Ir mes grįžtame! Po mėnesio pertraukos Anapus FM vėl pradeda savo reguliarias apžvalgas. Pirmasis 2013-iųjų metų metų numeris dedikuotas pasimetusiems 2012 metų pabaigos bei naujausiems šių metų albumams. Dėl užimtumo su metiniais topais, smarkiau pasidomėti įvairesne scena pritrūko laiko, todėl šįkart dominuoja sunkioji scena bei eksperimentinė muzika. Gerų atradimų!
Niekada nebuvau Helloween gerbėjas. Porą kartų esu perklausęs jų diskografiją, bet užkabindavo tik tuo metu kai klausydavau. Panašu, kad naujasis albumas „Straight out of Hell“ šiuos senukus atves ir į mano muzikinę širdį.
Kabinantis ir melodingas power metalas su labai įvairaus pobūdžio dainomis. Atrodo, būtų sunku tikėtis tokios kokybės kūryboje, kai grupė gyvuoja jau 30 metų, tačiau idėjos Helloween nesibaigia niekada. Nemažai progresyvau metalo įtakos ir 80-ųjų heavy metal pojūčio. Albumas gavosi net labai neblogas, su keliomis tikrai labai geromis dainomis.
Kur Vokiečiai stiprūs tai gotikinėje scenoje. Tiek roko, tiek metalo, tiek paprastosios gotikos bei darkwave stiliuose. Illuminate yra viena sėkmingiausių šios šalies gotikinių grupių, kurių muzika iš dalies primena pernai sėkmingai music.lt topuose pasirodžiusius Unheilig.
Illuminate vis dėl to yra labiau industrial pakraipos grupė, su nostalgiškomis būgnų mašinomis ir plikomis gitaromis. Tačiau atmetus tradicinį, 90-uosius primenantį skambesį, Illuminate pateikia ir teatrališką savo muzikos pusę, kuri taip pat yra panaši į Lacrimosa, tačiau sudėjus visus šiuos panašumus gauname visai neprastą ir originalų rezultatą.
Jei stiliaus prasme Illuminate nėra labai išradingi, tai dainų rašymas jiems sekasi net labai gerai. Verta paklausyti visiems darkwave mėgėjams.
Na, kodėl visada mėgstamoms grupėms turi atsitikti kažkokios permainos, kurios pakeičia jų skambesį. Tystnaden 2005 metais išleido vieną geriausių ir originaliausių moderniosios gotikinės scenos albumų „Sham of Perfection“. Tuometinė muzika išsiskyrė unikaliu melodingojo death metalo ir gotikinės muzikos junginiu su itin išskirtiniu moterišku vokalu. Po to sekė kiek prastesnis antras albumas ir po jo išsiskyrimas su vienu pagrindinių grupės kompozitorių, klavišininku Lorenzo Frascaroli.
Tačiau, nors klavišinių partijos ir buvo vienas pagrindinių Tystnaden bruožų, naujasis albumas „Anima“ vėl skamba šviežiai ir įdomiai. Aišku, trūksta Lorenzo kurtų netikėtų kompoziciškų nukrypimų, jo aršaus pritariančio vokalo, tačiau „Anima“ turi savo kozerių. Stiprūs ir išskirtiniai vokalai, gana paprastos, tačiau kabinančios melodijos ir labai kokybiškos kompozicijos. Dalinai šis albumas primena Stream Of Passion opusą „The Flame Within“, bet turi ir savo išskirtinumo.
Dar viena eksperimentinė grupė. Atrodo, kad grupių su prierašu post vis daugės ir tai nėra blogai. Oak yra prancūzų instrumentalistai, kuriantys svajingą, bet grunge pojūtį turinčią muziką.
Iš dalies tradicinis post-rokas, bet turintis šarmą ir išliekamosios vertės pojūtį. Toks tipinis viduriukas tarp Mono ir God is an Astronaut.
Viena žymiausių Lenkų grupių pasaulyje – Hate grįžta su nauju albumu. Ar tai tradicinis death metalas? Taip! Ar tai tradicinis Hate albumas? Taip! Ar tai blogai? Ne!
Hate savo ilgomis kompozicijomis man primena Nile, tik be egiptietiškų priemaišų. Tiesmukas death metalas su ne itin originaliomis, bet įvairiomis dainomis. Death metalo fanams patiks, naujų fanų šiam žanrui nepritrauks, bet bent vieną kartą perklausyti bus malonu.
