Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
|
24Lt vertės Talinas
24Lt vertės Talinas
|
Po kelionės autostopu iki Paryžiaus nieko neplanavau, tiesiog smigau į rutiną. Prislėgtas rutinos netikėtai radau skelbimą, kuriame buvo rašoma, kad reikalingas partneris autostopui iki Talino. Parašiau, bet pats netikėjau, kad išvyksiu. Susitarėme išvykti ryte ir praleisti tris dienas, bet kadangi Kira šventė rytiečių naujuosius metus, startavome vakare. Penktadienis, vasario 16d. 16:00 gavau žinutę iš Kiros, kad ji jau eina prie autostrados ir gan greit pradės tranzuoti. Kaip išprotėjęs valgydamas dėjausi daiktus. Galva neišdžiūvusi, plaukai susivėlę, be to dar valgydamas rengiausi ir rašiau Kirai SMS. Greitai išlėkiau ir kaip nesveikas visą kelią, apie 1,5km, bėgau iki autostrados. Neblogai, aš ką tik pavalgęs, su sunkia kuprine, iš kurios daiktai byra, o aš juos renku. Taip greitai atbėgęs pamačiau mamos SMS, kad nepaėmiau kojinių. Velnias. Elikuose Kira vairuotojo paprašė, kad paimtų ir mane. Šiaip net nežinojau iki kur tas vairuotojas važiuoja, bet ir neklausiau. Kiros prieš šią kėlionę nebuvau matęs, taigi susipažinome automobilyje. Atsipalaidavau, o Kira toliau bendravo su vairuotoju. Pravažiom Kauną, važiavome ir toliau. Išleido toje vietoje, kur Via Baltica išsiskiria su automagistrale Kaunas - Klaipėda. Saulė skaičiavo savo paskutines minutes mūsų horizonte, o mes net nepastebėjom, kaip susitranzavom Audi 80. Paėmė mus, nes žinojo, kad mes turėsime žemėlapį. Padėjome jaunai merginai surasti jai reikiamą kelią. Mūsų keliai išsiskyrė Nociūnuose. O tenai tranzavome tikrai ilgai. Saulė nusileido, mūsų beveik niekas nematė, aš su žibintuvėliu švytinau į Kirą, kad vairuotojai matytų ją. O aš buvau nematomas, atšvaitą palikau pačioje pirmoje mašinoje. Taip matoma ir nematomas praleido dvi valandas Nociūnuose. O Nociūnai nebuvo draugiški, šunys ir tie lojo ant mūsų. Sušalę nuėjome į vietinį barą, Kira paprašė karšto vandens. Padavėja nustebo, kai pasakėm kur mes keliaujam ir patikino, kad ji neseniai buvo Taline ir tame Taline nėra nieko gero. Pažiūrėjau į Kirą, bet ji pasakė, kad ten tikrai gražu. Taigi, pasimetęs, nežinodamas kuo tikėti išėjau tranzuoti, tiksliau išėjome. Iš termoso įsipylėme karštos aviečių arbatos. Kirai ji buvo "lėva", man patiko. Begeriant staiga sustojo Renault Laguna. Sėdau į priekį ir pradėjau bendrauti. O anas taip pat patikino, kad Talinas nėra gražus, be to nustebo, ko mes ten apskritai keliaujame. Pasakiau, kad pasivaikščioti... Keistai pažiūrėjo į mus, pasakė, kad dabar gan vėlu ir toliau tęsėme kelionę. Važiavome į priekį tiksliai nežinodami kur išlipsime. Mums tiko bet kokia apšviesta vieta. Išleido kažkokiame kaimelyje, kur kažkokie įkaušę vietiniai paklausė kur traukėme. Tik atsakiau, kad ne kartu su jais. Čia vėl greit pagavome geziuką su fyfa su BMW "kregžde". Tas savo kietą muzoną pradėjo leist. Man kažkaip nuotaika pakyla, kai su tokiais gezais važiuoju ir jie leidžia savo muzoną, nes paprastai tokio bumči-bumči neklausau. O tie dar tokią rimtą veido mimiką išmeta  . Užgrojo The Kelly Family - An Angel ir mano partnerė pasakė, kad tai jos vaikystės daina. Lėkėme tamsoje su BMW keturiese, žinojome, kad