Poshla knyga XVI, XVII

Poshla knyga XVI, XVII

LYne

XVI

Kaip greitai bėga sekundės. Viena po kitos, įsiamžindamos jūsų ausų būgneliuose. Ir kiekviena ten pažymi savo „tik“ arba „tak“. Tik. Tak. Tik. Tak. Gyvenimas lekia pro šalį kaip greitai prasukama filmo juosta. Tik sukama ji ne atgal, prieš gražinant į saloną – ji sukasi į priekį. Vis į priekį ir į priekį žengiam smulkiais žingsneliais, nespėdami susimąstyti, kas liko už nugaros ir link ko taip sparčiai einame.. Tik sugrįžęs į mokyklos suolą, pajunti, kad praėjo didžiulis etapas tavo gyvenimo ir kas skaudžiausia – jis jau niekada nebegrįš... Stebi jaunuosius septintokus ir atsimeni, koks didelis sau tada atrodei – jau septintokas. Ir nebegrįš tos pamokos, kai jungei skiemenį prie skiemens, atrasdavai kasdien begales dalykų, savaime suprantamų suaugėliams ir kaip mąstei... O kaip mąstei? Kokiomis gyvenimo tiesomis gyvenai, kas buvo svarbiausia, kaip skirstydavai savo prioritetus – kas pasikeitė per tuos metus...
Štai šitokiomis sapalionėmis norėjau padaryti įžangą į mintį, kurią bandysiu dabar išreikšti.. O bandau pasakyti, kad gyvenimas bėga labai greitai ir svarbiausia žmogui yra sveikata. Na, čiuju, kad sveikata. Ir kadangi jauniems suaugusiems sveikata nėra labai aktuali, o ir problemų su ja ne kažką tėra, tai antroje vietoje prioritetų skalėje manyčiau yra Meilė. Na o kadangi, pasikartosiu, gyvenimas trumpas, o patirti spėti reikia daug, tai nėra laiko užsibūti vienoje vietoje. Veiksmas visada turi atoveiksmį. Bandymas, nesėkmė, kitas bandymas... Jei eini eini ir suklupęs įgriūni į balą, tai neguli ten ir nelauki, kol išdžiūsi. Tiesiog keliesi ir eini toliau gyvenimo takeliu... Na, žinau, būna tokių nelaimėlių, kurie nukritę į pelkę dar įsivynioja į joje augančius dumblius ir plūduriuoja, laukdami, kol ji išdžius, o pamatę draugus, stovinčius ant kranto ir tiesiančius ranką, jiems pamojuoja ir pasako: „Man jau viskas baigta, o jūs eikit toliau, jums dar viskas prieš akis..“. Norisi pasakyti: „Dalbajobe, ir tau viskas prieš akis, tik nusikrapštyk nuo jų tą dumblą!“, bet kaip padėti žmogui, kuris to nenori. Senas, bet geras klausimas, į kurį dar nėra tinkamo atsakymo. Na, hipnozė nesiskaito... Tai va, kadangi visiems reikia meilės – to taip trokštamo jausmo, apie kurį sukurta begalė eilių ir padavimų, tai ir ieškome jo visur, kur tik atsirandame dėka likimo... Ir taip jau atsitiko, kad Ieva, (o taip, ta pati mūsų Ieva) nusprendė pamiršti Tadą kartą, na, paskutinį kartą ir visiems laikams.
Gyvenimo ratelis sukasi, o gyvenimo žiurkėnas kartais pavargsta bėgti ir tada reikia jam padėti.. Kiekvienas iš mūsų bėgame savo gyvenimo ratelyje ir kai įsukame jį per daug gyvenimas mus pargriauna ir iš inercijos griūname ant galvos ir dar apsisukame kelis kartus, kol sustojame. Atsikėlus truputį svaigsta galva, bet reikia tęsti darbą.. Ieva savo ratelyje buvo taip įsisukusi, kad jai parkritus, jis sukosi dar kokius pora metų, o ji daužėsi galva į virbus ir jautėsi apsvaigusi iš laimės. Tik tai nebuvo laimė, tai buvo sutrenktos galvos svaigulys.. Dabar ji pagaliau sustojo, pamąstė ir suprato. Suprato, kad nėra jokio vidinio Tado grožio, kurį manė ji viena težino jame esant. Kažkur giliai giliai, iki kur niekas nesugebėjo dasikapstyti. Ir netgi jis pats kažin ar sugebėtų... Jis turėtų savęs nekęsti, jei žinotų, kokias emocijas žmonėms sukelia jo vienokie ar kitokie poelgiai. Bet tada jis tiesiog keltų gailestį, kurio nelabai tenusipelnė, per savo turiningą ir pašėlusį gyvenimą...
