einaras13

Ach taip, nes internetinė erdvė yra aukščiausias moralės testas. Jei taip būtų, tai tamsta jau seniai esate moraliniam dugne. 

Pasikartoju: atsikniskite.

Atsipisk nevisproti. Kuo dar pagrasinsi, kad susirasi mano šeimą ir jiems dar moralą atskaitysi? Tamsta esate juokingiausias, kai nebandote juokauti. Bet toks graudžiai juokingiausias jau. 

Neaiškink, ką skaityt ir ko neskaityt. 

Aš tai manau, kad sveikiausias sprendimas šiam forumui: ištrint visus Very_crazy_enough / Silentist komentarus. Bus geresnis sveiko turinio santykis, gal tada ir žmonės nebetaip drovėsis įsiterpti kaip dabar į šitą one-man-show šiukšlyną. 

Pirmoj pusėj pagrindinė melodija ir ritmas man kažkiek primena Mahavishnu Orchestra epinį gabalą One Word, o gal net Miles Beyond kažkokiu laipsniu, tačiau ties viduriu kompozicija persilaužia į kažką daug melodingesnio, šviežesnio ir unikalesnio. Labai skanus klausinys, pirmą kartą po gero dešimtmečio pertraukos išgirdau, sukėlė vien tik geras emocijas. Vertinu 10-uku.

Nu tu nepagydomas, jei tu manai, kad aš čia pajuokavau. Visai juokinga, kad tu mane humourless vadini... greičiausiai dėl to, kad aš tavo provokacijų ir patyčių nelaikau humoro. NES TAI NĖRA HUMORAS, tai yra piktybiškai nepagarbus elgesys su visa bendruomene. Tie, kas mane pažįsta gyvenime, kaip tik dažniau apibūdina kaip vieną šmaikštesnių žmonių. Ir mane gan sunku užgaut, nes aš net stačiokiškus pareiškimus moku nuleist juokais. Kaip tik dažniau mano minusas yra tas, kad aš pristingu rimto reagavimo rimtose situacijose. Bet tamstos nesąmonių vapėjimas jau yra už mano (ir bet kokio normalaus žmogaus) tolerancijos ribų, čia jau yra rimta ir labai įsisenėjus situacija, į kurią reaguoju rimtai.

"Gal dėl to, kad pažįstu vien vilniečius." Iš to, kaip tu 24/7 sėdi music'e, man atrodo, kad tu nieko nepažįsti, bet tarkim. 

Aš dvidimensis žmogus? Na, gal žiūrint per dvidimensį ekraną į mano komentarus taip ir atrodo, bet įdomu, ką pasakytum, jei pažinotum mane tridimensiniame pasaulyje. Bet man net ir žiūrint per dvidimensį ekraną neapsiverstų liežuvis nei vieno music'iečio pavadinti dvidimensiu. Čia lankosi labai įdomios asmenybės su savo skirtingais pomėgiais ir skirtingom nuomonėm. Kuriuos reikia gerbti, o ne užgaulioti dieną iš dienos. 

"Gaila, kad mano ilgojo vakar neperskaitei ir neidejai."  – perskaičiau. Ale nesigirk, kad labai stengeis, kol sukeverzojai. Visų pirma, preambulėje dar parašei, kad kūrinys sugeneruotas dirbtiniu intelektu. Negaliu garantuot už anuos du, kuriuos patvirtinau, bet anam pats prisipažinai, kad pažeidi autorines teises, tai todėl netvirtinau. Labai tikiuos, kad kiti du nebuvo kurti su dirbtiniu intelektu (nors man asmeniškai atrodo, kad buvo), nes jei taip, tuomet tai yra autorinių teisių pažeidimas. Visų antra, nei prie vieno savo teksto tu nesikankini, kol sukeverzoji. Jei kankintumeis, būtų daug mažiau, bet daug kokybiškesnio turinio pas tamsta, o ne šimtai AI eilėraščių apie nieką ir ne šimtai topų, kurie irgi arba su AI padaryti, arba nufyrinti iš kitų muzikinių tinklalapių. Tu esi tiesiogine prasme vagis. Turinio vagis. 

Man pasveikti nereikia ir nekalbėk už mane, tu ne mano daktaras. Aš, apart pavienių dantų problemų, kurios artimiausioje ateityje bus sutvarkytos, esu sveikas žmogus. 