išlipsime prie Panevėžio ir visi tylėjome, tik muzons šniokštė, nors ten jau muzika. Išleido mus prie Vilnius - Ryga kelio. Žingsniavom, tranzavom, skaičiavom automobilius, o anie tik ingoravo mus. Vėl pradėjau šviesti į Kirą, o ji tranzavo. Fūros pristabdydavo ir jau atrodydavo, kad sustos, bet pagal variklio garsą galėdavome atspėti kada jos pamatydavo mane, o tada tik pagazuodavo ir nuvažiuodavo . Priėjome kažkokį įvažiavimą į kažkokius sandėlius ir į mus švietė kažkokia šviesa nuo kažkokių žibintų, kurie buvo tuose kažkokiuose sandėliuose. Pasiūliau Kirai patranzuot prie tų kažkokių sandėlių, nes vis dėl to nebloga vieta ana buvo. Tik šiek teik patranzavome ir ji vėl savo, vėl į kelią, vėl eiti link Šiaulių, kad nebūtų šalta. Patinka man eiti, bet nevisada patinka eiti be reikalo. Pradėjau dainuoti The Doors - Waiting For The Sun. Jim'o Morrison'o poezija tuo metu labai tiko. Mes tik stūmėme naktį laukdami ryto ir stengdamiesi nesušalti ir kiek įmanoma daugiau pasistūmėti link Talino. Estei Maisen (pas ją nakvojome) pasakėme, kad būsime pas ją apie 9:00 ryto. Belaukdami ryto žingsniavome, tranzavome. Vienas automobilis pravažiavęs pro mus priekyje sustojo ir apsisuko. Atkreipiau į jį dėmesį ir stebėjau jį. Jis lėtai privažiavo prie mūsų ir sustojo kitoje kelio pusėje prie pat mūsų. Lėtai priėjau ir paklausiau kur jie važiuos. Atsakė, kad liptume, kad pametės. Nepatinka man, kai vairuotojai nepasako kur tiksliai jie važiuoja, bet kadangi neturėjome kitos išeities, tai įsėdome. Pabendravome ir sužinojome, kad jie važiuoja į Rygą. Ko ten? Tiesiog šiaip, pramogai. Smagu . Pirmi žmonės per šią kelionę, kurie suprato mus, nes ir patys tokie pat, patys be didelių tikslų, keliauja tik pramogai. Tą dieną jie jau antrą kartą važiavo iki sienos, nes vienas iš jų buvo pamiršęs pasą. Sakė, kad mus matė prie Kėdainių, Nociūnuose, bet neėme, nes dar turėjo kai kur užsukti. Taigi, buvo gal kokia 23:00, o mes lėkėme su nepažįstamais iki Rygos. Jie net neturėjo nakvynės, neturėjo kur apsistoti. Šiaip tikrai linksma bendrauti su tokiais atsipalaidavusiais žmonėmis. Abu pabaigę LKKA. Vienas iš jų labai juokingai juokėsi. Aišku, tada ir aš juokiausi ir neblogai . Vienas iš jų (nepamenu jų vardų), kuris tuo metu vairavo, buvo labai kalbus ir mums papasakojo tikrai nemažai. O pasakoti ką jis tikrai turėjo. Labai mėgsta keliones, Europą visą išmalė, po poros savaičių turėjo važiuoti į Naująją Zelandija. Paklausiau apie du mane labiausiai dominančius objektus: Gibraltarą ir Montreux. Ką gi, teks abu vasarą aplankyti. Linksmai skriejome naktį per Lietuvą jų gan senoku Mitsubishi Galant. Kira pradėjo jiems kalbėti apie Taliną, apie tai, kad Talinas gražesnis už Rygą. Ji buvo abiejuose miestuose, ji žino. Aš net Latvijoj nesu buvęs. Tie šiek tiek gundėsi, o ji vis toliau jiems piršo Taliną. Kadangi jie buvo be planų (planas buvo tik gerai praleisti laiką), tai vis įdėmiau klausėsi ir sakė, kad dabar jie nežino, visai pasimetė. Man kažkaip nemalonu pakeisti vairuotojo planus, be to nesu buvęs nei Taline, nei Rygoje, tai nieko nesakiau, tik kažkiek Kirai pritariau. Dėl nakvynės sakėm, kad Maisen parašysim. Parašėm, bet ta atsakė, kad nelabai vietos yra. Jau berašant