Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
Tranzu po Europą. 2 dalis.
Tranzu po Europą. 2 dalis.
|
Vėsumos lopinėlius, užsilikusius bekeliaujant, netrukus išsklaidė vidinė šiluma. Pagaliau pastatytos kojos tvirtai rėmėsi į Taize kalvą - nenugriaunamą, nepalaužiamą gerumo tvirtovę. Praėję pro patikros punktą (keista, tačiau alkoholio šį kartą pas mane nebuvo nė lašo  ), atsidūrėme tirštoje žmonių mišrainėje - kaip tik buvo vakarienės metas. Apsimetę, jog mes baisingai išalkę antrą savaitę likusieji, tačiau dar negavę maisto talonėlių, įsitrynėme į eilutę, susidariusią prie paskutinio likusio maisto puodo. Žinoma, be nesusipratimų aš negaliu. Maisto dalintojai mane netyčia praleido, todėl nemenką eilutę teko prastovėti antrą kartą. Gerai įsiminiau jų veidus, todėl vėliau pats dalindamas maistą jiems tai košės "netyčia" mažiau įdėdavau, tai ji netyčia užtikšdavo ant baltinukų, parinkdavau gražiau papuvusį obuoliuką ir pan. ir pan... ( ką, aš rimtai toks kerštingas?? )Kuomet skrandis buvo užpildytas ne itin skania vakarienė, mintyse naujai atgimė mintis "o kur tie našlaičiai bastosi?" Žinoma, šiek tiek viduje jaučiau pakylėjimą, nes atitranzavome anksčiau (vyko lenktynės), tačiau buvo neramu. Susikrovėme daiktus ir pajudėjome link priėmimo punkto. Čia kaip Zimbabvės pamišusių moterų kariauna iš niekur nieko atsirado Gretos draugės, pasilikusios Taize antrai savaitei. Taaip... Kai pamačiau Eglę (vėliau su Crawling ją praminėm Džagla, kažkaip gražiau skamba ), iškart supratau, kad ji bus gera kompanionė. Just look: Pakalbėję, pasitarę mes gi parūkėme. Kaip gera, galvojau, kai niekas neburba,o naujoji kompanionė visomis keturiomis ir dar dviem atsikišimais UŽ rūkymą  . Nespėjau giliau skanaus gaivinančios cigaretės dūmo įtraukti - atidunda atklega Crawling (kuris nuo šiol bus vadinamas Vyčiu ir kitais panašiais epitetais) ir Virga. Jėzau aukštielinkas su Marija horizontalia, vos nepridėjau iš laimės į kelnes (gerai, kad ne baltos ). Galvojau, kad jau kas kas, bet šitie bebenčiukai užtruks gerokai ilgiau, bet nuo mūsų atsiliko mažiau nei valandą.Tada pradėjome burbuliuoti vieni per kitus ir patraukėme link barakų. Pasidėjome daiktus ir išėjome į vakarines mišias. Viduje tarsi virė košė. Nepaaiškinamas jausmas, kuomet kelis metus lauki to, ir pagaliau gauni. Sėdėjau tarsi ekstazėje, kaip sektos narys, nebegalintis be to daugiau gyventi ir atiduosiantis viską, kad bent dar kartelį galėtų matyti, jausti, užuosti (kartais ir nelabai norisi užuosti). Gerai, užtenka lyrinių nukrypimų, seilėtekio nereikia. Išėję iš bažnyčios mes su Vyčiu supratome, jog: 1. Reikia atsigerti; 2. Reikia ne bet ko atsigerti; 3. Reikia atsigerti kažko, kas su laipsniais; 4. Kad mes stebuklingo jaunystes ir sexualumo eliksyro su laipsniais nė velnio neturime, tad teks patirti lomkes ir likti negėrusiems. Nuėję į baraką mes vėlgi turėjome štai ką suprasti: 1. Kad gyvename tarp rusų; 2. Kad viena lova yra per mažai, o gauruotas visokiais daiktais apžėlęs rusas sau naglai atsigulęs į Vyčio lovą (gal jis