Tamstai gal vėl į psichuškę reikėtų atsigulti... matau vėl pradėjote kažkokius provokacinius žaidimus, nukreiptus į mane ir kitus music'iečius. Šįkart tai pasireiškia kažkokio AI šlamšto generavimu apie mano mėgstamiausią albumą ir kažkokių politinių pažiūrų prikaišiojimu komentaro pabaigoje. Nu ar sveiki žmonės taip elgiasi? Prašau tavęs, atsip*sk tu nuo manęs ir nuo kitų music'iečių. Dar geriau, išvis nesirodyk, kapiš?

P.S. skųskis kitiems adminams, kad įžeidinėju, man pofik. Tai, kad tavo paskyra turėjo būti ištrinta prieš aštuonis mėnesius, bet nebuvo tas padaryta, deja, yra didelė klaida ir aš toliau kaltinsiu savo kolegas adminus, kurie turi tokius įgaliojimus, bet to nepadarė.

P.P.S. jei kolegos adminai mano, kad šis mano atsakymas inappropriate, tegul trina lauk, bet aš nebeketinu taikstytis su šito žmogystos kliedesiais ir greičiau jau pats būsiu užbanintas iš šio portalo, negu taikstysiuos su žmogumi, kuris metai iš metų teršia šitą portalą šlamštu, užgaulioja bei provokuoja kitus bendruomenės narius ir absoliučiai nesuvokia, ką ne taip daro, net kai jam administracija siunčia įspėjimus.

Gali kilti, be abejo. Bet čia nėra unikaliai WizzAir dalykas. Konkrečiai Rush atveju, koncertas kovo pabaigoje. Tai tik vasarą (t.y. dabar) oro linijos priiminėja sprendimus, ar išvis vykdyti skrydžius tam tikromis kryptimis šaltuoju sezonu ir kaip keisti jų dažnumą, kad jie kuo labiau atsipirktų. Tai visko gali būti. Bet geriau rizikuosiu su 35 eurais negu plosiu arti dviejų šimtų, kad patekčiau į Kopenhagą ar į Helsinkį ar į kokį kitą miestą (nu nebent vėliau atpigs, kaip dažnai būna). 

Esu keletą kartų su WizzAir jau skridęs į Krokuvą (dažniausiai kaip jungimas į kažkur kitur). Neturėjau jokių problemų (nebent vėlavimą 10 minučių vieną kartą pavadinsime problemą :D). 

Visgi įsigijau bilietus į koncertą Krokuvoj 2027 m. kovo 27 d. Bus šeštadienis ir savaitgaliui su WizzAir yra galimybė suskraidyt už 35 eurus į abi puses, tai ko gi ne... Kiek teko matyti įrašų, Anika Nilles prie būgnų taško, Geddy balsas geresnėj formoj negu kad skambėjo per paskutinįjį originalios sudėties turą 2015-ais. Lifeson'as irgi daug parako turi. Tad manau, kad verta. 

Jei kas norite, siūlau pagalvot apie šią opciją, bet reaguoti reikia greitai, nes bilietų į koncertą, atrodo, likę nedaug (gal apie 100-200). Kituose Europos taškuose bilietų yra daugiau (pvz, Kopenhagoj), bet skrydžiai, bent jau šiai dienai, ten gerokai brangesni. 

Labai malonu išgirsti naują PH muziką. Heavy Weather pirmasis singlas iš Tears In Time. Ir kaip jau mačiau žmones komentuojant soc. tinkluose, tikra atgaiva girdėti pilnai aranžuotą PH dainą, nes pastaruoju metu maestro leido daug akustinės muzikos. Stilistiškai man labiausiai primena Out Of Water (1990) skambesį, nors mačiau žmonės lygino ir su In A Foreign Town (1988) ir su The Noise (1993), bet bendrai imant – panašu į Hammill'į prieš maždaug 35-erius metus. Ypač tas šaižus sintezas ir sintetiniai būgnai tą išduoda. Kadangi Tears In Time apima dainas, įrašytas tarp 1991-ųjų ir 2026-ųjų, nenustebčiau, kad čia viena iš tų senesnių dainų, laikytų archyvuose nuo pat 10-ojo dešimtmečio pradžios. 