jie buvo apsisprendę važiuoti į Taliną. Buvo minčių kaip teks vidurį nakties tranzuoti iš Rygos į Taliną, bet tos mintys dingo. Nuotaika labai pagerėjo, labai. Vėl bajeriai, vėl vairuotojo žvėriškas juokas. Gal ir ne žvėriškas, bet labai užvedantis. Jei jis juokiasi, gali juoktis iš bet ko. Taip linksmai skrodėm naktį. Pravažiavome Lietuvos - Latvijos sieną ir įlėlėm pas žirgas galvas. Jų ženklai įdomūs, kai kurie labai maži. Nesu niekur matęs tokių mažų ženklų. Degalų kainos degalinėse prajuokino, bet tik tol, kol nepavertėm į litus. Įjungė vairuotojas ilgas šviesas ir jo draugas, kurio automobilis buvo, pasakė, kad išjungtų šviesas turėdamas omeny išjungti ilgas ir perjugti trumpas. Vairuotojas tai puikiai suprato, bet visai išjungė šviesas. Tamsą skrodė... nieks jos neskrodė, mes paskendome tamsoje, nežinioje, mes dingome! AAA! Pradėjome juoktis . O tas vairuotojo juokas DD. Per Latviją lėkėme tikrai ilgai, netikėjau, kad tiek ilgai per ją važiuosime. Beveik nieko nemačiau, visgi tamsu buvo. Tik kaimeliai, vienas kitas automobilis, degalinės. Daugiau nieko. Net baisu pasidarė, kai pamatėme koks mažas eismas buvo. Sunku būtų buvę tranzuoti. Nuovargis laikui bėgant didėjo, bet nuotaika liko tokia pat gera. Sustojo kažkokiame miškelyje paženklinti teritorijos. Po to nieko nematydami išvažiavome. Buvo baisu, kad kur nors atsitrenksime, bet nieko, mes toliau važiavome. Vairuotojas, prisiminęs Airijoje įgytus vairavimo įgūdžius, pradėjo važiuoti priešpriešine eismo juosta. Tiesiog šiaip . Tikrino latvių reakciją. Gerai, kad ne estų . Po to pradėjo vingiuoti per abi juostas. Patiko man . Be problemų įvažiavome į Estiją. Keleivis, automobilio savininkas, pradėjo žybčioti žibintuvėliu, kuris žybčiojo mėlyna spalva, tokia pačia, kaip policijos švyturėlis. Išsitraukiau savo tušinuką - žibintuvėlį, su kuriuo tranzuodamas Kirą apšviečiau ir kuris taip pat švietė mėlyna spalva, tik gerokai stipriau, ir pradėjau jį junginėti. Tamsiame automobilio viduje mirguliavo mėlyną spalva. Varėm estams baimės , tik bijojom mentams taip pašvytinti. Kira užsnaudė ir mane išnaudojo kaip pagalvę. Jo, gera pagalvė . Vairuotojai pasikeitė ir buvęs keleivis, dabar jau vairuotojas, atsipalaidavo ir taip pat pradėjo bajerius skaldyti. Su nuovargiu trynėmės po degalines, miestelius. Pamenu, kai buvome Parmu, pamenu, kai po to važiavome. Bandžiau užsnausti, bet nelabai išėjo. Užsnaudžiau prieš pat mums įvažiuojant į Taliną. O naktinis Talinas nelabai žavėjo, bent jau jo pakraštys. Nieko įspūdingo, dideli prekybos centrai ir pan. Nepatinka man jie. Lėkėm "kažkur link senamiesčio". Sustojom prie pilies, prie pat sienos, lietuviai nusipirko valgyti, aš išėjau klausinėti kur yra Niine gatvė. 4:00, įkaušę estai net nesiruošė nurimti. Nieko gero nesužinojau ir nieko nepešęs grįžau į automobilį. Vairuotojams bevalgant kažkoks girtas estas prasliūkino. Tai tas, kuris juokingai juokiasi, tik pasakė "žiūrėk, pripisęs estas eina" ir pradėjo žvenkt . Bevažinėjant senamiesčiu kažkoks senas girtas estas ant sienos myžo. Tai vėl, "žiūrėk, žiūrėk, DDD". Patiko man su jais maltis senamistyje. Ratus sunkinėjome, važinėjome bet kur. Sustodavome, pasivaikščiodavome ir vėl maldavomės. Sumanė jie