškų vargų
rudens šaltoj nakty
mes amžinai kartu...
šlapi plaukai kvepėjo
rudenio kvapais,
lietaus vanduo tekėjo
mirusiais veidais...
 2004m. Lapkričio 18d. 13:28
|
 2007 m. liepos 29 d.
 2005 m. spalio 11 d.
 2004 m. lapkričio 18 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2006 m. gegužės 21 d. 20:30:47
2006 m. gegužės 21 d. 20:30:12
2006 m. gegužės 21 d. 20:29:20
2004 m. lapkričio 22 d. 14:18:28
____________________
jei nori kalbeti, pirma isitikink, kad tavo zodziai bent truputi bus geresni uz tyla.
2004 m. lapkričio 19 d. 20:38:54
2004 m. lapkričio 19 d. 18:58:11
____________________
Welcome to the Converse Century
2004 m. lapkričio 19 d. 13:50:26
____________________
jei nori kalbeti, pirma isitikink, kad tavo zodziai bent truputi bus geresni uz tyla.
2004 m. lapkričio 19 d. 12:13:40
____________________
Nera nieko amzino ir tai puiku..
2004 m. lapkričio 19 d. 01:30:41
death is only a beggining...daugiau turbut net neturiu ko pridurti...mano nuomone