|
Einaras, 27 Vilnius VIP narys |
Paskutinį kartą matytas: Prieš 1 val. Narys nuo: 2011-08-11 Reitingo taškai: 49652 |
|
| |
Praėjusį savaitgalį buvo išleistas naujas PH boxset'as, susidedantis iš keturių studijinių albumų remaster'ių, pavadinimu „A Headlong Stretch: The Fie! Years (1992-1996)“. Į jį įeina albumai Fireships (1992), The Noise (1993), Roaring Forties (1994) ir X My Heart (1996). Kaip tik šis leidinys sutapo su tuo, kad man grįžo Hammill'iškos nuotaikos ir paskutiniu metu sukau In A Foreign Town (1988) ir būtent X My Heart nemažai, tad dabar turiu naujos medžiagos sukimui. Roaring Forties ir X My Heart yra mano labai mėgstami albumai, taip pat gerų dainų turi ir Fireships bei The Noise. Dabar pagaliau Fireships yra ir Spotify, ko labai trūko. Dabar iš PH repertuaro spotifajuje labiau pasigendu tik Out Of Water originalios versijos.
Balandžio 13-19 savaitė. Tamsesnio metalo ir šviesesnio progroko apraiškos.
1. Nightfall – Inside My Head (18)
2. Nightfall – Lurking (17)
3. Karfagen – Storyteller, Pt. 1 (15)
4-5. Karfagen – Omni Overture (13)
4-5. Karfagen – Whispers From The Past (13)
Kažkiek Alvydas viename dienoraštyje kontekstualiai yra apžvelgęs visas Imaginos dainas, jei tai kažkuo padeda: Blue Öyster Cult - Imaginos yra Sandy Pearlman'o mistinės-ko - Music.lt
Priklauso koks sertifikatas, o šito jau aš nežinau.
Balandžio 6-12 savaitė. White Lies pernykščio albumo perklausos.
1-2. White Lies – Nothing On Me (16)
1-2. White Lies – All The Best (16)
3-4. White Lies – Juice (13)
3-4. White Lies – Keep Up (13)
5. White Lies – Everything Is Ok (12)
Malcolm In The Middle: Life's Still Unfair (2026).
Man Malcolm In The Middle yra epochos paminklas. Tos epochos, kai buvau vaikas ir pasaulis atrodė gražus ir spalvingas. Kaip tik ne taip seniai (prieš kelis metus) peržiūrėjau visus MITM sezonus, nes vaikystėje mačiau turbūt sąlyginai mažą dalį serijų. Ir 4 serijų mini-sugrįžimas apie jau suaugusio Malcolm'o gyvenimą ir jo ryšį su šeima, kurioje užaugo, buvo tikrai labai lauktas ir, sakyčiau, tikrai sėkmingas ir geras. Dauguma aktorių tie patys, tik Dewey vaidinęs Erik Per Sullivan nepanoro trikdyti savo akademinės karjeros dėl trumpo grįžimo į aktorystę.
Tas pats geras balansas tarp humoro ir socialinės problematikos kaip buvo tais gūdžiais 2000-aisiais. Daugelis veikėjų išlaikė savo charakterio savybes, nors turėčiau pastebėti, jog Dewey pateikimas kaip gan arogantiško ture gastroliuojančio pianisto buvo gan atmušantis ir netikėtas. Jamie irgi neturėjo ryškaus paveikslo, užtat ryškesnę rolę gavo Kelly, kurios originaliam MITM net nebuvo (tik paskutinėje serijoje sužinojome, kad Lois laukiasi dar vieno vaiko). Bet Malcolmo dukra Leah yra tikrai ryški protagonistė, Keeley Karsten gerai atliko ne mažesnės neurotikės negu savo tėvas vaidmenį. Tiesa, kokiu sociopatu šiame tęsinyje virtęs pats Malcolmas, mane irgi kiek nustebino. Malcolmas man originaliame MITM, nepaisant jo blogųjų savybių, buvo labiausiai relatable veikėjas, bet šiame tęsinyje jau buvo labai sunku su juo tapatintis. Daug įdomiau buvo stebėti Lois ir Hal roles, jų bene nepasikeitusią tarpusavio dinamiką, nors Hal'o vidinė kova, kaip jis priima senatvę, suaugusius vaikus ir pan., yra kai kas naujesnio ir tikrai įdomaus.