lėkt į Helsinkį. Tiesiog šiaip. Buvo jų galvose ir minčių perlėkt per Skandinavijos šalis. Eilinį kartą sustojom prie sienos ir šiek tiek jiem pablūdijus lauke, o mums pasedėjus viduje, išvažiavome. Bet išvarėme ne per išvažiavimą ir su dugnu neblogai kabinome šaligatvį. Vėl juokas . Prasimalėme su jais beveik iki 7:00 ryto, po to sustojome netoli uosto ir visi užsnaudėme automobilyje. Šeštadienis, vasario 17d. Valandą pamiegojom ir atsikėlęs pasakiau, kad mums jau reik varyti. Išleido senamiestyje prie kažkokios autobusų stotelės, atsisveikinome su jais ir palinkėjome sėkmingos kelionės į Helsinkį. Pradžioj Ryga, dabar jau Skandinavija. Neblogai. Taigi, susiorientavome, tiksliau Kira orientavosi ir patraukėme senamiesčiu iki Maisen. 5 minutės nuo senamiesčio - bent jau taip buvo parašyta Maisen HC anketoje. Nebuvo ir tų 5min. Durų mums niekas neatidarė, tai parašėm Maisen draugei, kuri tuo metu turėjo būti namie (Maisen tik vakare grįžo) SMS ir ji mums atidarė duris. Kaip ir žadėjome, pas Maisen buvome 9:00. Pasidėjome daiktus, pavalgėme. Tempiau Kirą į miestą, bet ta tingėjo. Porą valandų iki 11:00 prasedėjome, pavalgėme, pailsėjome ir Maisen draugė pranešė, kad ji dabar išeina ir iki vakaro 21:00 nieko namie nebus. Ką gi, buvome priversti išeiti. Sumetėm maistą į Kiros kuprinę ir išlekėm. Nuvarėm prie jūros, fotkių pridarėm . Prieplauka buvo tokia tuščia ir niūri. Nelabai man ji patiko, bet senamiestis tikrai gražus. Išvaikčiojom skersai išilgai senamiestį, į visokius kiemelius sukinėjome. Laiko tikrai daug turėjome, tai jo ir nelabai taupėme. Turistų informacijos centre vos Kirą ištempiau, labai jau nenoriai išėjo, o senienų parduotuvėje iš viso kiek jos laukiau, atsibodo net . Ieškojau Queen plokštelės, tikėjausi rast. Turėjau tik 20 kronų, bet jei būčiau radęs, tai ir iš Kiros pinigų būčiau pasiskolinęs. Taigi, trynėmes mes tam Taline, užsokom prie jūros į prieplauką persirengti (vis tiek ten žmonių beveik nebuvo, o oras tai pradėjo šalti). Prieplaukoje dar ir pavalgėme, puotą net surengėm. Ruseliai estai, kurių ten daug buvo, keistai į mus žiūrėjo, o mes ką, išsideliojom maistą ir valgom. Kažkoks ten klubas pradėjo vakare veikt ir nemažai jaunimo traukė prie jūros. Mes juos palikę numovėm į senamiestį ir pasileidę muziką per savo MP3 pradėjome tik gestais bendraut. Tikrai, ilgokai vien tik gestais bendravome, kvailiojome, bėgiojome. Patiko man . Per mano MP3 grojo Queen - A Day At The Races albumas. Kai groja "White Man" pasidarau labai agresyvus, veidas susiraukia. Atrodo, kad galėčiau bet ką padaryti. Gerai, kad tuo metu mano mintys buvo kitur ir nepastebėjau tos dainos, nes Kirai būtų buvę ne kas, nors gal atvirkščiai, man nuo jos . Pagrindinėje aikštėje gestais šokome. Artėjant vakarui pasitraukėme iš senamiesčio ir patraukėme link laikinų namų. Kaip tik laiku buvome, Maisen buvo jau grįžusi. Kojines išsiploviau, pavalgiau ir jau norėjau eit miegot, bet su Maisen užsikalbėjome. Laikas bekalbant su ja tikrai greitai prabėgo, pati išmaišiusi autostopu Europą. Vėlai vakare nuėjome miegoti ir galva, pilna įspūdžių ir gražių Talino vaizdų, atsijungė. Sekmadienis, vasario 19d. Anksti ryte suskambėjo Kiros telefonas ir aš net nesupratau