tikėjosi kokio masažo? )3. Kad mes trupučiuką pagaidinti, bet tik trupučiuką; 4. Kad pats metas mums kažką pagaidinti; 5. jog jei nesiimsime jokių veiksmų, teks miegoti kur nors lauke arba palapinėje su gezais iš pakaunės, kurie nesupranta, kad atsikelti ir nueiti miegoti esant blaiviam - įmanomas uždavinys. Imamės veiksmų. Vytis, tarsi slaptasis agentas 666 iškviečia pagalbą. Kad jūs būtumėt pamatę, kaip jis valdingai atrodė: pakeltas tonas, erelio poza ir sklando po baraką reikalaudamas visų parodyti popieruką, kuriame parašyta, kad tai jų barakas. Aha! Gauruotasis rusas, sunkai įžiūrimas tarp plaukų, ėmė vartaliuotis "lapuką pamečiau", "turbūt lapukas palapinėje" , "čia tikrai mano barakas".... Vyčio akys suspindo tarsi prožektoriai aklinoje tamsoje, pasigalando nagus ir ką: "Nu tai tu turi krautis daiktus ir eiti iš čia". Mintyse galvojau, jog mums net nevertėjo kviestis sargo (sailents'o).... Kai rusas buvo pašalintas, sugulėme į savo lovas. Dar prieš tai su dviem švedais papokštavome, bet apie ką geriau tai lieka tik tarp mūsų... Ryte, kaip nieko keisto, pramiegojome užsirašymus į darbą, pokalbių grupeles, chorą ir panašiai....Tai visą savaitę bastėmės ir darėme neturėdami ką veikti įvairiausius zbitkus. Popiet, gerokai užkirtę vakarienės, nusprendėme, kad vynas mums būtinesnis už orą, kuriuo kvėpuojame. Maždaug 7 km keliavome iki artimiausio miestelio. Žinoma, aš, norėdamas nuostabios fotografijos, nusprendžiau įlįsti į karvių lauką. Aišku, buvau gerokai papurtytas elektros srovės, kuri ėjo nutiesta viela. Žodžiu, gavau smagiai per nagus. O fotosesija štai kokia prasta išėjo:      Taipogi vienas iš kelionės tikslų buvo nufotografuoti prancūziškos baltos karvės pašiknį, nes vienam asmeniui prižadėjome tokią grožybę parvežti lauktuvių. Nežinau, arba mes labai prasti fotografai, ar karvės pasitaikė drovios, tačiau nieko stambiu planu pagauti nepavyko. Buvo bandyta iš visų pusių, kelias dienas, tačiau geriausia, ką tau galime pasiūlyti, yra tai:  Cookie Monsters from Cookieland Dvi lenkės iš Poznano tikrai vertos atskiro skyrelio. Ewa ir Scaikowska (čia tokie jų vardai) buvo sutiktos jau pirmosios dienos popietę. Išlindę iš tualeto ir supratę, kad valgis mūsų skarndukams nė pro vieną galą nepamaišys, ėjome valgyti. Dvi išties gražios panyčkos balkone virš mūsų, prisiėmusios pilnas burnas sausainių, "darė" trupinių lietų žvygaudamos "niam niam niam, cookies...". Tą kartą kažkaip nedaug kreipėme dėmesį. Tačiau vakare, beeidami su susipažintais lietuviais iš Oyak'o (linksmybių vietos) ir bešnekučiuojant, prie mūsų pribėga tos pačios lenkės, pradeda grabalioti ir žvygauja "niam niam niam niam, cookies, niam niam niam...", tada pribėga prie kitų, kol galiausiai silents'ai jas, kaip neprivalgiusias kiaules, kažkur nuvarė. Kitos dienos pietūs. Su Vyčiu kaip visuomet išalkę, gavome sausainių, ir netgi labai skanių. Tos iš niekur nieko pribėgo, pasiėme sausainius ir nubėgo bežvygaudamos "niam niam, cookie monsters". Pagalvojau "ką, aš ryžas ar kiaulių neganiau?" (nu neganiau aš