Music.lt logo
TAVO STILIUS:
rock  /  heavy  /  alternative
pop  /  electro  /  hiphop  /  lt
Prisijunk
Prisimink / Pamiršau

Paprasčiausias būdas prisijungti - Facebook:

Prisijunk


Jau esi narys? Prisijunk:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis:

Įprasta registracija:
Vartotojo vardas:
Slaptažodis: (bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas: (reikės patvirtinti)

Apie pasivaikščiojimus su mirtimi

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

- Labas rytas! – netikėtai šokstu tiesiai Giedrei prieš akis, išsišiepęs it kvailys, saujoje belaikąs bepradedančias pelyti bandeles, nuogomis kojomis bildendamas po gaivią ryto rasą, nusėdusią žalumoje paskendusioje parko įlankėlėje.

Sugrioviau Dovilės palapinę, ši įniršusi nuskubėjo valgyti, besivoliodamas Vytis vos sugebėjo ištiesti kojas tarp sugriuvusios palapinės skuduryno. Šypsausi, spitriju į kitų akis, ar neaptiksiu žaismingo ryto pėdsakų. O šie – apniurę it iš namų išvaryti nebrendylos.

- Valgyti norime.

Parko tankmėje raitosi šprotų kvapai, saulė kepina duonos plutas, ima skleistis šypsenų motyvai, pasigirsta duslus, vis skardėjantis Marijos juokas, nuaidintis beržų viršūnėmis, atsimušdamas į ąžuolų kamienus ir dingstantis tolumose, tarp tūkstančių besigalynėjančių mašinų. Rytas rąžosi, bunda pamažėle, tirpina kuklios rasos suknelę, nedrąsios pušys liaunais kamienais ima šnarenti viena kitai paslaptis, nugirstas nakčia.
Sėdime basomis kojomis, tepamės sumuštinius su sviestu, grasiname vienas kitam peiliu. Tam, kad nepamirštume, kas mes esame – draugai.
- Kad tave biesas imtų, mano paskutinę pašvinkusią dešros liekaną suėdei. Atsiminsiu. – ima širsti ant viską, kas po ranka papuola, beėdančio Vyčio. Ėmėme jį vadinti konvėjeriu. Neklausėme, ar tai jam patinka.

Galvos slėniuose – tylu ramu, jaučiuosi žvalus, sotus gyvenimu, pailsėjęs pats nuo savęs. Nakčia buvau trumpam pasprukęs. Tyliai ištipenau iš palapinės ir skubėdamas pradingau parko gilumoje. Tylūs šnibždesiai siekė mano ausų dėmesio, porelių stovyklos, įsikūrusios ties kiekvienu šešėliu, minta vienas kitu, gėrisi, bučiuojasi. Apsilaižau lūpas ir pradingsta paskutinis miego skonis burnoje.
Einu patylomis, tipenu basomis akmenuotu parko takeliu, dairydamasis aplinkui, ar nepastebėsiu savojo akmens. Neradau. Viskas buvo svetima, per daugybę metų, kuomet lankiausi Berlyne, pamiršta, nebetekę prasmės ir mano kvapo.
Basos kojos tarsi augo į vėsa dvelkiantį takelį, kurio baigties nė nenumaniau. Labiausiai bijojau savo kelyje sutikti šunį. Ir mintis.

- Veikiausiai trokšti ramybės? – krūptelėjau išgirdęs balsą, sklindantį iš aklinos tamsos sienos.
- Kas jūs? – nedrąsiai bandau trauktis atatupstas.
- Jos nerasi niekuomet, jei nesusitaikysi pats su savimi. – toliau pašnibždomis kalbėjo romus balsas, tembras liejosi į mane lyg muzika, rodėsi, jog apkvaitau, tačiau baimė kaustė kelius.
- Aš...Iš kur jums žinoti, ko aš ieškau ir kas aš esu.
- Nes aš ir esu tu. Mes. Suprask, jog gyvenimas nėra paprastas žaidimas kortomis, kuomet gali varijuoti situacijomis kaip tinkamas. Dažnai nieko negali pakeisti, nes aplinkybės neleidžia...
- Bet aš noriu! Viskas įmanoma, viskas! – pertaukiu šaižiu šūktelėjimu balsą.
- Pakeisti įmanoma tik save patį. Kuomet keiti save, viskas aplinkui keičiasi tavo naudai arba prieš tave. Pats pasirink.
- Bet aš nesuprantu... - suglumau.
- Kuomet užaugsi savyje, suprasi. – vos teišgirdau paskutiniuosius žodžius, betirpstančius naktyje.