Daugiau nespoilinsiu, bet jei žiūrėjote originalų MITM, tikrai būtinai pažiūrėti šį tęsinį, nes jis tikrai geras (vertas bent 8 balų). Visas plot'as, humoro stilius ir pan. taikytas būtent į auditoriją, kuri ateis žiūrėti šį tęsinį grynai iš nostalgijos originaliam MITM.
Problema sena, ir aš tą "nesaugus" pranešimą gaunu jau labai ilgą laiką, bet kiek suprantu, po paskutinio atsijungimo ji paūmėjo. Aš pabūsiu tas žmogus, kuris pagūglinęs simptomus prisigalvoja visokių ligų ir jų gydymų, ir kalbėsiu iš nieko nežinančio varpinės, bet o kartais tai nėra labai lengvai sutvarkomas dalykas? Paimi ir atnaujini SSL sertifikatą, ne?
Kovo 30 – balandžio 5. Daug lietuviško aukštos prabos metalo.
1-2. Juodvarnis – Dvasios Ligos (8)
1-2. Juodvarnis – Laikui Varvant (8)
3. Juodvarnis – Tamsiausias Nušvitimas (6)
4. Juodvarnis – Mechaninė Saulė (5)
5-10. Juodvarnis – Juodos Akys (3)
5-10. Juodvarnis – Svoris (3)
5-10. Juodvarnis – Platybės (3)
5-10. White Lies – Nothing On Me (3)
5-10. White Lies – All The Best (3)
5-10. White Lies – Keep Up (3)
The Imitation Game (2014)
Taip, aš buvau nematęs šio filmo. Tiesa, per visokius YT short'us tiek iškarpų prisižiūrėjau, kad turbūt pusę filmo jau buvau matęs tokiu būdu. Labai trumpai kalbant, manau, kad Benedict Cumberbatch ir Keira Knightley puikiai atliko Alan Turing ir Joan Clarke vaidmenis, Benedict'as puikiai perteikė Turingo asmenybės ekscentriškumą. Patiko trys laiko linijos (paauglystė ir draugystė su Christopheriu Morcomu, pagrindinė linija ties WWII ir enigmos iškodavimo projektu ir vėlyvesnė linija, kuomet jis buvo nuteistas už savo homoseksualumą). Ir nors filmas turi to formuliškumo pagrindinėje linijoje (sėkmingas vystymas, po to ištinkanti nesėkmė, nuo kurios atsispiriant kuriama intriga ir pasiekiama kulminacija, bet su šiokiais tokiais twist'ais, kurių tikrai nespoilinsiu). Visgi tos kitos dvi linijos gerai papildo pagrindinę fabulą – jaunystės linija suteikia daug konteksto, kodėl Turingas suaugęs elgiasi taip, kaip elgiasi, o vėlyvoji linija sukuria simpatiją ir gailestį Turingo personažui, neša pamokomąją istoriją, kaip nepelnytai buvo persekiojami homoseksualūs žmonės tuo laikmečiu.
Tai tikrai geras filmas, rekomenduoju daugeliui pažiūrėti. Vertinu 8,5/10 drąsiai.
Iš lėto kankinu The Big Bang Theory (buvau seniau žiūrėjęs ir numetęs ties 8-u sezonu, dabar po kelių metų pertraukos grįžau, tai dabar jau 11 sezone esu). Dar reikės kažkada ir The Young Sheldon pratęst, kurį irgi esu palikęs ties 3 sezonu.
