Patarlės ir priežodžiai: suteikite savo kalbai naujų spalvų

Ištraukos iš prof. V.Krėvės-Mickevičiaus knygos "Patarlės ir priežodžiai. Humanitarinio fakulteto tautosakos kom. leidinys", išleistos 1934 metais Kaune:

Adata ne bybis, ja mergos nepradursi. (Kamajai)

Aimanuoja, lyg jai adata, o ne bybiu būtų kūšį pradūrę. (Vabalninkai)

Apsigavo kaip merga bybio paragavus. (Pasvalio ap.)

Arklį pardavęs, birka žemės neišarsi. (Kupiškis)

Atsidavęs kaip kragas kūšiui. (Varėna)

Atsisveikino, kaip bybys su kūšiu- iki pirmos nakties. (Pasvalys, Biržai)

Aukščiau bybio nepašoksi. (Vabalninkai)

Baidosi, kaip sena merga bybio. (Vabalninkai)

Baidosi merga vaiką pasigauti, bet norisi bybio paragauti. (Valkininkai)

Bijo, kaip merga bybio. (Pasvalys)

Bybelė aruodan nežiūri. (Kupiškis)

Bybelė ne avelė, šieno jai nepaduosi. (Kupiškis)

Bybys aruodan nežiūri, ar bus duonos ar ne, tik po mergos kvartukus. (Babrai)

Bybys ne adata, o duria kaip iešmas. (Vabalninkai)

Bybys ne adata, o ką pradūrė, neužgis. (Pasvalys)

Bybys- ne ožys, karklais nepašersi. (Surviliškio v.)

Braunasi, kaip bybys kūšin. (Vabalninkų par.)

Būk drąsus su merga- po prijuoste ne krūmas, gyvatės ten nerasi, gal tik savąja pažaisi. (Vilkaviškio v.)

Davatkauna, kol bybio paragauna. (Vabalninkai)

Didelis į dydį, o mažas į bybį. (Alvitas)

Didžiuojasi, kaip bernas, kūšį nugalėjęs. (Alvito par.)

Ištraukos iš "Lietuvių kalbos palyginimų žodyno" (Vilnius, Mokslas, 1985, sudarytoja K.B.Vosylytė):

Pakalbėjo- kaip balon paperdė (negudriai)

Mala kaip telės papas (niekus)

Ilsisi kaip su meška pasiglamonėjęs

Ieško kaip šikti sumanęs saugios vietelės

Paraudo kaip vėžio parūrys

Apžėlęs kaip ožio pautai

Batviniai kaip šunies pautai (labai prasti)

Sublizgėjo kaip šuns pautai prieš saulę

Rengiasi kaip nuogas triesti dilgėlyne

Pasakė, lyg tvoron nusiperdė

Neatsiskiria kaip bezdalas su marškiniais

Ir dyvisis dabar kaip Laurinkus į arkliašūdį (Laurinkus- Lietuvos valstybės saugumo departamento direktorius)

Ištižęs kaip karvašūdis

Šaiposi lyg katė, į miltus pridirbusi

Spinda kaip kuilio kiaušiai

Lyja visą vasarą, kaip myžte myža

Tyli kaip į ausį myžamas

Sekasi, kaip nuo liepto šikt (blogai)

Neprisiruošia niekaip, kaip šikt nevalgiusi

Aš tau taip duosiu į kailį, kad tu šiksi kaip ūdra kačergomis (grasinimas)

Piktas kaip ubago šiktas

Dvokia iš burnos kaip iš kito šiknos

Ko tu valkiojies kaip kiaulės šikna po lentyną?

Tylėk kaip svečio šikynė

Susiraukė kaip senos bobos šikna

Didžiuojasi kaip šikna kermošiuje

Užspringo kaip šikna ašaka

Šaiposi kaip šikna per Velykas

Vyras be ūsų- kaip šikna prūso

Vėpčioja kaip šikna šieno

Apsiniaukė kaip šikna vasarojuje

Aš tave kaip šūdą ištėkšiu (grasinimas)

Kelia kaip šūdą ant šakių (nepelnytai garbina)

Duona rūgšti kaip meškos šūdas

Praskydo kaip šūdas, biednas kaip šūdas

Sukasi kaip šūdas eketėje

Tiko kaip šūdas į kelnes

Prikibo kaip šūdas prie šikynės

Riogso kaip šūdas patvoryje

Sėdi kaip šūdas po lapu (ramiai ir ilgai)

Stengiasi kaip šūdas šaldamas

Girto giedalas – kaip vištos triedalas

Taisosi lyg bebras į jūrą šikti

Eina kaip subinę užsipašinęs (labai greitai)

Guli kaip tris dienas trizniukavęs

Pijoko akys raudonos kaip šikančio šėtono

Ištraukos iš Lietuvių tautosakos lobyno IX. Jonas Balys „Mirtis ir laidotuvės“ ; 1981, psl.126:

1215. Gyvuliai nemiršta, ba jie nešventi ir nekrikštyti. Ir ant žydo neseka sakyt, kad miršta. (Liškiava, LTA 374c/1178)

1216. Kaip netinka sakyti, kad „žydas miršta“, taip nepridera sakyti , kad „bitelės kanoja (dvesta)“. Dvėsta kas neturi dūšios, o miršta – kas dūšią turi.(Tverečius, LMD I 474/855)