Ėmiau paskubomis eiti tolyn. Nenorėjau grįžti. O ir baimė dingo. Kraujas ėmė plūsti į smilkinius, apsvaigo galva. Atsiguliau ant atbukusios žolės, ištiesiau kaulėtas rankas, gulėjau it nuverstas kryžius ir stebėjau, kaip pušų šakos plauna žvaigždžių ašaras. „Pakeisti įmanoma tik save patį...“ – sukosi galvoje.
- Veikiau pakęsti save patį. – nė pats nepastebėjau, kaip sušukau. Uždengiau aklinai burną rankomis.


- Paduok kremą. – tiesė Giedrė rankas link Marijos.
- Turime gerai atrodyti. Kaip aukščiausios klasės damos. Jeigu vakarykštį arabą sutiksime – tuo labiau. Tegul žinosi, jog su tokia pupa šitokiu žemu lygiu kalbeti yra labai didelė šventvagystė – suokė Marija, skaistalais rausvindama skruostus.
- Užeisime į sex parduotuvę, gerai? – prašė Vytis, tuo tarpu mes su Dovile gulėjome ant žolės kilimo it dvesiančios musės, ką tik ištrauktos iš išrūgų.
- Pažiūrėkite, ar Vokietijoje žaisliukai brangiai kainuoja – prašė leisgyvė Dovilė, o aš dar pridėjau, kad pasidomėtų antrankių kainomis. Susižvalgėme su Dovile. Aštriai nusišypsojome vienas kitam.

Tos valandos besivartant it kotletams po kaitria saule priminė pragaro prieangį. Laižėme paskutinius vandens lašus, koliojomės su saule, bandėme tartis, dėrėtis, tačiau ši nevidonė kaip rodė trisdešimt aštuonis laipsnius karščio, taip rodė. Šlapi nuo prakaito drabužiai mėtėsi parko pakampėje, nuogos Dovilės šlaunys žaismingai muistėsi iš sijono nelaisvės. Tai mane jaudino.

- Žinai, paspoksokime į kitus žmonės.
- Gerai.

Daugybė pusniuogių kūnų, leisgyvių, mėtėsi parko paunksmėje. It karo lauke, rodėsi, daugybė sužeistųjų vaduojasi nuo mirties, gelbėja žaizdotus kūnus nuo išnykimo, išgyvena dėl savo egzistencijos, aimanuoja...Po galais, o tai juk tik saulė...

- Nusirenk marškinėlius. – atsimerkęs pamatau Dovilės veidą, prigludusį prie pat manojo.
- Nereikia. Juk žinai... – imu mykti, spyriotis, nors abu puikiai žinojome.
- Liaukis, aš tau papus galiu parodyti. – Dovilės rankos panyra po mano marškinėliais, jos prisilietimai akimirkai padeda užmiršti negailestingus saulės lyžtelėjimus.
- Parodyk, tuomet pati supranti, jog tau galas. – nubėgu į krūmus nusilengvinti.
- Matau mirtį, aš tikrai matau mirtį! – staiga suklykia Dovilė.
- O aš savo rankose matau pimpalą, ir ką? – bandau juokauti.
- Žinai, man rodosi, prasideda haliucinacijos. Užuodžiu mirties kvapą.
- Nepamiršk, jog tualetas netoliese. – šaipausi. Netolimais išgirstu sutrakšint medžio šakelę. Pasilenkiu – juodos žmogaus kojos. Nustėrau.
- Edvi, aš tuoj tikrai mirsiu, mirtis man alsuoja jau į veidą...Man reikia vandens, o jie negrįžta jau pasibaisėtinas dvi valandas.