Daina tikrai edgy, daug įkrovos savyje neša, tiek instrumentuotėje, tiek PH vokale (kuris man, kaip visada, labai patinka). Bet ta įkrova su tokiu melancholiškumu persiduoda, nėra tas roko gabalas, palei kurio ritmą headbang'intum. Pirmas įspūdis labai geras, pradžiai rašau 9-etą su pliusu (truputį dar sunkoka prisijaukint tą šaižią produkciją ir sintetinį ritmą, bet tai bene vienintelis minusas, kurį galėčiau išsakyti). 

Jei ir kitos dainos albume tokios kokybės tai oh boy, nusimato seniai matyto PH diskografijoje gerumo darbas. Paskutinis albumas, kuris visas skambėjo taip stipriai kaip šita daina, man buvo 2002-ųjų Clutch.  

2013 metais, dar buvo perklausos. Ne tik į Scorpus, ten buvo visa eilė koncertų tuo 2013-2014 m periodu kur music'as iš kažkur gaudavo tą šūsnį bilietų ir padalindavo norą komentaruose išreiškusiems nariams. Nežinau užkulisių, kas ten per fantastiškas deal'as buvo. 

Tiesa, būdavo ir reguliarūs meet'ai, bet kažin ar buvo bent vienas normalus meet'as po perklausų panaikinimo 2014-ais metais. Netgi aktyviausi music'iečiai savo protmūšio komandą Vilniuje turėjo. Aš tada dar negyvenau Vilniuje, bet iš čia tebesilankančių Rutonė žaisdavo protmūšiuose. Tad jo, tokios bendruomenės atkurti šansų nėra, bet šiokio tokio potencialo meet'ams galimai yra. 

Tai kiek supratau, The Cure dar ir edzkaa lankėsi. Kuriam čia konce, Paradise Lost gal, buvo ar tik ne keturi music'iečiai. Tai lojali publika koncertuose lankosi, tik įdomu, ar turi intereso pasisocializuoti. Aš vis pagalvoju apie šitą dalyką per vėlai, jau koncerto dieną, bet gal kada pavyktų susikomunikuot ir anksčiau. 

P.S. Su scorpais ten išvis absurdas buvo, kai music'as už nieką visą puokštę bilietų music'iečiams atidavė, tai ten mūsų gal 10 buvo meet'e. Nemanau, kad įprastom aplinkybėm ten būtų buvę daugiau nei keletas žmonių, aš pvz tikrai nebūčiau varęs į scorpus jei nebūčiau to bilieto už dyką gavęs. 

Aš irgi planavau būtent vieną tekstą apie Cure ir Cave su jų lyginimu! Galvojau, skaityt ar neskaityt (kad neįtakot savo būsimo teksto), bet vis tik perskaičiau. 

Įdomu, bet man irgi tai buvo pirmi koncertai Kalnų parke. Tiesa, matyt man geriau pavyko susigaudyt ir jau The Cure koncerte pavyko užtaikyti tiesiai į pagrindinį patekimą į koncerto erdvę. Tiesa, su The Cure buvo padaryta šiokia tokia klaida, nes minimum trečdalį Katarsio set'o prastovėjau ilgoj eilutėj prie įėjimo. Nick Cave atveju jau atvykau su geru pusvalandžio rezervu ir to užteko ilgai eilei atstovėti (gal ji ir judėjo greičiau negu The Cure atveju, bet buvo ilgesnė).

Beje, pasirodymų laikams sužinoti visuomet rekomenduoju sekti įvykį Facebook'e (kad ir koks tai koncertas bebūtų), dažniausiai būtent tenais (o gal ir kituose soc tinkluose, nežinau) rašo update'us apie pasirodymų laikus, taisykles (kad, pvz, skėčių negalima įsinešti) ir pan. Tas man labai padėjo Nick Cave atveju, nes aš namuose išlaukiau, kol didžioji lietaus banga praeis ir pavyko minimaliai sušlapus ir nevėluojant atvykti į koncertą.

Dėl žmonių kiekio. The Cure atveju turėjau sėdimą vietą sąlyginai žemoj amfiteatro vietoj, o Nick Cave stebėjimui užsiėmiau stovimą poziciją aukštai, virš amfiteatro. Tai iš viršaus atrodė, kad į Nick Cave koncertą atėjo truputį daugiau žmonių, bet vėlgi, dėl patogesnio žiūrėjimo kampo galimai čia yra bias, galbūt žmonių buvo apylygiai. 

