
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Kartais atrodo taip apgailėtina žiūrėti į pasaulį vienu kampu, tai iš gerosios, tai iš blogosios pusės, nematant jokių vidutinybės prošvaisčių, žiūrint tiesiai į dangaus ar pragaro vartus, neturint nei menkiausios minties apie galimą vidurį, Žemę, apie sėdėjimą vienoje vietoje, apie tai, ką kiti vadina normalia aplinka, tačiau kartais, su sveiku protu, labai gera žinoti kokius trūkumus turi Tavo antroji pusė, ką ne taip daro Tavo geriausia draugė, ką pats, Žmogau, darai netaip, arba ką kaip tik darai geriau nei kiti, ką labiau moki ar žinai, kuo iš kitų išsiskiria Tavo numylėtas žmogus, ar ką tokio turi Tavo geriausia draugė, kad jau tokia patapo... Jei jau prakalbome apie draugus ir drauges, reikėtų paminėti, kad jie – nuostabūs sutvėrimai, kokių reta, turintys išskirtinių talentų, būdingų tik nedaugeliui šiame pasaulyje – suminkštinti Tavo širdį, prajuokinti net sunkiausiomis minutėmis, nuraminti įsiutusią dūšią, įžiebti viltį net ir nebetikinčiame Tavo asmenyje, ir kas keisčiausia, Tau tai patinka, tai Tave veikia, Tu tampi kažkuo geresnis, kitoks, panašesnis į tuos neįkainojamus draugus, kurie Tave visada palaikys, kad ir kas, kad ir kada, nesvarbu, kaip, ar ką bedarytum, ir tai yra taip gera, tas žinojimas, kad turi užnugarį, kad yra tokių, kuriais galima pasitikėti, kuriuos gali mylėti ir jaustis mylimu, jaustis savimi, nevaidinti ko nors kito, tiesiog būti savimi, kalbėti už save, galbūt net kiek nesavanaudiškai elgtis, bet iš širdies, taip, kaip elgiasi tikri draugai su tikrais draugais, nepaisant išskaičiavimo, ar kokių kitokių šiuolaikinio modernaus ir šalto pasaulio laikais... Tavo antroji pusė Tau suteikia pasitikėjimo, suteikia tą neįkainojamą jausmą, kurį šviesus protas vadina meile, kurį taip puoselėja poetai ir rašytojai, kurį gerbia visi, nepaisant išskaičiavimo, nepaisant visko, svarbu, kad tik būtų žmogus, tas sutvėrimas, tas, kurį Tu gali mylėti, gali stipriai apkabinti, ir laikyti savam glėbyje ilgai, kiek tik nori, kol galų gale pasidaro taip šilta, ne tiek išorėje, kiek viduje, ne tiek materiali šiluma Tave aplanko, kiek vidinė, ta maloni šiluma, kai taip gera, taip jauku, kai tiesiog savaime kyla lūpų kampučiai, norisi šypsotis, džiaugtis kiekviena akimirka, praleista kartu, ir žinoti, kad rytoj šis žmogus, esantis šalia Tavęs, bus tiek pat tavo, kiek ir dabar, nepaisant visko, kas vyks šiandien, ir nepaisant to, kas vyks rytoj, bus tavo, ne tiek kūnu, kiek siela, kuri, taip norėtųsi, kad būtų visad Tau artima, kad visada būtų šalia, ne tiek materialiai, kiek mintimis, savimi, ir tai taip gražu, tos svajonės, tas tikėjimas, tas naivus tikėjimas, kad viskas bus taip pat gražu rytoj, kaip yra šiandien, kad viskas bus taip, kaip yra, ir ne kitaip... Geriausia draugė staiga pareiškia, kad neišsiskirs su tuo ereliu, pasipūtusiu ir nežinia ko norinčiu vaikinu, kad jis jai vis dar patinka, nepaisant to, kaip jis su ja elgiasi, nepaisant to, kaip jis elgiasi su jos draugais, o pats dar ir vaidina prieš savus, norėdamas pasirodyti, kokią puikią, nuostabią, gražią ir dar protingą merginą susiradęs, kažin, ar beturėsiąs jis tokią dar vieną, labai abejoji, nes Tau atrodo kad daugiau tokių nėra, ir va jis ją gavo, nepaisant savo apgailėtino elgesio, nemokėjimo susilaikyti ir kitų problemų, apie kurias neverta net kalbėti, kurios jau dešimti metų buvo aptarinėjamos visur ir visada, kad ir kaip tai beatrodytų keista, o Tavo geriausiai draugei nė motais, kad jis toks ar anoks, tai juk meilė, o gal tiesiog žiauriai stiprus susižavėjimas, kai nori būti su tuo žmogumi, nepaisant to, koks jis yra, ir Tu tai žinai, tą jausmą, nes Tau pačiam, mielas Žmogau, taip yra buvę, ir, tos pačios draugės dėka, tik kartą, ir Tu iš to pasimokei, tokios klaidos daugiau nedarai, o štai ji iš svetimų klaidų nepasimokė, ir padarė ją pati, ir kolkas dar nesigaili tos klaidos padariusi, nes jie juk vis dar kartu, jiems viskas vis dar atrodo gerai, bet ateis laikas, ir Tu puikiai žinai, kad ji to gailėsis, gailėsis gal net ir labai, ir bus Tavo pareiga, kaip artimo žmogaus, palaikyti ją, kad nepalūžtų... Ir pabaigai, labai dėkoju Tau, žmogau, kad skaitai mano mintis kaip atverstą knygą, kad gali pasakyti, kuo mano mintys blogos, kuo jos vienokios ar kitokios, patiko ar nepatiko, bet juk Tu puikiai žinai, kad man nusišvilpt, ar Tau patiko, ar ne, juk tai mano mintys, aš visa tai parašiau, ir Tu juk puikiai žinai, kad mintys lieka mintimis, jų nepakeisi, niekaip, niekada, jos yra tokios, ir visada liks, juk mintys yra neatsiejama žmogaus dalis, tokia svarbi, nulemianti daug ką gyvenime, o pats gyvenimas be minčių taptų visiškai niekuo, juk viskas priklauso nuo minčių, be jų nebūtų nieko, visiškai, nes mintys yra dalelė visko, ir gana nemaža, kartais graži, išpuoselėta, kartais nemaloni ar skaudinanti, bet mintys lieka savimi, o ir žmogus – savimi, ir nieko čia nepakeisi, taip jau yra, tad dėkoju, kad perskaitei mano mintis, kaip atverstą knygą, gulinčią kažkur skaitykloje, ar pas Tave namuose, ir visiškai neprieštarauju, gali teisti mane, Žmogau, už šias mintis, bet juk žinai, kad jos mano, ir nieko Tu čia nepakeisi... ![]() |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
Silentist | ![]() The Moody Blues |
||||
malia | ![]() Savage |
||||
Sahja | ![]() Blue System |
||||
PLIKASS | ![]() Camouflage |
||||
einaras13 | ![]() Peter Hammill Švenčiame Guy Evans gimtadienį su viena originalesnių jo perkusijų Peter Hammill solo repertuare. |
||||
Konditerijus | ![]() Hurts |
2007 m. kovo 10 d. 23:06:07
____________________
Kartais atrodo, kad šiais laikais tolerancija yra menas. Ir aš rimtai.
2007 m. kovo 10 d. 22:59:59
____________________
Kūryba tai gyvenimas, gyvenimas -kūryba..