tų kiaulių, bet kažkaip labai gražiai nuskambėjo ) Kitą dieną jas aplaistėme vandeniu. Ir tai sutvirtino mūsų draugystę. Patapome cookiefriends'ais. Vytis buvo laimingas. Jo akys, jas išvydusios, žibėjo tarsi šlapimo lašiukai mėnesienos šviesoje. Buvo gražu žiūrėti. Nemeluosiu, mėgstu ir aš protiškai neįgalius žmonės, todėl bendrą kalbą radau ir aš, bei bentdrauti norėjosi.Tačiau vieną dieną draugystę aptemdė pykčio debesys, mat Vytis nusprendė iš jų pasisavinti sausainių. Jos paklaiko. Jos pasiuto. Buvo katastrofa, kuri tesėsi kelias dienas. Finalas įvyko vakarienės metu tarp 4 tūkstančių bevalgančių žmonių, kuomet Ewa ir Vytis pradėjo aiškintis santykius. Taip tuos santykius aiškinosi, jog mūsų 10 žmonių chebra juokėmės iki ašarų, už pasirodymą žmonės jiems metė pinigus, keli šimtai žmonių plojo.... Vyti, būčiau turėjęs kamerą, garbės žodis, būčiau nufilmavęs ir tu niekaip nebūtum manes įkalbėjęs TO neviešinti. Tobulai. Dar dabar atsiminęs sukrizenu. Taigi. Po šio pasirodymo santykiai pavirto į tatalų ignoravimą vienas kitų atžvilgiu, kol.... Vytis pavaišino jas sausainiais. Nušvitusios kaip pavasarinės saulutės, vėl ėmė murkti lyg morčiaus metu katės "oh...cookiefriends...". Galiausiai taip susibendravome, jog paskutinį vakarą paišgėravome kartu vyno, apsikeitėme adresais,o joms estint Lietuvoje ir sussitiksime, jei bus galimybių   Atvirai šnekant, šis apsilankymas Taize buvo ramus. Labai ramus. O man to ir reikėjo. Pabėgau iš Lietuvos, trokšdamas ramybės - ją ir gavau. Pokalbiai su Vyčiu vakarais vis mažino ir mažino įtampą, susikaupusią viduje, vis daugiau galėjau įkvėpti į save oro ir jaustis mažiau priklausomas nuo žmonių, skaudinusių daugybę dienų... Tiesiog išsilaisvinau. Nebeskaudėti ėmė jau prieš išvažiuojant iš Taize. Dingo niūrios mintys, o optimizmo varikliukas išvalytas nuo dulkių, trukdžiusių jam dirbti stabiliai.  Savaitės viduryje atkeliavo kažkur tarp Europos platybių pasiklydusi trečioji draugų pora. Papasakojo vieną labai juokingą istoriją: kuomet keliavo per Vokietiją, juos pavežėti paėmė vienas vyrukas. Kadangi važiavo su tokia transporto priemone, kurioje priekyje yra tik dvi sėdimos vietos (kartu su vairuotoju), draugas turėjo lįsti į priekabą, kuri užrakinama, o panelė sėdo į priekį. Po kelių valandų keliavimo vaikinas buvo išleistas iš priekabos, tačiau važnyčiotojas pasiūlė tokį planą (kadangi jau buvo naktis), kad jis vėl gali UŽRAKINTAS miegoti priekaboje, o jis gi mat su naująja susirasta keliauninke išsitiesę sėdynes abu kartu miegos priekyje. Išgirdęs aiškų "NE", vyrukas rankų nenuleido. Nežinia, kaip ten buvo, veikiausiai užsisenėjęs nedapistitas kankino. Taigi. Draugai pasistatė palapinę pernakvoti nakčiai. Panelė įlindo į ją ir atsigulė, tuo tarpu draugas stovėjo lauke ir laukė, kol pasišalins važnyčiotojas. Staiga jis jam sako: "20 eurų už ją" (ir parodė į palapinę) Draugas pasakė, kad "ne" Tuomet vyrukas: "gerai, gerai, 40 eurų" "Nu ne" - atsakė. Tas vyrukas nesusipratęs stovi, kaip čia gali taip būti ir tiesiog paklausė "Porke (kodėl?)"" Sunkiai jam sekėsi paaiškinti, jog moteriškė, gulinti palapinėje, yra neparduodama. Teko trauktis dujų balionėlį, kurį pamatęs vyrukas ėmė grasinti, kad iškvies policiją. Pradėjo spaudinėti telefoną ir kažką, kaip prastas muilo operos aktorius burbuliuoti. Jie susirinkę visus daiktus pabėgo į miškus, kur kelias valandas klaidžiojo lyg kvailiai Ypatingai įsiminė vakaras, kuomet su dviem naujais draugais iš Raseinių pabėgome prie bėgių. Ko? Žinoma, jog išgerti. Tačiau nakties akcentu patapo ne vynas ar alus,o pokalbis. Kas keliasdešimt minučių pro tiltą skriejo greitieji traukiniai. Užsiropšti ant apsauginių tvorų, galva maloniai svaigsta, o po tavimi milžinišku greičiu lekia traukinys, su vėjo gūsiu išsiurbdamas iš manęs visa neigiama, kas buvo susikaupę per metus...Nuoširdus pokalbis, milijonai žvaigždžių, besiremiančių į mano pakaušį - ko daugiau reikia? Į Taize grįžome gerokai po vidurnakčio.  Likusias kelias dienas popiet visuomet ištranzuodave iš miesteliuko. Lauktuvių gi reikėjo, kurias rankiojome labai pamažu. Nesinorėjo šlamšto tįsti brangiems žmonės, o išrinkti tai, kas bent kiek būtų gražu, miela, žavu, nuoširdu ir parodytų pastangas. Betranzuojant: 1. Vytis sutiko gražuolę, dėl kurios seiles varvina iki šiol; 2. Aš sutikau gražuolę paravėją (TOBULA šypsena), kurią prisiminęs tampu nebevaldomas. Šakės, žavumas neišpasakytas. Ir aš 2 kartus liečiau jos raką bei mūsų akys buvo susitikusios bent 5 kartus, vat 3. Susikoliojome su Vyčiu dėl menkiausių smulkmenų; 4. Supratome, jog tualetai yra net geresnis daiktas už maistą; 5. Kad Sangria labai sunki, tačiau labai skani; 6. Kad putės tranzuojant pranašesnės už pimpalus ( panoms daug labiau stojasi, tphu, stoja vairuotojai (ne vairuotojų) 7.Kad Prancūzija - tranzo šalis. Nė karto nelaukėme ilgiau nei 5 minutes ir buvome pristatyti tiesiai iš taško A į tašką B.  Maisto dalinimas Kiekvieną dieną. Pietūs ir vakarienė. Vytis ir Edvis, didžiausi ir geriausi maisto dalintojai (rimtai, virtuvės šefas mus nuolatos gyrė, bei kitiems sakė, kad mes geriausi dalintojai. Žodžiu, kėlėme į aukštybes šiaip jau prastą Lietuvos vardą). Ir vėlgi teko suprati ne vieną ir ne du dalykus, mažai tesusijusius su maistu: 1. Juodaodžiai santūresni, mažiau emocingi žmonės; 2. Aš labai sexualiai atrodau su sėklinimo - maisto dalinimo pirštinėmis, nes daug suintriguotų veidelių užtikau; 3. sėklinimo pirštinėse labai šunta rakos; 4. sugebu būti apsimestinai malonus; 5. lietuviškas žodis "skanaus" labai domina kitataučius. Bent 40 žmonių klausė, ką tai reiškia, o vėliau nuolat kartojo "skanaus, skanaus, skanaus..."; 6. VISA Europa žino "We are the winners of Eurovision". Įsivaizduokite, sustojusi daugiatūkstantinė minia, kurioje yra portugalai, vokiečiai, danai, prancūzai, italai, anglai, airiai, švedai, rusai ir t.t.t..t ir visi dainuoja LT United dainą. Žavu... 7. Nelietuviui vienodai skamba tiek "skanaus", tiek "eik išsivemk", "skanių parūgusių kojinių", "apsitriesk kulkšnis", "šviežios spermos salotos", "šūdų paštetas", "jaučio mašna" ir panašiai ir panašiai. Visi iki vieno gražiu veidu sakė "Thank You!". 