
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Viską iki lemtingo renginio pamenu miglotai. Atsimenu, kad ligi paskutinės minutės susirašinėjau su Aivaru, paskui abipusiu sutarimu atsisveikinome, jis prižadėjo pasveikti, aš - smagiai atšvęsti. Vėliau skubėjimas, kojų drebėjimas einat su pragariškais aukštakulniais vis dar apšalusiu sniegu ir keistas jausmas. Vieta. Pilna žmonių, visi gražūs, bet kartu ir pasimetę, visų akys laksto, visi laimingi, visi kažko laukia. Salė. Prasideda laivų mūšis viduje, nors laivas tik banguoja. Stebiu, klausau ir dar vis nesuvokiu, kad tai gali būti skirta ir man. Nesuvokiu net ir dabar. Pabaiga. Skauda galvą, net nežinau kodėl. Vėl skubėjimas, laukimas ir mes jau kelyje. ~ 21 : 30 mes jau buvome vietoje. Tada. Kilimas laiptais, kambarys su dviem lovomis mūsų penkių žmonių grupei. Žemyn, į dešinę, prie milžiniško stalo. Valgis, gėrimas, ne mano, aišku. Dar kiek palaukus prasideda šokiai, iš pradžių visi susivaržę, nes mažai išgėrę. Stebiu kaip vėliau ši padėtis smarkiai kinta nuo laipsnių kūne. Kaip keista, kad tik tada dauguma gali atsipalaiduoti. Šokome nuo pusės 11 iki 5 ryto. Kartais keturiese, kartais nesuskaičiuojamoje daugybėje. Daug žmonių prisiminiau, su daugeliu susipažinau, su kitais tiesiog išgėrėm alaus. Su pažįstamais pašokau, pasišnekėjau. Vėliau nieko nebenorėjau, nes valandų skaičius ir miego noras paėmė viršų. Kadangi mūsų kambarys su dviem siaurom lovom, hm, pamaniau. Teko dar savąsias drauges iš bernų kambarių vyti, paskui tie net nežinojo kaip atsidėkoti. Buvo sofa. Atokiai, bendro naudojimo, ten pradėjau snausti. Tris berods sykius mane šaukė vardu pažįstamas veidas, vis priversdavo atsibusti, siūlė surasti lovą, bet aš - ne, nereikia, man gerai. Tada pagalvojau, kad man nepatinka kai manimi rūpinasi, mano jog vaje, mirsiu lygtais aš čia ant sofos gulėdama. Vėliau ėmė krėsti šaltis, nereikėjo alaus gerti. Tada ėjau ieškoti miegamojo. Atsiguliau į vieną iš dviejų lovų ir snaudžiau. Šaltis purtė, bet nebe taip. Po kelių minučių grįžo trejetukas, irgi norėjo miegoti. Ruošėmės. Mūsų keturios, lovos - dvi. Sustūmėm lovas, padarėm bendrą. Tuomet į kambarį įėjo vaikinas, kuris atsigulė į mūsų didžiulę lovą ir sako, čia ir miegosiu. Jis mat turėjo kėslų ką nors iš mūsų parsitempti pas save, nes turėjo kambarį su dviem lovomis, o jis, vargšas, buvo vienas. Bandė išsivesti Sigą, kuri spardėsi, vėliau abu aprimo, atsigulė ant lovos ir visi ėmė šnekėtis. Mane kažkoks sakinys prajuokino. Tai pajuto tas vaikinukas ir sako jis man: 'Kodėl tu visada tokia tyli?' Aš - 'O kodėl aš turiu ką nors sakyti, jeigu tu manęs nieko neklausi?' Paskui jis paklausė mano vardo, tada paklausiau aš jo to paties. Žinau, kad merginos jo vardą minėjo daug kartų, bet kadangi aš jau buvau beveik mieganti, niekaip jo neatsiminiau. 'Karolis?' 'Ne...' ''Iš D raidės' 'Darius?' 'Ne, yra Do...' 'Dovydas? (Čia tai visai nesąmonė, tokio vardo nebūčiau sveiku protu sumąsčiusi) 'Ne, na jau visai..' Tris kartus suklydau, crap galvoju, jau visai nieko nebe sugebu. 'Donatas aš' Aišku. Sako jis 'Dabar pažiūrėk man į akis' Pažiūrėjo. 'Gerai, jos žalios, vadinasi gali meluoti.' Paskui nelabai ką atsimenu, kad jis žadėjo mane išsinešti, sakė, jog mano balsas gražus, buvo jau ir ant rankų pakėlęs, jei ne pažįstamo skambutis, kuris jį privertė išeiti, prieš tai dar bandant mane už kojų išsitempti. Užsirakinom duris, nes jis žadėjo grįžti. Tada miegojom ramios. Naktį kažkas tikrai bandė atidaryti duris. Miegojome nuo 7 iki pusės 9, kada visus pradėjo žadinti 'kambarių tarnyba'. Krėtė toks vidinis šaltis, nes kūnas vis dar jautėsi pavargęs ir norintis miego. Paskui sekė du puodeliai karštos arbatos ir ilgas pokalbis apie ateitį su Agne. Kiti šuto pirtyje, aš tik norėjau miego. Dar trise su savom pašokom ir ėjom ruoštis kelionei namo. Išvažiavome puse pirmos. Vieną, girtutę Vilmutę išleidome prie Sungailiškių. Vėliau Gretuką paleidome prie Mokesčių Inspekcijos. Vos tik ji išlipo, aš išsitiesiau per visą galinę džipo sėdynę ir užmigau. Paskui mane pažadino tėvo balsas, kuris sakė man nesikelti jeigu jau miegu, arba jis mane nuneš namo. Nieko panašaus, pati nuėjau su tais pačiais pragariškais aukštakulniais namo, užkandau, išsimaudžiau, susitvarkiau kambarį ir vos atsigulusi užmigau. Miegojau nuo 3 iki puse 9. Atsikėlusi galvojau, ką veiksiu naktį. Bet miegojau ir naktį. Viskas buvo nepamirštama ir tikrai smagu. Cascada - Faded Cascada - One More Night |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2009 m. vasario 8 d. 20:00:34
2009 m. vasario 8 d. 17:18:29
____________________
Gal su peiliu. Gal su peiliu.