Baikščiai stebiu tamsų siluetą tarp tankių krūmų. Jo akys žiūri į mane. Pasilenkiu žemiau, staiga pašoku, imu paskubomis lįsti iš tankmės, žiūriu žmogystai pavymui, kuri taipogi leidžiasi bėgti į miško slėpiningas tolybes. Sustoju. Stebiu vis betolstantį siluetą ir atsimenu naktinį pasivaikščiojimą. Ryju akimis, kol žmogus dingsta tarp daugybės medžių kamienų. Akys...Tose akyse regėjau balsą iš praėjusios nakties...

- Ei, kur tu? Tik nesakyk, jog suviduriavai.
- Ne, ne, ateinu. Žinai, mačiau mirtį, visą juodą. Mums šakės. – ištariu artėdamas link Dovilės, guluosi ant žolės, paimu jos ranką, deduosi prie savos krūtinės ir stipriai stipriai suspaudžiu. Žiūriu į dangų. Šypsausi.

 
 2007 m. spalio 20 d.

 2010 m. kovo 7 d.
 2010 m. sausio 12 d.
 2009 m. lapkričio 26 d.

Komentarai (1)

Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Suraskite ir pridėkite norimus kūrinius, albumus arba grupes:


Patvirtinti
BlueDream
2007 m. spalio 20 d. 13:36:27
Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!
man patiko šis. įdomus toks..

____________________
Inlove with life...
Atsakyti
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI

Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.

Šiuo metu vertiname


Cher Cher
6,8

Patinka? Spausk ir pridėk prie mėgstamų!

Užsiregistruok ir vertink!

Artimiausi įvykiai

Kas vyksta?

  Daugiau

Pokalbių dėžutė

01:23 - einaras13
Sakiau, kad senbuviai svečiuose retas dalykas. Music'iečiai juos kaip popiežių sutikinėja
22:13 - 4Blackberry
Labas, Konditerijau. Damn, pasijaučiau kaip žvaigždė, sveikinuos čia su visais... Bet šiaip labai miela, ačiū už sutikimą
20:46 - Konditerijus
Sveika sugrįžus!
18:42 - 4Blackberry
Labas ir jums, gerb. Silent'ist'ai
17:22 - Silentist
Wellness wis dar yra Diewo uzmirstoj dickynej Willtea
12:35 - 4Blackberry
Yra ir gerų dalykų, gerai, kad yra Spotify integracija, kuri leidžia paklausyt dainų previews, ir apie kurią kalbėta buvo dar 2017 berods. Dėl šito džiaugiuos
12:33 - 4Blackberry
Bet vis dėlto, nepaneigsi, kad tai išlieka unikali vieta internetinėje erdvėje. Vienintelė tokia. Ir vis tiek smagu, kad žmonės kaip Einaras, Alvydas, dar kas nors, ją dar bando puoselėti.
12:31 - 4Blackberry
Kiek nykoka tai dar lengvai pasakyta, manau. Galima visaip šitą vietą pavadinti - Dievo užmiršta dykyne, fosiline iškasena, post-apokaliptiniu pasauliu, dar kaip nors...
11:39 - einaras13
Nu čia kaip ir anksčiau, kiek nykoka. Tik protarpsniais vienas kitas senas narys vis užsuka ir vėl pradingsta. Bet koks toks sugrįžimas atrodo kaip didelis pagyvėjimas.
11:01 - 4Blackberry
Jei tik vėl nedingsiu dar tiek pat laiko.
Daugiau  

Informacija

  Šiuo metu naršo narių: 0
  Neregistruotų vartotojų: 215
  Iš viso užsiregistravę: 73647
  Naujausias narys: ArethaByl
  Šiandien apsilankė: 14928