Čia ne į temą.. Kažkas pasakė: „Kaip manai, ar cigaretės ant medžių auga??“. Pagalvojau: o ir kaaaip gerai, kad neauga. Būtų kažkoks siaubas. Įsivaizduokit, krūva vėžininkų ir būsimųjų jaunųjų vėžininkų savo gelsvomis, nuorūkomis smirdančiomis rankomis ir iššiepę savo gelsvus, paradontozės iškamuotus dantis, pasišokinėdami velka pilnus krepšius raudonų Marlboro, mėlynų Bondo ir pilkų Kento cigarečių. Merginos, įkritusiais paakiais, susitraukusiomis ir pažeistomis gimdomis ir gelsva oda padususios velka dideles tašes mėtinių cigarečių, tikėdamos, kad įsikišusios į burną vieną šių stebukliukų jos pasidarys patraulesnės patinų rasei.. O jauni vaikučiai kariasi ant šakų, šokinėja bandydami pasiekti aukštai augančias prinokusias įvairių skonių vėžio sukėlėjas. Prašo bomžų ir alkoholikų nuskinti jiems bent keletą. Tapę priklausomi, turi prekes keisti į paslaugas. Už lengvą blaudžobą šiais laikais galima gauti beveik viską.. Atsiprašau, įsijaučiau, tiesiog taip ir iškyla prieš akis tas medis, kurį apspitusi jaunųjų visiškai nuo nikotino, ir nei trupučio nuo savęs nepriklausomų zombių banda, strypčiojanti aplink.. Jėga.. Visa žemė padengta kancerogeninėmis trąšomis. Medžiai, išskiriantys ne deguonį, o Mirtį.. Iš evangelijos pagal Kentą. Amen.
Grįžtu prie temos... Ieva gyvena savo gyvenimą. Jame nebėra Ta... Na, jame vis dar yra Tadas. Jis buvo ir visada bus, bet ji nebenori turėti su juo jokių reikalų. Tadas primena jai tuos laikus.. Jis sukelia daug įvairių prisiminimų, todėl Ievai geriau jo išvis nesutikti. Nėra sunku tai padaryti, kai ji nebegyvena šalia jo. Ieva persikraustė. Nebenorėjo gyventi penkiolika minučių nuo savo praeities. Praeitimi gyventi negalima. Ir praeityje. Ji turėjo progos įsitikinti, kad jai Tado nebereikia. Jie dar ne kartą šventė kartu – juk turi daug bendrų draugų, kurie vienodai myli juos abu ir bijo, kas nutiks jiems susitikus ir kaip Ieva reaguos į naująją (na, jau nebe naująją, o senąją) Tado merginą... Ieva nereaguoja niekaip. Ji su ja nebendrauja. Kažin, ar galėtų, o ir kam to reikia. Kartą, kai jie visi kartu šventė, Tadas buvo be merginos ir taip nutiko, tiksliau Ieva taip nutikino, kad jie atsidūrė vienoje lovoje. Ir kai Tadas norėjo ją pabučiuoti, Ieva atsitraukė. Atsitraukė nuo jo lūpų ir jo gyvenimo.. Ir paklausė, ar jam ką nors reiškia žodis „ištikimybė“, o šis atsakė, kad tokio žodžio jo žodyne nėra ir niekada nebus. Dabar ji pagaliau suprato. Taip buvo visada, tik ji to nematė. Nenorėjo matyti. Tadas lyg berniukas, turintis nuolatinį bilietėlį. Jo visas maršrutas susideda iš 39 autobuso, bet jis važinėja po visą miestą, lipdamas iš vieno autobuso į kitą ir tik pamatęs kokį dailesnį autobusą su rėmais neįgaliesiems ir geltonomis rankenomis šoka ant jo.. Atsiprašau.. Į jį... Nesusimąstęs, kad tokių dalykų jam visiškai nereikia. Na, bet jis jau beveik metus turi merginą ir atrodo, yra laimingas. Gal pagaliau Tadas rado tai, ko jam taip trūko.
Toks trumpas reziumė, pareikalavęs tokios ilgos įžangos. Ieva suprato – Tadas ne jai. Ir niekada nebuvo. Ji tiesiog taip norėjo šito žaisliuko, kuris mokėjo save gerai pareklamuoti, išryškindamas savybes, kurių neturi. Miražas išsisklaidė. Liko vienišas, egocentriškas, truputuką nevykęs Tadas. Kita vertus, niekada negalima sakyti niekada. Kartais atrodo, jog viskas baigėsi, o praeina dešimtys metų ir susitikę du jauni.. Atsiprašau, seni vieniši žmonės supranta, kad jų jausmas dar rusena ir trūksta tik mažos kibirkštėlės jam įžiebti. Kartais ta kibirkštėlė atsiranda. Kartais ne. Toks gyvenimas. Jis visoks. Nesuvaidintas, nesurepetuotas, dažnai neatitinkantis scenarijaus...

