
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Sutemoms įvarius baimę skubu tuščiomis, aplytomis gatvėmis namo. Ne viena tokia, kartu per mėsmalę lekia stumdydamiesi , krepšiais nešini dar tūkstančiai praeivių, vienas po kito."Už buto durų iškart bus saugiau." - sakau sau. Taip ir atsitiko. Pirmas dalykas, ką skubu padaryti, tai suspėti užrašyti tai ką man kalbėjo dievybės, mūsų amžiui nebūdingi milžinai. Dažniausiai įsijungiu kompiuterį, tačiau pastaruoju metu vis labiau ir labiau patinka pieštukas. Greit popieriaus lapą numarginu taip ilgai saugota ir nežemiška patirtimi, tačiau vis - ne kažin ką. Asmeniškumai. Slenki žemės kirminas į vonią, pilną žvakių, perlipi jos kraštus, apvarvėjusius įvairiausių spalvų (raudonu, baltu, žaliu, mėlynu, auksiniu) vašku ir be garso pasineri po vandeniu. Tik galva lieka kyšoti, lėtai siurbdama nuo vandens paviršiaus besiraitančius garų kamuolius.Su kažkuriuo įkvėpimu pas mane nelauktai pasisvečiuoja tūkstantmečių senumo akimirka.Vietoj vaišių Ji atnešė man prisiminimą kaip kadaise sugebėjau būti visiškai patenkinta savo vyro tarnaitė. Matau save maudykloje beprausiant jam virš vandens iškilusią nugarą. Visur aplinkui ramu, tylą drumsčia tik rankomis plakamas vanduo, saulė krenta man ant plaukų, teka pečiais žemyn, kol su visa šiluma nubėga kūnu žemyn link balose mėlstančių kojų ir ten, ant odos paviršiaus šnypštelėjusi išnyksta. Liežuvis laižo sūrius lūpų kampučius, nosis uodžia mėgstamiausią mylimo žmogaus kvapą. Viskas taip paprasta, be jokių nesklandumų teka sav vaga, taip, kaip ir turėtų būti. Tačiau ne ilgai trukus, stebuklai greitai pranyksta ir man belieka tik melsti Šivos, kad pačiuptų mane už storos šviesių plaukų kasos ir pakeltų tūkstančius kilometrų į viršų, kur saulėlydžiai keičia saulėtekius sekundžių greitumu. Ir prašysiu tol, kol mane išgirs, šauksiuosi tol, kol kojomis pradėsiu nebesiekti žemės. Tačiau greičiausiai dar ilgą laiką pabūsiu vietinis visiems knygynų darbuotojams pažįstamas eilėraščių vagis. Prisigrobus tiek trapių eilių, sėdėsiu vakarais ant daugiaaukščio stogo, gaudysiu bliuzo transliacijas radijo bangomis, kad palaikytų man kompaniją, kol skūsiuos : Tiek daug žmonių apačioj zuja ir jiems nė motais, jie net nesistengia suprasti, jie keiksnoja vasarą karštį ir bites, pavasarį mažus potvynius, rudenį lietų ir uodus o žiemą sniegą, mindo jį ir peikia, net nesuprasdami kad jis amžinas, kad galų gale jie ir patys yra tas pats sniegas. Šitaip mano dienos eis, vienišos kaip katės, rytais kaip drugiai. Ir kol mano žodžiai nepakils aukščiau Žemės, liksiu eilėraščių vagimi. Taip mane ir vadinkite. Come to me, my darling, I am not afraid. Please forgive my often solitary ways. Its not that i don't want to Its just that then, I'll never be the same So come to me, my darling. And help me put aside my age I can feel it falling Through my hands But I am not afraid. pieštukas ilsisi. kompiuteris moko medituoti. ![]() https://www.youtube.com/watch?v=TuwnLHEs QT8 |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2010 m. kovo 22 d. 16:43:34
Oi, t.y. Fairy-fairy Nice
____________________
Man sunku susivokti, kaip jiems taip lengva susivogti.