kas darosi. Nelabai sunkiai išindau, galvą išsiploviau, daiktus susidėjau. Jau ruošėmės išeiti, bet vėl su Maisen pradėjome kalbėtis. Paaiškino kokiu autobusu reikės važiuoti ir palinkėjo mums sėkmės. Pasakė, kad Taline mes esame visada laukiami. Malonu. Išėjome per senamiestį, kuris nespėjo nusibosti. Vėl pasileidome savo MP3 ir tylėjome. Rytas, senamiestis, MP3 skelbė: "At the sound Of the first bird singing I was leaving for home With the storm And the night behind me And a road of my own". Nesamonė kažkokia, vasario mėnuo, o čia paukščiai čiulba. Neesmė. Sėdom į reikiamą autobusą ir išvažiavome iš centro. Apie 11:00 pradėjom tranzuoti kažkokiame purve. Vietos sustot per akis buvo, visa juosta, bet ta juosta purvu užnešta. Patranzuodavau, nueidavo į sniegą batus išsivalyti. O Kira kaip prisukta tranzavo, vienodai jai ant to purvo. Šiek tiek palaukus, ilgiau nei tikėjausi, sustojo Renault Kangoo. O dar kaip sustojo, net čiuožė! Sėdau į galą, o partnerė su ja bazarino rusiškai. Bet kalbėjo jos mažai, nes vairuotoja nekalbi buvo. Taigi, tylėjome visą kelią. Važiavo ji labai arti ištisinės juostos ir kai prasilenkdavome mažu atstumu su fūra, iš išgąsčio aiktėldavo ir toliau sau važiuodavo prie pat ištisinės. Mane tai juokino . Ne tai, kad pasuktų arčiau krašto, bet vis tiek beveik viduriu. Kadangi su ja keliauti buvo nuobodu, tai pradėjau lūžinėti. Pats nepastebėdavau, kai smiginėdavau. Pravežė ji mus per Parmu ir išleido pačiam Parmu gale. Išlipom, padėkojome ir toliau tranzuot. Eit niekur ir nereikėjo. Keletas lietuvių pravažiavo, bet mūsų užrašą "LT" ignoravo. Smarkokas vėjas nuo jūros pūtė, tai šiek tiek šaltoka buvo. Vėl palaukus apie 15-20 minučių sustojo VW Transporter. Pavežė vos keletą kilometrų iki sankryžos į Tartu. Neblogai visai, papildomas srautas iš Tartu prisideda. Tik... Vietovė atvira, stiprus vėjas pučia nuo jūros, šalta, automobilių greitis didelis. Net sunku laikyti užrašą. Kirai gerai, kai aš gerokai (30cm) aukštesnis už ją, tai vėją užstojau, o man, ką man daryt? Pašalus, bet dar nesušalus, sustojo purvinas krovininis Peugeot Partner. Išlipo iš jos mažas estas, kuris greit kažką mums estiškai maldamas atidarė galines dureles ir vėl kažką malė. Įlipom į krovinių skyrių, kažkoks vaikinukas tupėjo ant žemės, rankomis rėmėsi į priekines sėdynes. Iš aprangos pasakyčiau, kad autostopininkas, bet tikriausiai jis buvo vairuotojo sūnus. Priekyje, keleivio sedynėje, sedėjo moteris, kuri kartais ką nors pasakydavo vairuotojui. Krovininiame skyriuje nebuvo sėdynių, taigi, įsitaisėme ant grindų. Sunku buvo patogiai įsirangyt, nes vietos nelabai ten buvo. Atsirėmė į galines dureles. Apie tokį autostopą ir svajoju, tik tai turėtų būti vasara ir krovinių skyrius turėtų būti atviras. Lėkčiau sedėdamas gale tarp kokių maišų, vėjas taršytų mano plaukus... Bet mes sėdėjome greitai lekiančiame Peugeot Partner. Paklausiau Kiros, kiek rodo spidometras. 