O apie muzikines abiejų pasirodymų detales gal jau išsiplėsiu labiau savo tekste.

Beje, ateityje esant kitų panašių koncertų, kuriuose ketina dalyvauti ne vienas music'ietis, siūlau susirašyti iš anksto ir galbūt pasiplanuoti kokį susitikimą prieš koncertą ;) Smagu atsitiktinai susidurti koncerto pabaigoj, bet tada esi dead ir eini su tūkstantine minia koncentruodamasis į tai, kaip iš jos išeiti gyvam ir kuo greičiau grįžt namo ir krist pailsėt :D O tokios music'iečių socializacijos prieš koncertus būdavo tradicija prieš daugiau nei dešimtmetį ir galbūt visai norėtųsi pataukšti apie niekus prie kavos / arbatos / alaus etc. 

Gėjai jaučiasi kaip žuvis vandenyje? Cmon, mes net partnerystės negalim legitimizuot, apie ką tamsta tauškiate. O gal mainstream'inių medijų neskaitote ir nematote, kiek ten komentaruose homofobinio heito klesti. Tai yra tiesiog baisu...

Man malonus atradimas buvo sužinot, kad Savatage savo repertuare turi dainą apie Čiunę Sugiharą. Ir dar tokią kompleksišką dainą kaip ši. Tekstas yra kontempliavimas iš Čiunės pozicijos apie žydus, kurie išsirikiavę eilėje prie jo vadovaujamos ambasados ir laukia vizos, apie tai, kad jie šitam velniškam kare nėra tikri dėl savo rytojaus ir kad jis tikrai neprisidės prie visos situacijos demoniškumo ir neužmerks akių kenčiančiams žydams. Tikrai gan įdomus tekstas.

Muzikinė kompozicija dar ekstravagantiškesnė. Tai daugiaplanė siuita. Melancholiška įžanginė pianino melodija man kiek bent jau atmosfera priminė Blue Oyster Cult „Astronomy“ pagrindinį motyvą, su žiupsneliu floyd'išku „The Great Gig In The Sky“. Toliau skambus orkestrinis motyvas su ausį patraukiančiu varpelių motyvu – stojant Skolnick'o gitarai daina pasidaro labai Savatage'iška. Pagrindinė dainos tema turi kiek sausoką rifą ir gan paprastą melodiją, labai kvepiančia 10-uoju dešimtmečiu. Kažkaip šiai daliai norėjosi kažko lyriškesnio ir melodiškai sofistikuoto, panašiai kaip pirmojoje dainos minutėje. Panašus motyvas, laimei, sugrįžta artėjant 5 minučių ribai, po jo stojant dar vienoms orkestrinėms fanfaroms. Bene įdomiausia sekcija yra po to („Pictures at an exhibition“ sekcija) – turi labai intensyvią miuziklinę dinamiką, kuri palaipsniui evoliucionuoja į bene chaotišką kontrapunktinį dainavimą. Sakyčiau, muzikinė priemonė reprezentuoti chaotišką II-ojo pasaulinio karo atmosferą. 

Beveik norisi rašyti 10 balų vien jau už kūrinio inovatyvumą, bet kaip minėjau, pagrindiniame dainos motyve man trūksta emocijos. 9-etas su pliusu.

Liepos 27 – rugpjūčio 2 savaitė. Prarytas kablys ant dviejų labai skirtingų dainų, visa kita nereikšminga.

1. Loretta Goggi – Io Nascero (15)

2. Hawkwind – Valium Ten (11)

3-6. Hawkwind – Time Of (3)

3-6. Matia Bazar – Souvenir (3)

3-6. Matia Bazar – Ti Sento (3)

3-6. Matia Bazar – Cose (3)

Rugpjūčio 3–9 savaitė. Nykstamai mažai muzikos grotuve, daug keliavau, nebuvo kada klausytis. 

1-4. Hawkwind – Valium Ten (2)

1-4. Lunatic Soul – Moving On (2)

1-4. The Cure – Fascination Street (2)

1-4. The Cure – Open (2)

Rugpjūčio 10–16 savaitė. Ramesnis atostogų periodas, leidžiu sau visokią juodmetališkai progresyviai elektronišką košėleną košti pro ausis. 

