
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Vis tebegalvoju apie Ispaniją. Nuolatos. Mintis tokia svari, jog vienu metu, lyg svajonė, tempdama mane viršun ir išaugindama sparnus, nenoromis spaudžia prie žemės. Žinote tą jausmą...? Prieš metus sunku buvo numanyti, jog pulsiu lyg nuoga šikna į dilgėles, kurios oij, kaip gali rūrai "skanumo" suteikti...Bet žinau, jog tuomet keturi užbakaliai nusvils ir nukabintomis nosimis ir keturlinki grįšime į šinkių šalį. Bet juk mes irgi šikniai, tiesa...? Ir teorinis klausimas kyla: ar nematote, kaip antilogiškai skamba prieš tai buvęs sakinys, kuriame pranašaujuama apie nukentėjusias ir nusivylusias šikynes?... Gal tai ir sumišę su neapgalvotu jaunystės veržlumu ir nepaguldomu ant menčių optimizmu. Nežinau. Esu įsitikinęs tik vienu: mes turėsime vienas kitą, o tuomet - oij, vaikyti...Dangus ant žemės, ir vaikštom debesimis. Minkštai minkštai. O juk debesyse dilgėlės neželia, eureka. Mažas bariukas, ties skersgatviu, balta prijuostė. Rankose - Kalimočo ir trapūs pyragaičiai. - Siete euros. - šypsodamasi taria Dovilė. Nusišypsau ir aš. Šmaikštuolei dar rytdienos paskaitoms reikia pasiruošti, tačiau esu įsitikinęs - jai pavyks. Ir jai lyg sviestu nutepliota - viskas šauniai klojasi. Rytais kalbasi su mama. Jos akyse - ašaros, tokios tikros, jog, nors nepaliesi sudrėkusių skruostų, esančių už tūkstančių kilometrų, tačiau žinosi, kad visuomet, girdi, VISUOMET ji bus su tavimi. Ir kelių mėnesių sandūroje vaikščiosi siauromis Barselonos senamiesčio gatvelėmis, nueisite prie jūros, kalbėsite, tylėsite, juoksitės... ![]() - iQue suerte... Mi libre - extension...Yo estoy en la sierra de la monte...La vista de aqui es inolvidable y profundo... O V bus daug žadantis palydovas. Juokauju. Esu įsitikinęs, jau girdžių jį tariantį "Mi amore", suras. Valgys bananus kartu, kuriuos abu dievins ir pokštaus iki pamišimo. Tau nieko netrūks, nepasiilgsi Lietuvos, nes tu ne toks. Tu nesurišiū mazgų su tuo, kas tave skaudina. Su tuo, kas tolima tavo žmogiškumui ir pajautai. Tu kitoks, drauge, ir pasaulis tam pasiryžęs. Tas pasaulis, kuriame ne mažiau 20 laipsnių šilumos ir kojų pirštai nešalą. Kur po nakties apšerkšnijusių ir sustingusių svajonių nereikia budinti ir vaduoti iš sąstingio gniaužtų. Tu spjaudysies, fontanuosi, ir visi šypsosis, kaip ir tu jiems... - Spasibo...Oij, Gracias. Buena fin de semana. - atsisveikini. Atsisėdi prie SAVO stalo. Pailsėjęs vėl pailsi, kad nepavargtum. O kuomet prisiilsi iki soties - uždarai ofiso duris ir patrauki link namų. Aš jau grįžęs iš darbo. Pritūpęs balkone rūkau ir pučiu tirštus kamuolius dūmų mėnulio link. O jis, it peilis pjausto šurmuliuojančia nakties skraistę į tūkstančius gabalėlių, kurie sužimba it milijonai žvaigždžių. Skambutis į duris. El vino - nes penktadienis, pokalbiai, galiausiai mūsų mažas jaukus butukas pakvimpa saldėsiais, ir visiškai nesvarbu, kas buvo. Bus gerai. Labai. Aurora jau mūsų laukia. Ji šiam vakarui suplanavusi neeilinį walking'ą. Naktinį žygį į save pačius. Toli toli nuo visko - nes ir ten reikės pabėgti -, už svyruojančių Viduržemio bangose stotingų burių. Ten - nė garso. Atsimerkiu. Viskas dingsta it miražas, ramiai susitraukęs į paširdžius. Prieš mano veidą - jūsų akys - plačios ir tikros. Apsiverčiame ant kito šono. - Šūdžiau, mano kaldrą visą nutempei! - suspinga Dovilė. - Ei ei, hablan en espanol! - sukriokia Vytis. - Nu jau ne, aš lietuvių filologas, ir, ir... - mano riamojimą nutraukia skardus juokas. Užmiegame. Ten. Girdi, pasauli? Ten, o ne čia. ![]() |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2008 m. kovo 5 d. 20:56:18
bet bus kas pasiilgs, jūsų abiejų, tik taipogi ne Lietuvoj :*
____________________
Delena.
2008 m. kovo 5 d. 17:48:09
____________________
Paveikslėlis gali būti sumažintas, tačiau jis išlieka autoriaus nuosavybė, kuri yra saugoma įstatymų! Nuotraukoje piešinys, daiktas arba gyvūnas.
2008 m. kovo 5 d. 17:02:27
____________________
Born in a taxi cab i'm never coming home
2008 m. kovo 5 d. 17:01:13
____________________
Pykšt pokšt visi pautai į šalis ;X
2008 m. kovo 5 d. 16:59:57
____________________
Born in a taxi cab i'm never coming home