Aš tai tikiu, bet nereikia galvoti "toks mano likimas ,aš nieko negaliu pakeisti, aš gimiau neturtingas" ir visokie lalala .Reikia gyventi ir kurti, tobulėti. Patarčiau neiti pas jokias burtininkes, čigones ,nes viską ten jos meluoja. Tiesiog reikia pasitikėti savimi ir daug dirbti...

tikiu tikiu tikiu...jis ir yra mūsų gyvenimo vedlys...nejau jūs tokie naivūs kurie netikit jog manot kad viskas vyksta atsitiktinai...taip nėra...viskas suplanuota...mes visi esame surišti tam tikrai nematomais saitais ir keikvienas susitinkame ar kažką padarome nes taip lemta...savo gyvenime jau daug kart tuom įsitikinau..

Iš dalies tikiu.

Sutapimų nebūna, o viskas turi priežastį, taip kad likimas turėtų egzistuot..

O jeigu likimas iš tikro yra, tai nelabai įdomu.., nes tada kaip ką bedarytum, vistiek baigsis taip pat.

Man jis patinka. Aš pažystu jį.

tik db apie tai susimasciau........manau kad is dalies taip

Ar tikiu likimu? Hm. TAIP

Aš manau, kad pvz. jeigu lemta susitikti su zmogum, tai tu su juo susitiksi, net jeigu nespesi i ta lemtaji troleibusa, ar susirgsi ir neisi is namu, jeigu lemta - reiskia lemta, kadanors :> Manau viskas suplanuota uz mus, bet jeigu zinotume, nebutu jokio noro gyventi, kazko siekti.. :>

as vistik linkstu prie tos puses, kad savo ateiti susikuriam patys.

Tikiu. Juk negali viskas būti tik sutapimai };]

tikiu likimu ir tik juo. kad ir kaip ten bebūtų.

o koks ivykis?

turbut visus sumedzios

Likimas sakė, tave sumedžios.

koks likimas taip ir bus,zinoma tikiu

'clear'. Tikiu, nes taip įdomiau. 'aš numirsiu vistiek'.

anksciau visiskai netikejau dabar vienas ivykis priverte suabejot... nors gerai pagalvojus gal ir netikiu...

na taip ,mes galime atsiduot likimui i rankas,bet jei noresime gyvent ,atsidave likimui patenkinti neliksim,nes zmogui reikia naujo,kad jis galetu zydeti. likimas yra tik priezasties pateisinimo kazkoks tai procentas,visa kita yra musu valioje ir tikejime,jei tikesim jog likimas musu nepaleidzia ,tai busime savo pesimizmo arba optimizmo vergai,bet tikesim jog likimas tik banknotas pamestas ant kelio,kuri mes galime paimti arba ne,tada mes busime laisvi.

Kartais, rodos, kad tik bejėgiškumas ir tingėjimas verčia tikėti, kartais tiesiog neįmanoma paneigti, o kartais geriau ignoruoti. Chm.

kai kas nors gero atsitinka tada as savo gyvenimo kalvis,o kai blogo-tada likimo nepakeisi

taip, taip, taip