1. Enslaved – Violet Dawning (17)

2. Enslaved – The Watcher (7)

3-6. Enslaved – Return To Yggdrasil (4)

3-6. Chroma Key – Undertow (4)

3-6. U.K. – Carrying No Cross (4)

3-6. Hawkwind – Valium Ten (4)

Galiu paklaust, koks tikslas rašyti tiek neigiamų komentarų apie belekokias roko / metalo stiliaus dainas (nesu matęs teigiamo dar) ir taip ragebait'inti gerbėjus? Abejoju, ar pačiam tokių neigiamų komentarų rašymas dopaminą išskiria. Ir taip, nereikia 30-ą kartą kartotis, suprantam, kad tamstai nepatinka rokas ir be objektyviai neteisingų komentarų (Easy Money eilinis roko šmots? c'mon, pirmą kartą tokią nesąmonę girdžiu). 

Tikriausiai Earth Song. Nors galvočiau ir apie Beat It, ir apie Jam, apie They Don't Care About Us, taipogi niekur nedingo sentimentai ir prieš 15 metų mano komentare paminėtai Smooth Criminal. 

Šita daina yra Starless (King Crimson) analogas UK diskografijoje. Posminė dalis tokia atmosferiškai tyki, ypač iš ritmo sekcijos panėšėja į Starless. Ir panašiai kaip Starless, praėjus keturioms minutėms prasideda ilgas instrumentinis taškalas. Tik Carrying No Cross instrumentinė sekcija visoje trukmėje ganėtinai intensyvi, kai Starless instrumentinė sekcija laipsniškai kyla. Ir Carrying No Cross instrumentinė sekcija turi kelis atskirus etapus, kai Starless – labiau vienalytė. Bet tai, ką trio išdarinėja čia, yra fantastika. Ypač negaliu atsižavėti Terry Bozzio būgnavimu (tiesa, galimai būgnų partijoms pamatus padėjo dar Brufordas, nes ši daina sukomponuota prieš jam ir Holdsworth'ui išeinant iš UK). Jobson'as šitoj dainoj tampa Emersono klonu, ypač ties 9 minute, kur stoja tas pianino interliudas ir po jo skambantis sintezas – labai panašaus tembro kaip Emerson'o. Wetton'o bosas mane labiausiai sužavi kai grįžta po instrumentalo pagrindinė dainos tema – tas momentas vėlgi man savotiškai priminė Starless reprizos dalį, taipogi Easy Money finalinį posmą. 

Įspūdingas, kvapą gniaužiantis kūrinys, savotiška UK gulbės giesmė (panašiai kaip Starless yra savotiška King Crimson gulbės giesmė). Anksčiau daug dėmesio šiam kūriniui (kaip ir visam Danger Money albumui) nekreipiau, bet paskutiniu metu juo ypač susižavėjau ir sunku jo atsiklausyti. Artėju prie nuomonės, kad Danger Money ne prastesnis albumas už debiutą. Ir tai reikštų, jog man UK – dviejų beveik tobulų albumų grupė. Debiutą jau kurį laiką vadinu mano asmeninio visų laikų top10-uko ar bent jau top20-uko vertu darbu. 

10 balų su pliusu. 

Šįryt prabudus man nesustojant galvoje pradėjo suktis I Talk To The Wind melodija ir žodžiai. 

Tamsta kaip ir bando kažką replikuoti, bet toks jausmas, kad aš apie batus, o tamsta apie ratus, bet ir biški apie batus, apieidamas ką aš parašiau ir toliau užstrigusią plokštelę leisdamas.

„Bet dar nepaliesta tema: kodel visa ziniasklaida ( tarsi samoksle susitarus) neraso pakankamai apie tai kas dedasi Gazoj.“ – nu wtf. Aš KĄ TIK tą temą paliečiau su kontrargumentų. LRT straipsnių neužtenka? Priieškot 15min, Delfi, lrytas, tv3, radijo laidų, podcastų, dar kažkokio velnio? Galiu, jei norite man atlyginimą už OSINT'o paslaugas mokėt :) 

Parama Ukrainai visuomet bus n kartų didesnė negu Gazai, nes Ukraina kovoja su mūsų egzistenciniu priešu. Taip mes investuojame į savo saugumą. Parama Gazai yra grynai auka. Ir net nesame labai suinteresuoti tą auką daryti, nes Izraelis yra mūsų strateginis partneris, o ne Palestina. 

