Pakeičiau nuomonę dėl 7 ar 8 čia išvardytų albumų, jie - prie geriausių.

Manau Cream Wheels of Fire teisėtai atsidūrė šiame sąraše. 4 dainos užpildo antrąją lp, kur tik 2 originalios grupės dainos. Viena jų Traintime bliuzinis psichodelinis traukinio imitavimas lūpine armonikėle (užtęstas n-kartų persikartojantis virtuozinis pasažas).Džindžerio Beikerio Toad - vienas fortpostas šioje prerijoje, tai tikra būgno fiesta, nors taipogi įvarumas jai nebūtų pakenkęs )

kas dėl S'n'M, P.U.L.S.E. ir Police reunion tour koncertų.... juose daug pasitikėjimo, maudymosi šlovės spinduliuose, užtikrintumo savo naujais instrumentais. bet The Who, The Doors ir minėtų grupių ankstesniuose koncertuose, kaip aš įsivaizduoju, daug neapibrėžtumo, spontaniškumo. Kiek geresniuose koncertuose pokštai, bendravimas su publika, įvairių kitų grupių kūrinių intro puikiai suveikia kai tai daroma spontaniškai ir pavykusiai (Frank Zappa, Talking Heads), kitais atvejais (kaip čia minėtuose Rolling Stones ar Black Sabbath blogesniuose koncertuose) dirbtinai sukeliamas efektas. nėra blogesni rocko dinozaurų (Toto, Yes) koncertai už rocko pirmagimių (Ramones, Sex Pistols). ir atvirkščiai. kartais koncertai tik būna nuobodūs, užsitęsę, prailgintos versijos, varginančios improvizacijos. todėl muzikantams geriau reikia išlaviruot pateikiant trumpų greitukų tarp ilgų epų (kaip Frank Zappa antologijoje). todėl dar būna argumentų už/prieš Yes koncertiniame albume Yessongs lyginant su Yesshows (dabar papildyta Progeny albumu) iš fanų.

visus tuos argumentus miela skaityti ir pačiam susidaryti įspūdį, koks rezultatas gaunasi 

Kągi, sąrašas išprovokavo reakciją, kuri sujudino užsistovėjusią balą, dabar perklausau kai kurias dainas ar net ištisus epizodus youtubėje būtent prastesnių koncertų. Koncertiniai įrašai gal tiksliausiai atskleidžia grupės potencialą duotuoju laikotarpiu. Gebėjimas pakartoti studijinę medžiagą kuklesnėmis priemonėmis ir iš vieno karto, neužmirštant publikos interesų, didelis iššūkis kolektyvui.

mes galim ginčytis iki paraudonavimo  ir čia, ne tik diskusijų temose, tam ir turim po topais komentarus, Alvydai

aš sudariau iš reitinguotų albumų didelį milijoninį sąrašą, iš jų išskyriau su kuriais daugmaž susipažinęs per deezer perklausas, o nuo viršaus kaip grietinėlę "nugriebiau" geriausiai vertinamus albumus-nebūtlegus. gale liko blogesni, o ne blogiausi. taip kad jie blogesni iš geriausių, todėl ir wheels of fire čia...

galėjau prie kiekvieno parašyti interneto žmonių argumentuotą nuomonę, nes aš nesu muzikos specialistas, jokiu instrumentu negroju, tik sau didžėjauju intike po pusę paros, tik tų nuomonių daug blogų ir man būtų daug darbo kopijuoti kitų mintis, tik įmečiau albumų sąrašus, kas su mūsų paieškos sistema ir taip jau yra daug. 

Be to, kuo argumentuojamas Cream — Wheels of Fire blogumas? Man tai nuostabaus albumo pavyzdys.

King Crimson — Earthbound išties kokybe nepasižymi, tačiau jame iš muzikinės pusės veiksmo daugiausia iš visų KC koncertinių ir perspjautų turbūt ir patį klasiškiausią USA. Dėl kokybės į sąrašą tinka, bet šiaip aš tokią ginamąją nuomonę sudarau. Dėl tos pačios priežasties į šį sąrašą buvo galima įtraukti Van der Graaf'ų — Vital, kuris kokybe yra šlykštus darbas, bet ten muzikantai varo kaip reikalas.

Dėl Metallica S&M ir ELP Welcome my friends... nesutinku ir galiu ginčytis iki paraudonavimo.

Metallica S&M - the album was included in the book 1001 Albums You Must Hear Before You Die

ELP Welcome my friends... - 4.21 | 482 ratings | 57 reviews | 49% 5 stars. Welcome Back My Friends one of the most cleanly recorded live albums, it is also unarguably the most exciting, as it has a "closeness" that the others lack (especially with headphones, which is the only way to truly assess the quality of a live album).