120km/h. Nekukliai, kaip su tokiu automobiliu (jis ne senas, beveik naujas, bet jau grabas) lekiant tokiu keliu. Dar vienas žvilgsnis į spidometrą ir dar labiau išpūstos akys - 150km/h! Geras, ne visi estai lėti. Lenkėm vieną automobilį po kito ir buvo linksma. Labai greitai atlėkėm prie Estijos - Latvijos sienos. Ten mus ir paleido. Nuoširdžiai padėkojome ir išėjome į kelią. Kirtome sieną, paėjome šiek tiek toliau ir pradėjom tranzuot. Kuo toliau nuo Talino, tuo blogiau. Automobilių mažai, nors pats vidurdienis, vėjas sustiprėjo, net už stulpo nuėjau slėptis. Nugarą kaip perpūtė. Apie valandą palaukę sutranzavom Honda Civic mk6. Sustojo toliau nuo mūsų, išlipo smulki mergina ir pakvietė mus. Padėjome daiktus į bagažinę ir maloniai nustebome sužinoję, kad ši pora yra lietuviai ir jie mus matė Taline. Jie iškeliavo iš Talino apie valandą vėliau nei mes. Važiavo į Taliną taip pat savaitgaliui, taip pat praleido vieną dieną Taline. Šiek tiek pabendravome, bet vėliau nutilome. Ir man šis tylėjimas patiko, nors įprastai man jis nepatinka. Grojo kažkokia muzika, panaši į Mike Oldfield, tik naujesnė ir modernesnė. Muzika, ramybė, pasitikėjimas sukūrė neblogą nuotaiką. Kira užsnaudė, o aš žiūrinėjau pro langą. Vaizdai nebuvo gražūs, bet apsnigtas pajūris atrodė keistai. Ramiai ir su gera nuotaika įvažiavome į Lietuvą. Šiek tiek paspaudėme (iki 140-150km/h) ir lėkėme link Vilniaus. Mintyse kilo mintys, kaip turėsiu grįžt iš Vilniaus namo, kaip turėsiu maltis per Vilnių, bet jos mirė taip pat staigiai kaip ir jos gimė. Ramuma. Besileidžianti saulė didino chaosą mano mintyse (aš nematomas, o tokiam tranzuoti tamsoje tikrai ne kas), bet ramybė vėl jį įveikė. Netoli Vilniaus muzika pasikeitė ir užgrojo "Queen - Killer Queen". Pirmasis Queen hitas, daina, su kuria įžengiau į 8-ojo dešimtmečio Queen muziką, daina... tiesiog gera daina. Po jos iki pat kelionės pabaigos grojo U2. Tai buvo geriausia muzika, kuri grojo sutranzuotame automobilyje, tai buvo ramiausia kelionė autostopu (po kelionės krovininiu Peugeot 150km/h greičiu tai buvo tikras poilsis ). Vilnius mus pasitiko savo šviesomis, kurios nustūmė saulę už horizonto. Kirą išleido Fabijoniškėse, o aš su jais pavažiavau iki Moksleivių rūmų. Padėkojau už viską ir išėjau namų link, o iki jų tik apie 50km . Pinigų beveik neturėjau, visus turėtus litus (o jų turėjau daug, net 8!) atidaviau Kirai už pamestą atšvaitą, o iš Talino liko tik 20 estiškų centų (apie 5 lietuvški centai). Sėdau į bet kokį troleibusą ( į 19-ą) ir važiavau juo tiesiai. Dabar jau žinau, kad reik eit prie Operos ir Baleto rūmų ir važiuot 6, 11 ir t.t. troleibusu, bet tada nežinojau. Taigi, pravažiavau Spaudos rūmus ir kažkaip galvojau, kad troleibusas pasuko link Lazdynų. Bet ne, jis pasuko link Pašilaičių ir nuvažiavau iki pat Pašilaičių troleibusų žiedo. Ironiška, bet atsidūriau beveik ten pat, kur vairuotojas išleido Kirą . Zuikiu važiuot baisu buvo, be to kažkuris troleibusas, kuris važiavo iki Savanorių, turėjo atvažiuot maždaug po 20min. Kad nesušalčiau ėjau tiesiai link Spaudos rūmų. Praėjau juos, prieš tai dar prie kažkokių statybų paženklinęs teritoriją ir kažkurioje stotelėje įlipau į man reikiamą troleibusą. Sedėjau gale prie durų ir bijojau kontrolės. Vis stebėjau, buvau pasiruošęs bėgti kiek tik kojos neša, nors tai beprasmiška. Savanoriuose persėdau į kitą troleibusą ir nuvažiavau iki pat Savanorių galo. Aštrus Kurt'o Cobain'o vokalas stiprino mano skausmą. Nežinau kodėl, bet man skaudėjo, ir skaudėjo