Jei nenori, kad žūtų nors vienas rusas, tai tu įkalk jiems į galvą, tiems idiotams, per šimtmečius neišsivaduojantiems nuo didybės komplekso, kad galima turėti normalią valdžią ir normalų sugyvenimą su kaimyninėm tautom. Bet ne, būtinai tiems idiotams reikia visą slaviškąjį (ir ne tik) pasaulį po vienu stogu surinkt ir diktatūriškai kontroliuot.

Lietuvai nesikišti būtų stačiai nelogiška. Mūsų tauta aiškiai pasirinko provakarietišką kryptį stodama į NATO ir ES ir dabar elgiasi kaip natūraliausia NATO partnerė, remdama šalį, kuri buvo išreiškus norą tam pačiam provakarietiškam rakursui, kare prieš šalį, kuri yra Lietuvos ir viso vakarietiško pasaulio priešė per šimtmečius.

Naujienas reikėtų dažniau skaityti.

Žiniasklaida: Izraelis pripažįsta, kad per Gazos karą žuvo apie 70 tūkst. palestiniečių - LRT

Apgailėtina, bet čia yra Hamas mokama kaina už jų debilumą. Patys deklaruoja, kad vienintelis konflikto sprendimo būdas yra Izraelio sunaikinimas, patys puola Izraelį, tai ar dabar verta tikėtis, kad Izraelis vidury sėkmingos kovos prieš tą Gazos džihadistinę diktatūrą sustos? Realiai viskas guli ant Hamas pečių – kol nekapituliuoja, tol jie atsakingi už kiekvieną žuvusį palestinietį. Lygiai taip pat kaip už kiekvieną žūtį Ukrainoje yra atsakinga Rusija – juk ji pradėjo karą. 

Taip pat, kai įsiveliu į šitą diskusiją su įvairiais žmonėmis, skatinu pamąstyti, kad jei Ukraina pasiektų proveržį prieš Rusiją ir pradėtų vykdyti Rusijos sunaikinimo operaciją, ar mes lygiai taip pat smerktume Ukrainą kaip dabar smerkiame Izraelį? Kažkodėl atrodo, kad dauguma seile varvindami tiesiog stebėtų ir net palaikytų Rusijos gyventojų žudymą.

Gal kiek per pedantiškai tamsta siūlote vertinti muzikos recenzijas. Bet bendra kryptis yra teisinga. Manau, kad gera recenzija turi turėti ir muzikos analizės (to ypač trūksta mainstream'inėse recenzijose), ir gerą istorinį kontekstą (ko kai kurie šiuolaikiniai muzikos apžvalgininkai netgi padaugina), ir būti sklandžiai bei kiek įmanoma nesubjektyviai parašyta. Tiesa, siūlymas lyginti su Pitchfork ar The Wire yra absurdas – juk būtent šitų tinklalapių recenzijos man dažnai atrodo skurdžiausios, parašytos iš reikalo, o ne įsigilinimo. Kaip tik siūlau nelyginti su jais jokio teksto.

Labai gerai! Playing The Fool taip pat priskirčiau prie favoritų, nors to albumo jau daug metų neklausiau. Reiktų kada prisimint. 

Tuo pačiu prisiminiau, kad ir King Crimson'ų USA nepaminėjau, katras irgi yra nuostabus koncertinis albumas. Larks' Tongues In Aspic antroji dalis tame albume trenkia kaip su kuvalda per galvą. Vienas iš foundational progresyviojo metalo momentų, mano nuomone.  

Aš esu griežtos nuomonės šituo klausimu: Izraelis kovoja purviną karą prieš teroristinės organizacijos valdomą Gazą. Jei nepavyksta "švariai" sunaikinti Hamas, kuri atsakinga už dešimtmečius teroro ir nuolatinę grėsmę Izraelio valstybei, tai tegul sunaikina purvinai. Gana yra gana.

O kol Palestinos valstybė nesugeba atsiriboti nuo visų teroristinių organizacijų supančią ją (įskaitant Hamas, kuri veikia po Palestinos vėliava), tol aš niekada nepripažinsiu tos valstybės kaip validžios. Ir visuomet laikysiu didelį pyktį ant žmonių, kurie ten protestuoja už laisvą Palestiną ir mojuoja Palestinos vėliavomis. Man tai šiuo metu vis dar yra teroristinė valstybė ir nesvarbu, kad tu tik protestuoji palaikydamas badaujančius vaikus Gazoj – jei tu turi Palestinos vėliavą rankose, tu mano akyse palaikai terorizmą. 