8. Vytis nuostabus virėjas-uogautojas-grybautojas. Kuomet dalino bulvių košę, nesumeluosiu, ne viena dešimtis paliko aptaškytais drabužiais, ant padėklo pridrabsyta kaip kiaulės bulvių košė ir t.t. Juokiausi iki ašarų 9. bedalinant maistą galima labai flirtuoti. daug užkimba! 10. lietuviai - ėdriausia tauta Europoje (o gal čia kaltas gobšumas?)   O vakarais užeidavo melancholija. Tuomet gulėdavau antrame lovos aukšte, klausydavausi naktinio lietaus šniokštimo arba muzikos ir narpliodavau savo gyvenimo gijas. Kiek mazgų atrišau...Kiek daug supratau. Juk just keep going, žmogau, irkis į priekį... Akys užsimerkia ir pabundi vėl jaukiame, šiltame ryte, įsisupęs į draugiško pasaulio atlapus ir besišypsančias akis. Aš niekada nesupratau ir nesuprasiu, kodėl tenai gali būti šitiek spindinčių akių, kodėl ne visur...? Tiesiog eini Taize gatviuke, kiekvienas žmogus tau nuoširdžiai šypsosi, pasisveikina, su kai kuriais pasikalbi, tarsi daugybę metų pažinotum...Net jaunosios tualetų valytojos, draugiškai palazdavotos, jog įsigers kvapelis ir grįš namo kaip skunkai, nesupyksta, o viskas išsirutulioja į draugišką besifotografavimą kartu bei vėliau man ir Vyčiui padovanotais panešiotais trūsikais, kuriuos jos rado bevalydamos tualetus Keletą dalykų pasilaikysiu sau. Nerašysiu. Ir nusprendžiau daugiau apie Gretą nė žodžio neberašyti. Turi likti tik šilti, gražūs prisiminimai ir įsitikinimas, jog kitais metais tai pakartosiu. Dvigubai, ne, trigubai nuostabiau...  Pažintų žmonių veidai liks atminyje,o VIP asmenų koordinatės atsirado ant sulankstytų popierėlių skiaučių, bei žodžiai "tik jokiais būdais nepameskit". Nepamesiu, bent jau iš ten neišbarstysiu...  Paskutinį vakarą mes, visa jauna žavi veikli bei sexuali draugų kompanija patraukėme pataškyti vyno bei sangrijos. Taip įsismaginome, jog įvyko fotosesija su nuogais pilvais, kaiko galva mano klyne bei buvome susemti apsauginių gvardijos. Aiškinimai, kad mes susirinkome draugiškai pasėdėti ir dainos "Lyja lietus, lyja lietus, aš šlapia" parodija jų rūškanų veidų neprašviesino ir širdžių nesuminkštino, Teko kulniuoti namo. Bet... Gerą gabalą istorijos vėlgi turiu korektiškai nutylėti, nes tai ne plačiajai visuomenei Tą naktį ilgai nesumerkiau akių. Nežinau kas kaltas, ar vynas, ar patirti įspūdžiai ir vis išlendantis krizenimas neleido nurimti. Gulėjau kaip malka lovoje, varčiau akis ir bandžiau aklinoje tamsoje ant lubų skaičiuoti taškelius. Išėjau pasivaikščioti. Ir kurgi daugiau nueisi, žmogau, jei ne į tualetą. Ten gi naktimis vyksta įdomiausi dalykai. Ypač paskutinę naktį. Ir vėl buvo sutikti seni nauji draugai, su kuriais buvusios įdomybės taipogi bus nutylėtos norint nesuteršti gražaus Taize vardo Ryte pramerktos akys nebuvo tas dalykas, kuris funkcionavo įprastai. Skaudėjo. Kaip ir galvą, pilvą bei rankas, nubrozdintas vieno kritimo tualete metu. Monotoniškai kraunami daiktai, slogutis, įsimetęs kažkur tarp gražių įspūdžių...  