stipriai. Tranzavau apie valandą, bandžiau būti matomu. Sumušiau rekordą, nei karto tiek ilgai neteko čia tranzuoti. Merkurio mintį perfrazavau į "Can anybody find me somebody to stop?" ir susitranzavau gan įdomų vairuotoją, su kuriuo užsišnekėjus apie Elektrėnus jis užsinorėjo pravažiuoti pro Elektrėnus. Išleido mane 100m nuo namų. Dar viena kelionė, kuri baigėsi prie pat namų. Iki Talino nuo Elektrėnų nulėkėm per 11h, atgal iki Vilniaus per 8h. Greičiau nei su autobusu atgal parlėkėm, neblogai. Nebūtina keliauti toli, kad pamatytum kažką tokio. Nukeliautų kilometrų beprasmybė šį kartą buvo svetima ir Talinas bus vienas iš miestų, kurį lankysiu dažniau. Kelionė, įskaitant lauktuves ir 8Lt duotus Kirai už pamestą atšvaitą, kainavo 24Lt. Iš kelionės atsivežiau daugiau nei pusę maisto, kurį vėliau suvartojau Slovakijoje (ir tai ne visą ). Rekordai: Didžiausias vairuotojo nukrypimas nuo maršuruto: 300km. Vietoj Rygos nuvežė mus iki Talino. Talinas kitomis akimis - https://public.fotki.com/oranzine-varna/ tallinn/ O viso to pradžia buvo https://punited.5gbfree.com/ . Visos mano kelionės prasidėjo būtent nuo tokių žygių. |
 2007 m. balandžio 22 d. |
|
2008 m. liepos 16 d. 2007 m. gruodžio 30 d. 2007 m. lapkričio 16 d. |
Komentarai (4)
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
Artimiausi įvykiai
Kas vyksta?
Konditerijus
mėgsta
maNga albumą
X
Alvydas1 mėgsta Before We Disappear
malia mėgsta Stronger
Sahja mėgsta Release Me
einaras13 mėgsta Kanye West dainą Stronger
Silentist pakomentavo Demotyvatoriai, linksmos nuotraukos, komiksai, karikatūros ir t.t.
Silentist sukūrė naują dienoraštį Runestone - The Raven And The Moon
Silentist sukūrė naują dienoraštį Runestone - The Raven And The Moon
DjVaids mėgsta Do You Wanna
Konditerijus mėgsta Chris Cornell dainą I Am the Highway (gyvai)
Alvydas1 mėgsta Before We Disappear
malia mėgsta Stronger
Sahja mėgsta Release Me
einaras13 mėgsta Kanye West dainą Stronger
Silentist pakomentavo Demotyvatoriai, linksmos nuotraukos, komiksai, karikatūros ir t.t.
Silentist sukūrė naują dienoraštį Runestone - The Raven And The Moon
Silentist sukūrė naują dienoraštį Runestone - The Raven And The Moon
DjVaids mėgsta Do You Wanna
Konditerijus mėgsta Chris Cornell dainą I Am the Highway (gyvai)
Pokalbių dėžutė
13:06 -
Silentist
Papa was a Rolling Stone,
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
Where ever he laid his hat was his home
and when he died, all he left us was alone
09:20 -
Silentist
Gal as cia toks vienas bet talking heads ir REM nera 1 hito grupes! Gal jos legendines labiau nei nightwish, marduk ar net within temptation bet cia kaip kam 
Informacija
Šiuo metu naršo narių: 1
Neregistruotų vartotojų: 349
Iš viso užsiregistravę: 73574
Naujausias narys: ScottyLenk
Šiandien apsilankė: 157019
2007 m. balandžio 22 d. 23:46:49
2007 m. balandžio 22 d. 22:03:23
____________________
nobody does it better...
2007 m. balandžio 22 d. 21:08:56
____________________
barsuko_letenėlė
2007 m. balandžio 22 d. 19:53:12
____________________
" - Kai vairuoju, aš negeriu,- tarė jis, duodamas man pintos talpos butelį. Gurkštelėjau ir pasiūliau jam. - Velnias neims, - pasakė jis ir mauktelėjo." - Jack Kerouac "On The Road"