Lygiagrečiai žiūriu Grey's Anatomy 22 sezono ir Law & Order: Special Victims Unit 27 sezono naujas serijas. Akivaizdžiai mėgstu popsinius, bet ilgaamžius gigantus. :)
Kadangi serialus žiūriu labai sporadiškai ir retokai, tai naujas mano update'as turbūt bus mažiausiai po kelių mėnesių.
Tikrai ne pirmą kartą klausausi šio albumo, bet galvoju, kaip keista, kad jis nepateko į mano mėgstamiausių 2020-ųjų metų albumų sąrašus. Iš šiandieninės perspektyvos tai tikrai kietas albumas, kuriame skoningai amalgamuojasi baltiška tradicija ir progmetalinė maniera, su šiokiomis tokiomis bleko spalvomis. Nors aš manau, kad su Tėkmėmis jie pranoko Nerimo dienas, tačiau šiame darbe yra daug daugiau tų baltiškesnių folk elementų aranžuotėse, su kuriais aš šiaip nuo seno Juodvarnį ir asocijuoju, o Tėkmėse šitas jų charakteringas elementas paėmė ir nunyko.
Nėra silpnų dainų albume. Tik keli abejotini aspektai. Galbūt Tik Dulkės turi gan sausoką vystymą, Sielos Dugne kulminuoja ne per daug įkvėpiančiai, bet šiaip visas dainas kažkokiu laipsniu mėgstu. Įdomus yra Mamontovo dainos Trys koveris, kuris man asmeniškai savo muzikiniu ir emociniu svoriu perspjauna originalą, bet juo užbaigti albumą – bold choice. Jis aiškiai jaučiasi kaip ne Juodvarnio daina, todėl kažkiek kvestionuoju šį sprendimą.
Mano mėgstamiausios dvi dainos yra albumo pradžioje – tai Mechaninė Saulė ir Iš Amžių Šaknų. Mechaninė Saulė galimai yra mėgstamiausias Juodvarnio gabalas ir nemanau, kad plačioji publika man prieštarautų šitoj vietoj. Stiprus Pauliaus Simanavičiaus vokalas iškart pasitinka posme kartu su busy būgnų sekcija, o seka labai groovy, kiek disonuojantis priedainis. Nors dainos antrojoje pusėje stojanti melodinga sekcija iš tikrųjų labiau jaučiasi kaip dainos priedainis, pats daugiausiai pasitenkinimas įvarantis momentas albume. Didingai skamba ir Paulius vokaliai tą sekciją atlieka su dideliu patosu taipogi. Tuo tarpu Iš Amžių Šaknų neatleidžia gazo su savo veržliais rifais, bet joje esti daugiau simfoninių ir neopagoniškų elementų (ypač referuoju į tą tykią sekciją dainos viduryje). Dainos pabaiga labai intensyvi ir palieka skanų poskonį ausyse jai pasibaigus.
Dienos Kai Pasenau posmo melodija iškart atpažįstama ir įsimintina, nors trečioje minutėje prasideda vingrus instrumentinis motyvas, man primenantis Gojiros naujesnę kūrybą, o ketvirtoji minutė pasiūlo vieną labiausiai taškančių rifų Juodvarnio diskografijoje. Irgi labai stipri daina. Triukšmo vaikai irgi turi patrauklią posmo melodiją ir kietą vokalinį atlikimą, tačiau gal pati daina per daug busy (teiginys, kurį toks progmetalio fanas kaip aš retai sako). Nors po to triukšmingos sekcijos ties 5:20 įvykstantis lūžis į naują melodinį motyvą visai smagus, neneigsiu.