Fen visada buvo eksperimetinė grupė, bandžiusi jungti progresyvųjį juodąjį metalą su post-roko ir kitais moderniaisiais stiliais.
Dustwalker yra naujas lygis grupės kūryboje, kur nebelieka jokios ribos tarp metalo, atmosferinės muzikos ar ambiento. Daugiausiai tarp post-roko ir depresyvaus juodojo metalo varijuojanti muzika vietomis primena Alcest, vietomis Shining, tačiau Fen visada buvo saviti ir ištikimi sau.
Klausant albumą nesunku atskirti, kad tai Fen iš didelės muzikos įvairovės bei išlaikomo savotiško rūko muzikoje.
Nuoširdžiai stengiausi pamėgti Riverside. Daug kartų. Ir vis tiek nesuprasdavau, kodėl toks didelis ažiotažas mūsų kaimynams. Nusprendžiau palaukti naujo albumo ir tada nuspręsti galutinai.
Tenka pripažinti, kad grupė tikrai moka rašyti dainas. Jų niūrios ir depresyvios melodijos vis tiek sugeba įsiminti. Tačiau, man jie per daug nuobodūs. Na, nerandu jų muzikoje kabliuko ir viskas. Grupė turi daug gerų sudedamųjų dalių ,bet bėda ta, kad visos jos yra pasiskolintos iš kitų grupių, kur jos skamba daug įspūdingiau.
Naujas progresyvaus roko legendų Porcupine Tree lyderio Steven Wilson albumas yra būtent tai, ko galima tikėtis iš progroko. Džiazovos melodijos, improvizacijos, techniškai sugroti instrumentai.
Gana lengvas albumas, prikeliantis naujam gyvenimui 70-ųjų progresyvųjį roką su modernios muzikos elementais.
Kas atsitiko, kai Graveworm pasuko death metal keliu, o Stormlord išleidžia albumus kas 6 metai? Nebeliko vertų dėmesio šaltą gotikinį black metalą grojančių grupių. Nekalbu apie tokį variantą kaip Cradle of Filth ar Dimmu Borgir, bet apie kitą pusę, būtent tą kietąją, kurią reprezentavo Graveworm.
Ir čia ateina Nightfall. Jau ilgus metus gyvuojanti grupė, kuri dažniausiai yra įvardijama kaip melodic death metalo atlikėja, šiemet pristato naują albumą „Cassiopeia“, kuris turėtų išmušti iš vėžių visus ultra melodingo ir atmosferinio metalo mėgėjus.
Kabinantis ir sunkus Nightfall sugrįžimas, suteikiantis viltį, kad 2013 metai bus sėkmingi šiai scenai.
Hanging Garden 2007 metais išleido labai solidų debiutą „Inherit the Eden“, kuriame skambėjo patrauklus senosios kartos ir moderniojo doom metalo mišinys. Tačiau iškart po to grupę paliko vienas iš idėjinių lyderių Saku Manninen ir „kabantys sodai“ nebekabėjo taip pat.
„At every door“ yra jau trečiasis grupės albumas ir šį kart muzika varijuoja tarp moderniojo doom metalo ir įvairių post-rokiškų nuklydimų. Šis albumas tikrai geresnis už prieš paskutinįjį, tačiau vis tiek trūksta įkvėpimo. Muzika yra gerai sugrota, neprastai parašyta, bet jai itin stinga išskirtinumo.
Richardo Tandy (ELO) klaviatūrų paletė buvo svarbi grupės garso sudedamoji dalis, ypač albumuose „A New World Record“, „Out of the Blue“, „Discovery“ ir „Time“.
Tai 10 balų sistema daug universalesnė nei 5. Be to, jau dabar aktyvumas yra mažokas, grįžus prie penkiabalės sistemos bus labai daug dainų, kurios gauna nulį. Iškritimas bus randomizuotas, o ne žmonių apspręstas.
Tai, kad tamsta nerandi už ką balsuot, dar nėra argumentas daryti visiems taikomas balsavimo taisykles. Be to, juk žinai, jog nebūtina balsuot už viską, gali duot 10, 9, 8, 7 ir 6, likusių penkių balų nebūtina paskirti.
Pirminis išdėstymas
„Music.lt“ narių reitingas
jeigu daug daininkiu gali persivadinti AS NORIU BUTI ADELE, tia geriau nueinu pas Adele ir prabalsuoju
Šiuo metu naršo narių: 1
Neregistruotų vartotojų: 1074
Iš viso užsiregistravę: 73352
Naujausias narys: nofavowuhd
Šiandien apsilankė: 143531