XVII

„Ką veiki laisvalaikiu?“ – neretai pasitaikantis visų gyvenimuose klausimas. O ką galima veikti? Ar jei gali atsakyti ne „Ai, žiūriu televizorių, valgau, sėdžiu prie kompiuterio“, tai esi mažuma. Išskirtinė asmenybė, kuriai rūpi savęs tobulinimas, o ne kopimas žemyn į pop kultūros tuštumą... Kažkas pasakė: „Jei reikėtų rinktis, ar skaityti knygą, ar sėdėti ir visą dieną žiūrėti į sieną, tai.. Duokit man tą sieną..“. Begalė žmonių kuria serialus, filmus, realybės šou. Ir kažkam reikia juos žiūrėti. Bet jei mes būtume aukščiau viso to. Taptume ne vartotojais, o gamintojais. Kai kam galbūt per sudėtinga. Nėra vietos tokiai didžiulei gamintojų paklausai. Reikia kuo didesnio vartotojų rato. Ir iš žydrųjų ekranų, be abejo, sužinome, kas vyksta pasaulyje. Tas visas liūdnas naujienas, kurios verčia mūsų širdis plakti smarkiau – „Gerai, kad tai nutiko ne man“. Ir „Kaip man jų gaila. Pasidarysiu sumuštinį...“. Kaip suderinti įvairias laisvalaikio leidimo formas ir susiplanuoti savo laiką, kad jis būtų praleistas kuo turiningiau. Mano tikslas kuo daugiau pasiimti iš gyvenimo stengiantis nepakenkti kitiems ir ištiesti ranką savo draugams (didesnes širdis turintiems, ir vaikams Afrikoje..). Ar įra kokių vaistų nuo tingėjimo. Tingėjimo mokytis, domėtis, plėsti akiratį... Jei taip, išrašykit, prašau, man tokių. Dvigubą dozę.
Iš tiesų tai užsiminiau apie laisvalaikį todėl, kad skiriu jį visą apmąstymams. Tiksliau, vis mąstau apie konkrečius praeities įvykius, kurie manyje žadina labai geras emocijas ir bijau pamiršti bent menkiausią smulkmeną.. Negaliu nustoti svajoti apie jį nei vakarais, nei per paskaitas. Negaliu susikaupti, mokytis, dirbti kažką, klausytis dėstytojų. Tai nežmoniškai sunku.. Ir tuo pačiu taip seniai jaučiau tokį šaunų jausmų rinkinuką. Jauduliukas, ilgesys, tomis akimirkomis, kai jo nėra šalia, viduje plasnojantys drugeliai, sukeliantys tokį jausmą lyg tada, kai jis mirksi prigludęs prie manęs, kutendamas blakstienomis mano skruostus.. Ir viską vainikuojantis noras jausti jį šalia: jo prisilietimus, bučinius, šaltas rankas po mano palaidine, girdėti jo erotišką balsą, matyti jo į mane nukreiptą „norėčiau tave suvalgyti čia ir dabar“ žvilgsnį.. Aš jo neieškojau – jį man atsiuntė pats Likimas iš didžiosios „el“, (matyt padariau kažką labai gero) ir dėkosiu jam dar ilgai už tai...

2009 m. vasario 20 d.

LYne / Gilus muuu....

2011 m. sausio 15 d.

LYne / Tiriamasis objektas

2010 m. rugpjūčio 16 d.

LYne / Sooo happy together

2010 m. birželio 23 d.

Visi dienoraščiai

Kiti šio vartotojo įrašai

Komentarai (2)

Susijusi muzika: pasirinkti

PERŽIŪRĖTI

RAŠYTI

LYne
2009 m. vasario 22 d. 00:30:20

Naa, kartais skaito, o jei mano kompas netychia sugestu vel, tai shikart zhinosiu, kad mano kuryba ishliko.. =]

____________________
First they ignore you, then lough at you and hate you. Then they fight you then you WIN...

Atsakyti

kamiliutyte
2009 m. vasario 21 d. 09:48:28

siaip manau be reikalo stengeisi rasyti, nes paprastai nieks tokiu ilgu neskaito

Atsakyti

Vartotojo vardas:
Slaptažodis:	(bent 6 simboliai)
Pakartokite slaptažodį:
El. pašto adresas:	(reikės patvirtinti)

Naujienos	Dienoraščiai	Stiliai
Grojaraščiai Diskusijų temos	Kūryba	Vartotojai
Komentarai	Dainų tekstai	Gairės

Albumas Daina Grupė Kita


Nuoroda su atnaujinta informacija bus atsiųsta jums.
Jūsų komentarai arba papildoma informacija, padėsianti mums greičiau papildyti duomenų bazę.
SIŲSTI PRAŠYMĄ / Grįžti į paiešką

Pasiūlė	Daina	Mėgsta
Alvydas1	The Shadow Elite Behemoth	1
Konditerijus	Fall Apart Death in June	1
PLIKASS	If You Were a Sailboat Katie Melua	1
Silentist	Nasa-Arab Coil	0
malia	Without Me Halsey	0
Sahja	Mr. Moon Anders \| Fahrenkrog	0