Po jau minėtos lėtesnės ir sausenės Tik Dulkės, kuri irgi turi daugiau tuo juodmetališkai pagoniško prieskonio, seka ilgiausia ir labiausiai išplėtota daina Kuomet pasaulis dega, kuri prasideda panašiai lėtai, bet ties trečia minute įsisuka labai stiprus rifų verpetas – panašiai geras momentas kaip Mechaninės Saulės antroji pusė. Būčiau norėjęs, kad tos sekcijos posmo-priedainio motyvai taptų visos kompozicijos ašimi, tačiau kompozicija neužsistovi ir nuvinguriuoja kitus, kiek mažiau įkvepiančius motyvus. Nors melodinga finalinė sekcija tikrai gera, vertingai uždaro kūrinį, dėl ko man Kuomet pasaulis dega patenka tarp stipresnių albumo dainų.
Prisimink mane yra primena tam tikrus melodingesnius Bathory momentus – toks tikras simfoniško juodmetalio himnas. Taip pat viena mėgstamesnių albumo dainų. Bet kas įdomu, ir Sielos dugne man priminė klasikinius Bathory momentus, tik iš intensyvesnių gabalų. Vis tik melodingesnė Prisimink mane man padarė didesnį įspūdį, jau minėjau keistai skambantį lėtą Sielos dugne finalą tarp minusų.
Albumas labai stiprus, tokie geri metalo albumai lietuviškoj padangėj labai retas reiškinys. Nusipirkau praeitą savaitę CD, manau, kad suksiu tikrai neretai. 9 balai su pliusu.
Vienas iš retų atvejų, kur koverį vertinu labiau nei originalą. Nors esu milžiniškas „Šiaurės Naktis. Pusė Penkių“ fanas, bet nuo pat pradžių turėjau problemų su daina „Trys“, ji kažkaip stokojo tiek emocinio, tiek muzikinio svorio lyginant su visu albumo dramatiškumu. Juodvarnio aranžuotė to svorio įnešė daug daugiau. Bet šiuo koveriu užbaigti „Nerimo dienas“ kiek keistokas sprendimas, nemeluosiu. Pačiam koveriui visgi 9 balų negailiu tikrai.
Smuikas 17
Valtorna 14
Čelesta 14 Save
Biva 7
Bambukinė fleita 15
Ragas 12
Roland TB-303 15
Hang Drum 8 Kill
Irako santūras 13
Kovo 23-29 savaitė. Vyravo Testament naujausias darbas.
1. Testament – Meant To Be (12)
2. Testament – Shadow People (11)
3. Testament – Infanticide A.I. (10)
4. ABBA – Summer Night City (8)
5. Testament – For The Love Of Pain (7)
1. Pete Townshend 12
2. Paul McCartney 3
3. David Gilmour 10
4. Ray Davies 10 Save
5. Justin Hayward 11
6. Roger Hodgson 12
7. Phil Collins 2 Kill
Claude Debussy 6 Kill
Maurice Ravel 9
Edvard Grieg 5
Igor Stravinsky 16
Pierre Boulez 3
Olivier Messiaen 13
Béla Bartók 16
Arnold Schoenberg 12
Karlheinz Stockhausen 14
Philip Glass 15 Save
John Zorn 13
Survivor 19
Lara Fabian 26
The Foreshadowing 9
Nazareth 36 Save
Vaya Con Dios 2 Kill
The Mayfield Four 9
Gan netikėtas vertimas, tikrai ne pats hamiliškiausias pH tekstas, ir pati daina – ne pats nuostabiausias dalykas iš ne paties nuostabiausio albumo. Labai krito į akį pirmos eilutės vertimas, taip pat eilutės „It doesn't take a wicked witch to point out obsolescence is a state they might wake up to pretty soon.“ vertimas – įsivaizduoju, jog bandant pažodžiui versti čia labai lengva įsisukti į kažkokią grėmėzdišką sakinio struktūrą, bet Alvydas apžaidė šitą eilutę puikiai. Vertimas gerai perteikia originalaus teksto ekstravagantiškumą, tad 10 balų neabejotinai.