Sunkiausia buvo tuomet, kai reikėjo atsisveikinti su broliu Robu. Tai vienas iš šimto Taize brolių, vadovaujantis atvykstantiems iš Lietuvos. Stipriai atsisveikindamas paspaudė man ranką,o aš pasakiau "laukite manęs kitais metais". Jis žmogiškai nusišypsojęs atsakė "ir dar kitais, ir dar kitais, visais metais..." Norėjau kuo greičiau išvykti. Nekenčiu atsisveikinimų. Man jie per daug sunkūs. Arba aš per daug silpnas... Kuprinė ant pečių ir vėl - pirmyn į trasą. "Lietuva, aš pargrįžtu." O kad aš būčiau žinojęs, kaip įvykiai susiklostys toliau...   Tęsinys rytoj |
 2006 m. rugpjūčio 28 d. |
|
2010 m. kovo 7 d. 2010 m. sausio 12 d. 2009 m. lapkričio 26 d. |
Komentarai (14)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
| Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
| DjVaids |  Release MeAgnes Carlsson |
||||
| einaras13 |  StrongerKanye West Turbūt vienas geriausių gero samplinimo pavyzdžių - sample\'as duoda tik atspirties tašką, bet virš jo einančios melodinės ir vokalinės idėjos yra šviežios ir įdomios |
||||
| malia |  Sweet but PsychoAva Max |
||||
| Konditerijus |  Before We DisappearChris Cornell |
||||
| PLIKASS |  Trumpets (Never be the Same Again)Flipsyde |
||||
| Silentist |  First of MayTony Hadley Bee gees dainos koveris |
||||
| Alvydas1 |  Bring Me the Head of RomanezRome |
||||
| Sahja |  Novyj god zhdjotVera Brezhneva |
Artimiausi įvykiai
Kas vyksta?
einaras13
mėgsta
Kanye West dainą
Flashing Lights
einaras13 mėgsta 50 Cent dainą In Da Club
edzkaa1 mėgsta Chris Cornell dainą Before We Disappear
Konditerijus mėgsta Diana Ross dainą I'm Coming Out
Konditerijus mėgsta Release Me
Konditerijus mėgsta Sweet but Psycho
Alvydas1 mėgsta Trumpets (Never be the Same Again)
Konditerijus mėgsta maNga albumą X
Alvydas1 mėgsta Before We Disappear
malia mėgsta Stronger
einaras13 mėgsta 50 Cent dainą In Da Club
edzkaa1 mėgsta Chris Cornell dainą Before We Disappear
Konditerijus mėgsta Diana Ross dainą I'm Coming Out
Konditerijus mėgsta Release Me
Konditerijus mėgsta Sweet but Psycho
Alvydas1 mėgsta Trumpets (Never be the Same Again)
Konditerijus mėgsta maNga albumą X
Alvydas1 mėgsta Before We Disappear
malia mėgsta Stronger
Pokalbių dėžutė
13:06 -
Silentist
Papa was a Rolling Stone,
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
09:20 -
Silentist
Gal as cia toks vienas bet talking heads ir REM nera 1 hito grupes! Gal jos legendines labiau nei nightwish, marduk ar net within temptation bet cia kaip kam 
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 1
Neregistruotų vartotojų: 558
Iš viso užsiregistravę: 73575
Naujausias narys: romagetty
Šiandien apsilankė: 28855
2006 m. rugpjūčio 31 d. 22:41:15
____________________
nezinau uz ka mane tu galetum teist gal uz akla nora gyvent nezinau kodel tureciau kazka pakeist gyvenu kaip moku gyvent... ____________________________________ "Jis rado skardinėlę kondensuoto pieno... todėl pasiliko ją sau, pastūmėjęs į kamputį, kad niekam neužkliūtų" - Mikė :D
2006 m. rugpjūčio 30 d. 13:26:56
____________________
... ** . . niekam čia tavo nuomonė neįdomi..