Jei protestuoji prieš humanitarinius nusikaltimus Gazoj, tai turėk padorumo – protestuok su kokia JT / UNICEF ar panašia simbolika, o ne su teroristinės valstybės simboliais. 

Fleetwood Mac'ų Live ir tarp mano absoliučių visų laikų favoritų. Kraftwerk'ų Minimum-Maximum taip pat be galo nuostabus darbas. Live At Leads taipogi. Kažkaip niekad nesuradau tokio stipraus ryšio kaip dauguma su Genesis Seconds Out beigi purplų Made In Japan. Abu tikrai geri darbai, bet aš jų beveik niekada neklausau, nėra mano asmenybei būtini klausiniai. Aš pridėsiu keletą nuo savęs:

Van der Graaf (Generator) – Vital (1978). Trys įdomūs faktai: 1) išleistas jau po VdG grupės iširimo. Ironiška, kad tapo perkamiausiu grupės albumu bent jau Jungtinėje Karalystėje ir kritikų teigiamai įvertintas, bet tai jau nieko nebereiškė nebeegzistuojančiai grupei. 2) Didžioji dalis Vital albume esančių dainų skamba drastiškai kitaip (tiek instrumentuotės, tiek dainos struktūros prasme) negu jų studijinės versijos. 3) Dėl techninės klaidos neįsirašė David Jackson saksofonas į vienintelį jam skirtą takelį. Saksofono garsas buvo atkurtas iš kitų instrumentų takelių, kur įsimaišė saksofono garsas, jų garsą amplifikuojant. Dėl to saksofono garsas visame albume justi toks plonas. 

Supertramp – Paris (1980). Po Breakfast in America pasaulinės sėkmės grupę prislėgė spaudimas nenuleisti kartelės. Vietoj naujo studijinio albumo, jie laiko laimėjo su šiuo dvigubu live'u, kas buvo nuostabus sprendimas, tiek komerciškai, tiek kūrybiškai. 

Jefferson Airplane – Thirty Seconds Over Winterland (1973). Čia įrašyti vieni paskutiniųjų Jefferson Airplane klasikinės eros koncertų. Mano kuklia nuomonė, paskutinioji JA sudėtis su Freibergu, Barbata ir Papa John Creach'u buvo labiausiai rokiška ir avantiūriška, todėl man ir šio albumo skambesys baisiai patinka. Have You Seen The Saucers? opener'is turbūt mėgstamiausias visų laikų koncertinis dainos įrašas. 

Man Paradise Lost versija nors ir skamba gerai (šiaip labai mėgstu jų Symbol of Life eros skambesį), visgi jai niekaip nepavyko spinduliuoti tos pačios dvasios kaip originalas. Labiau koncentruotąsi tiesiog į instrumentinį viens prie vieno perteikimą savo stiliaus rėmuose, kas, aišku, pavyko. "Run away" turėtų būti kupinas desperacijos ir nežinios, šauksmas įžangoje labiau kaip savo tapatybės embrace'inimas. Somervilis tą savo vokalu perteikia puikiai. Holmes tą tiesiog dainuoja savo balsu ir tiek. 

Būsto neįperkamumas nėra vien tik Lietuvos problema, tai labai globali problema, stebiu savo kartos žmonių skundus iš viso pasaulio. Kita vertus, pereinam prie vakarų Europos modelio, kur didesnė dalis žmonių nuomojasi būstą, o ne jį turi. Ar tai kažkuo išskirtinai blogai? Nepasakyčiau, tiesiog mes kultūriškai esam pripratę turėti savo būstą ir patys juo rūpintis. Tik gal faktas, kad kai kurie žmonės jau turi kelis nuomojamus būstus, o kiti net savo vienintelio neįperka, rodo palaipsnį nelygybės augimą, kas galbūt nėra geras ženklas. Bet kad jau tą temą kabiname, tai vėlgi, tokios didelės atskirties kaip čia bandoma pavaizduoti, nėra. Vakarų Europoje nelygybė dar didesnė, bet šalys bendrai imant gyvena geriau.