1. Pete Townshend 12
2. Paul McCartney 4 Kill
3. David Gilmour 10
4. Ray Davies 9 Save (darot nelegalius dalykus ponai)
5. Justin Hayward 11
6. Roger Hodgson 12
7. Phil Collins 5
Claude Debussy 7
Maurice Ravel 9
Edvard Grieg 4 Kill
Igor Stravinsky 16
Pierre Boulez 3
Olivier Messiaen 13
Béla Bartók 16
Arnold Schoenberg 12 Save
Karlheinz Stockhausen 14
Philip Glass 16
John Zorn 15
Nes tiesiog neatsveria to, ką galima rasti internetuose. Simple as that. Ribotas laike ir asortimente turinys nepatrauklus, kai yra neribotas nei laike, nei asortimente turinys. Kokius pavienius dalykus iš LRT repertuaro kartais įsijungiu (dažniausias atvejis: "Auksinis protas"), bet ir tai dažniausiai jau įrašą LRT mediatekoje.
Esu buvęs daugybėje ir visų turbūt net neatsiminsiu. Bet pradėjau į solidarumo / protesto akcijas būriuotis jau studijų laikais, nors turbūt tokio noro buvo ir dar būnant mokiniu, bet kur tu ten mano gimtuosiuose Kėdainiuose paprotestuosi. Tai sutapo su LVŽS valdžios periodu ir tikrai gerai atsimenu savo dalyvavimą tiek mitinge už Mindaugo Basčio pasitraukimą, tiek proteste prieš griežtus Verygos įvestus alkoholio prekybos ribojimus. Esu dalyvavęs vienoj iš daugelio solidarumo akcijų, kai vyko turmoilas Baltarusijoje 2020 metais. Turbūt nėra tekę protestuoti dešiniojo flango valdžios kadencijoje, nors tam tikrų kliurkų jie taip pat padarė, bet dėl jų nebuvo tokio masinio pasipiktinimo ir protestų. O prieš šią vyriausybę jau esu protestavęs kelis kartus, įskaitant ir kritišką balsą Nepriklausomybės aikštėje iškart po koalicijos suformavimo su Nemuno aušra, ir protestus prieš kultūros menkinimą ir žiniasklaidos varžymą.
Nepaisant to, kad paskutinis žiniasklaidos bendruomenės protestas pagilino mano bacilas (kuriomis greičiausiai ir taip būčiau prasirgęs vienokiu ar kitokiu atveju), bet absoliučiai nei iš vieno protesto neišėjau blogomis emocijomis. Kaip tik, pakylėtas, kad tiek daug bendraminčių randa laiko savo intensyvioj dienotvarkėj ateiti ir pareikšti nesutikimą tam tikrais valstybiniais klausimais. Ir neketinu to sustoti daryti, nes aš širdyje esu valstybės žmogus – mano būklė tiesiogiai susijus su valstybės būkle ir man tiesiog rūpi.
Protestas nepasiekia apčiuopiamo rezultato? Būna, pasitaiko, bet būtent dėl to ir reikia rinktis dar masiškiau, kad būtų pasiektas taškas, kada jau sunku valdžiai nebekreipti dėmesio į oponuojančią nuomonę. Todėl man tiesiog pasakiškai patinka, ką pastarąjį pusmetį jau daro kultūros ir žiniasklaidos bendruomenė, nenustodami su protesto akcijomis. Būtent taip reikia bandyti palaikyti opozicijos momentą tada, kai tiesioginė valdžia stengiasi nesiklausyti. Nereikia tikėtis, kad viskas išsispręs per vieną taikią akciją. Tai yra pastangų, dalyvavimo vertas dalykas. Todėl galbūt tuos paskutiniuosius kultūros / žiniasklaidos bendruomenės protestus ir pavadinčiau mėgstamiausiais, organizuočiausiais, atkakliausiais, ir jie man vertybiškai artimi.
Ir lygiai taip pat, kaip mėgstu man vertybiškai artimus protestus, taip nekenčiu man vertybiškai oponuojančių protestų. Antipoligoninės akcijos, visokie šeimų maršai, proteroristinės akcijos su Palestinos ir Irano simbolika, prisidengiančios pacifizmo ir humanitarinės krizės nutraukimo vardu: didelis no-no.
