Tiny Feet - pasirodė tikrai prastai. Pradžioje pasirodymo ir natų pro šoną patraukė. Manau, kad ją išgelbėjo tik tobulas apšvietimas. Tas minimalizmas, "pasikartojanti" muzika tikrai labai ir labai mikdė. Jokio skirtumo, kurią dainą grotų - skamba praktiškai vienodai. Buvau patenkintas, kai ji nuklipatavo nuo scenos.

Yann Tiersen - žinojau, kad tai bus naujo albumo pristatymas, todėl tokia muzika nenustebino. Buvau balkone - viršuje, tad, puikiai mačiau kiek daug žmonių išėjo neištvėrę. Visgi kyla klausimas, tarkim, jei nuimtume tikrai nuostabų ir organizuotą apšvietimą, ar pati muzika paliktų tokį stiprų įspūdį? Ir kažkaip abejoju, man buvo sunku klausytis, nepavadinčiau to kokybiška muzika, bet nepavadinčiau ir nekokybiška. Tokia - per vidurį. Vien todėl, kad jis garsus, kad jis YANN TIERSEN negaliu sakyti, kad patiko. Antrąkart nebeičiau, bet buvo malonu ir naudinga praplėst akiratį, juolab, kad ką grojo, tai grojo profesionaliai.

Keleta mano pastebėjimų

Manau, kad visgi dauguma susirinkusiųjų žinojo, ko tikėtis. Žinojo, kad bus pristatytas naujas Yann Tiersen albumas, o kas bent kiek seka jo darbus ir kūrybą, palaiko jį, būtent  todėl atėjo paklausyti. Paprastai kūryba bręsta  ir keičiasi kartu su kompozitorium...taigi nemanau, kad daugelį nustebino būtent toks Tiersenas. Žinoma, buvo labai nemažai jaunų žmonių,(na, labai jaunų, kas šiek tiek nustebino, maniau, būsiu viena jauniausių :)) daugiausia poros... galbūt šie klausytojai ir tikėjosi romantiškos garso takelių muzikos, bet juk ir taip romantikos koncerte netrūko! Pritariu dėl vadinamos pirmos dalies...Gal tokia muzika (ir galbūt atlikėja) ne itin tinkama apšildymui... Visų pirma, jos muzika daugiau, sakyčiau, transinė, gal kitokio pobūdžio. Iš Emilie Quinquis  nesklido energija, nebuvo charizmos, nesisekė užmegzti kontakto su publika. Sakykim, gal dėl to, jog kukli...? Kuklumas visada labai gerai ! Bet vienas žmogus yra man sakęs :  „kuklumas muzikantui būtinas ! Bet eidamas į sceną, visą kuklumą privalai palikti už durų“. Arba jai nereikėjo rodytis scenoje (būtų visai įdomus sprendimas reprezentuojant TIK tokią tarytum ritualinę beerdvę muziką, nesureikšminant atlikėjo), arba būti trigubai įdomesnei ir aktyvesnei scenoje, nei pačios muzika... publika nesuprato. Bet,  kuomet pati atlikėja bandė žodžiais budinti publiką, rodos, pati savim abejojo...juk ne pagal tokią muziką linguosi į taktą... Muzika gana mikdanti, miglota, kas irgi savotiškai žavu, bet ne didelei auditorijai. Ką pastebėjau, jai pasirodant scenoje, aplinkui stovinčios porelės buvo „užsiėmusios vienas kitu“ , o tai irgi puiku ! Na, tik ne atlikėjos atžvilgiu... Kodėl pabaigoje koncerto žmonės pradėjo bruzdėti ir eiti lauk? Mano nuomone jie tiesiog išvargo...buvo daug laukimo. Vėlavimas koncerto pradžioje – madinga yda, mano nuomone...Na, bet kol susirenka klausytojai –tebūnie, tačiau po pirmojo pasirodymo  vėl buvo nemenka pertrauka, nes buvo ruošiama scena Tiersenui. Pastebėjau, tai ne vieną suerzino. Na, o kuomet į sceną įžengė Tiersenas, viskas stojo į savo vėžes. Ir galiu (beveik) galvą guldyt, kad daugelį klausytojų, kurie tikėjosi „kitko“ , buvo labai maloniai nustebinti. Tierseno muzika sušildė, privertė poreles apsikabinti ar susikibti rankomis, reiškia, laukta emocija pasiekė klausytojus!  Gražu gražu. Muzikos pagalba jausmas dar labiau sutvirtėja. Sakyčiau, pagrindinis minusas (jei galima vadinti minusu) buvo per daug užtęstas laikas, kas paprastai veikia neigiamai. Ir taip, kokybė muzikine ir vizualia prasme tą vakarą ypatingai jautėsi!

Taip, Amelijos tebuvo tik 1 daina, bet.. tai nebuvo blogai.

Žavu, kad Yann nebijo eksperimentuoti ir parodyti ir kitas savo spalvas, o jos - ryškios!

Na ir kas, kad ne visi suprato, bet būta ir tų, kurie liko iki galo.

Beje, apšvietimas koncerto buvo visiškai superinis, o pabaigoje kažkaip net "Interstellar" prisiminiau.