Gimstamumas, mano nuomone, viena labiausiai išpūstų problemų. Tiksliau, gimstamumo trūkumas. Problema ne gimstamumo trūkume Europoje, o gimstamumo pertekliuje Azijoje ir Afrikoje. Bet, deja, mes nieko dėl to negalim padaryti, tiesiog tikėtis sąmojingumo, kad šalys su didžiuliu natūraliuoju prieaugiu kažkada susipras, kad nesveika tiek žmonių paleisti į kovą už būtį. Mes nenorim gyventi Žemėje, kuri turi kažkeliolika milijardų gyventojų, bet niekas dar to normaliai nesuvokia šiai dienai :/ 

Nesakau, kad neigiamas natūralusis prieaugis nekuria problemų Lietuvoje ir kitose išsivysčiusiose šalyse, tiesiog globaliau mąstant, aš depopuliaciją išsivysčiusiose šalyse matau kaip daug mažesnę problemą negu viršpopuliaciją neišsivysčiusiose šalyse. Visgi jei toliau tokios demografinės tendencijos vyraus, žmonės bus vis labiau priversti migruoti į tas depopuliuotas šalis kaip Lietuva ir tą jau stebime dabar. Bet ar mes tikrai norime gyventojų augimo? Ypač gyventojų, kurie kultūriškai nėra MES? 

Ach, eilinis neobjektyvus paverkšlenimas, kaip mes blogai gyvenam. Su daug melo. Mokyklose chaosas taip, bet pedagogai netyli, viešojoje erdvėje problemos yra plačiai aptarinėjamos. Tiesa, gal diskusijos masto ir platesnio norėtųsi. Duobėtais keliais nėra ko skųstis, Lietuvos kelių būklė nėra bloga. Perkamoji galia jau n metų kyla aukštyn, čia tiesiog grynas tamstos melas. Rail Baltica vėžė yra tiesiama, pats važinėju traukiniais, dažnai kertu būsimą Kaunas-Panevėžys jungtį ir matau, kad ten darbai tikrai vyksta. 

Tai kad mokyklos neužsidaro ir tai yra didelė problema. Popovienė daro viską, kad mokyklos nebūtų uždaromos, vis mažina gimnazinės klasės kartelę ir pan., o tai tėra tuščias populizmas ir neapgalvotas valstybės resursų švaistymas. Vietoj investavimo į labai kreivą ugdymo programų refomą ir būtinybės reformuoti egzaminų sistemą, metami pinigai į balą pustuščių mokyklų išlaikymui, kuriose praktiškai nebeįmanoma užtikrinti tokio kokybiško ugdymo kaip rajonų centruose. Čia yra vienas pagrindinių dalykų, kodėl man pikta ant socialdemokratų ir kodėl niekada už juos nebalsuosiu – kožną kadenciją, kai jie daugumoje, vyksta kažkoks valstybės finansinis sekinimas vardan įsiteikinėjimo gyventojams (ypač provincialams). 

Šalis juda žemyn? Pagal kokius kriterijus? Objektyviai, o ne iš pilvo kalbant? Yra problemų, bet aš per savo 28-erius egzistavimo metus matau tik gyvenimo gerėjimą šalyje ir tas gali būti paremta įvairiomis statistikomis, man tikrai nesivaidena. Bet kas skriaudžia visus tuos verkšlentojus dėl gyvenimo Lietuvoje "sunkumo", aš nežinau. Greičiausiai jie patys ir jų pačių nesugebėjimas tvarkytis su savo gyvenimu. Su kažkokiom naiviom viltim, kad valstybė už juos sutvarkys jų gyvenimą. 

Idėja įdomi priešpastatyti archaišką ir modernią kalbą, bet per daug žongliravimo tiek archaiškais žodžiais, tiek naujadarais, nebūtinai suprantant jų prasmę, tiesiog su tikslu pribarstyt jų kaip pabarstukų ant spurgos. Todėl šis tekstas patampa greit kakofoniškas, o ir eiliuotumo nesijaučia. Trigubai sutrumpinus ir išgryninus pagrindinę mintį būtų visai neblogas tekstas su gera mintim, kad tradicinė ir šiuolaikinė kultūra gali sugyventi kartu beigi ateis laikai, kada mūsų šiuolaikinė kultūra taps tautosakos dalimi.