Ačiū už paaiškinimą, bet vis tiek nerelate'inu. Kažkaip man su burundukais jokių asociacijų nekyla. Aš spėju, kad čia eina kalba net ne apie produkciją, bet apie vokalo tembrą priedainyje ir nuoširdžiai nemanau, kad Agneta ir Anifrid ten dainuoja per aukštai. Šiaip aš galvoju, kad man iš visko dainoje labiausiai imponuoja netgi ne instrumentuotė, o labai skani melodija, kaip ir su daugeliu ABBA dainų. Būtent ji tampa ir priežastimi, kodėl ir Therion versija kabina, nes Therion labai įžemina rifais dainos melodiją, gal net ją dar labiau išryškindama negu originalas.
1. Pete Townshend 12 Kill (su visa pagarba Pete'ui, reikia truputį jį ramint jau šiuose rinkimuose)
2. Paul McCartney 5
3. David Gilmour 10
4. Ray Davies 12
5. Justin Hayward 10
6. Roger Hodgson 12 Save
7. Phil Collins 5
Smuikas 16
Valtorna 14
Čelesta 15
Biva 7
Bambukinė fleita 15
Ragas 11 Kill
Roland TB-303 15 Save
Hang Drum 12
Irako santūras 13
Claude Debussy 6 Kill
Maurice Ravel 9
Edvard Grieg 6
Igor Stravinsky 16
Pierre Boulez 5
Olivier Messiaen 13
Béla Bartók 16
Arnold Schoenberg 11
Karlheinz Stockhausen 14
Philip Glass 18 Save
John Zorn 14
Prašau pasakyk, kad čia buvo pokštas. Vieną kiečiausių ABBA dainų chaltūra išvadint, dėve dėve. Dainos miksas turi niuansų, kurie kai kuriuos žmones gali atmušt (dėl jo ir Benny ir Bjornas yra neigiamai atsiliepę), bet man tas sukompresuotas garsas, kuris ypač pasireiškia per tas agresyvų mušamųjų skambesį, man savotiškai patinka, nenumuša to, kad instrumentuotė šiai dainai absurdiškai aukštos kokybės. Voulez-Vous turi nemažai chaltūros, bet į albumą neįtraukti abu singlai (turiu omeny šį ir Gimme Gimme Gimme) yra tiesiog banginiai savo kokybės prasme.
Kam negaliu prieštaraut, tai kad Therion versija įdomi, kažkaip jie išvairavo, kad net lėtam simfoniškai metališkam setting'e tas abbiškas melodingumas išlenda skaniai. Visgi man originalas nepalenkiamas.
P.S. niekas nepastebėjo, kad tiek ABBA, tiek Therion variantai buvo abu pateikti music'e kaip vienas kito originalai. Pataisiau situaciją, bet tai galėjo sumakaluoti jūsų balsus, tad jei taip nutiko, tai siūlau perbalsuot už jūsų mėgstamesnę versiją.
1. Pete Townshend 13
2. Paul McCartney 7
3. David Gilmour 10
4. Ray Davies 12 Save
5. Justin Hayward 9 Kill
6. Roger Hodgson 11
7. Phil Collins 7
Survivor 18
Lara Fabian 28 Save
The Foreshadowing 8
Nazareth 35
Vaya Con Dios 4
The Mayfield Four 11 Kill
| Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
| Sahja | Joan of Arc (Maid of Orleans)OMD |


Balandžio 20-26 savaitė. Simfoniškai eklektiškas juodmirtmetalis.
1. ...and Oceans – The Ways Of Sulphur (25)
2. ...and Oceans – Förnyelse i Tre Akter (20)
3-4. ...and Oceans – Inertiae (18)
3-4. ...and Oceans – I Am Coin, I Am Two (18)
5. ...and Oceans – Chromium Lungs, Bronze Optics (17)