2006 m. rugpjūčio 29 d. 20:39:39
____________________
Jei aš neskraidyčiau, būčiau tiesiog paprasta kiaulė.
2006 m. rugpjūčio 29 d. 14:18:07
Viska beskaitant uzlieja keliones ispudziai ir taip gera gera pasidaro..
By the way, nutylejimai yra butini! Kaikuo gali dalintis su visais, o kaika turi issiaugoti tarp artimiausiu zmoniu..
____________________
Paveikslėlis gali būti sumažintas, tačiau jis išlieka autoriaus nuosavybė, kuri yra saugoma įstatymų! Nuotraukoje piešinys, daiktas arba gyvūnas.
2006 m. rugpjūčio 29 d. 11:09:32
____________________
Tu man sakai, jog mirstam... O as sakau jog dar jauciu... Tu man sakai, jog sala pirstai.. O as sakau visai naturalu... Tu man sakai....jog tylim.... O as sakau, jog dar rekiu... Ir darsyk baisiai nusivyles... Tu isskrendi sviesos greiciu... Sidabro keliu...
2006 m. rugpjūčio 29 d. 10:09:04
Smagu, bendrai. O Tau ačiu, kad pasidalinai viskuo su 'mumis'.
2006 m. rugpjūčio 29 d. 09:33:11
Labai sauniai parasyta, pirma dalis labai pritrauke, si irgi puiki bei juokinga
Nuostabi kelione.
Tik kam tie nutylejimai (mes niekam nesakysim
____________________
Kai pirštas rodo į dangų, tik kvailys žiūri į pirštą.
2006 m. rugpjūčio 28 d. 23:49:06
____________________
Hard To Concentrate
2006 m. rugpjūčio 28 d. 23:07:21
o rašai tikrai įdomiai..
____________________
= nemiegu.
2006 m. rugpjūčio 28 d. 22:49:10
vakare eidama prie pc jau ir arbatos isiviriau
uzsinorejau i Teize. anksciau galvojau, kad nesvarbu, kur, o svarbiausia isvaziuoti, bet kazkaip eme nuomone ir pasikeite. paskaicius, kad apmastei daug savo gyvenimo, "atrisai daug mazgu", galvoju, kad ir man maniski visai nebolgai butu kazkiek sutvarkyti.o dar to foto...eh, kokie vaizdai
kas be ko-tokie ispudziai nepamirstami visa gyvenima, jie ir energijos daug pakrauna...
eh... Noriu
____________________
Triokšt
2006 m. rugpjūčio 28 d. 21:57:12
____________________
<knock the wold> <mano nickas BUKAS!!!>
2006 m. rugpjūčio 28 d. 21:48:32
____________________
Būti ar nebūti? Eik tu na**ui
2006 m. rugpjūčio 28 d. 21:36:21
____________________
rather be a bandit than a lover
2006 m. rugpjūčio 28 d. 21:23:37
____________________
Viskas yra laikina..