Topai

psychedelic soul 4 

eurodance 21 save

jazz rap 8

Gothic metal 12 killl

Garage rock revival 18 

Post punk 20

Daina instrumentuota gerai, bet esminių pokyčių nėra (nemėgstu tokiu koverių), bet dar blogiau yra tai, kad Miley Cyrus tiesiog vokaliai skamba labai nykiai (kas turbūt nestebina). Nežinau, atrodo, kad trūksta ir charizmos, ir balso, labai jau kaip „pagal formulę“ atkalta ir neįsimintina. 

psychedelic soul 2 

eurodance 20 save

jazz rap 8

Gothic metal 12 killl

Garage rock revival 18 

Post punk 20

Šis albumas finišuoja šiek tiek žemiau Dream Theater šio savaitgalio geriausio prog'o albumo rinkimuose. Bet čia instrumentine prasme yra momentų, kurie gniaužia kvapą dar labiau nei Dream Theater naujajame albume. Išskirčiau albumą gaubiančias instrumentines kompozicijas Worlds Beyond ir Transhumance / Transhumance Jam. Worlds Beyond turi puikią orkestrinę įžangą, kuri evoliucionuoja į aštrų ir labai kabliuojanti rifą. Transhumance yra labai greitas, ekspresyvus, beveik džiazuojantis instrumentalas, man priminęs Mahavishnu Orchestra eksperimentus. 

Kalbant apie vokalines dainas, irgi esama gėrio. Nors yra blankių dainų (Let Go, City Life, Kindred Souls man kiek pranyksta albume), tačiau didžiausią paraką turi Electric Sheep: labai įdomiai visi instrumentai aplipdo tą dainą, ji skamba labai ryškiai. Daily Heroes taip pat turi savo Gentle Giant primenančių momentų: pagrindinė melodija tilptų į Giant For A Day albumą, bet viduryje esantys instrumentiniai momentai kaip iš kokio Octopus albumo. Adrenaline Oasis įžangoje skamba labai švelni ir graži melodija, kuri irgi evoliucionuoja į ryškią antrąją pusę. 

Albumui būčiau linkęs rašyti 9-etą su minusėliu. Galbūt turėjau čiut čiut didesnių lūkesčių, bet PFM muzika gana poliarizuojanti: jie gali ir pasidraskyti, ir būti labai melodingi, ir tas dvi medalio puses suderinti taip, kad abi pusės vienodai tenkintų klausytoją, išties yra sunku.  

P.S. Itališka versija klausosi geriau, nors ir italų kalbos pats skambesys man nepatinka. Nežinau, kodėl taip kartais gaunasi. Panašiai kaip ir su Opeth'ų In Cauda Venenum, tik ten situacija atvirkštinė: švediška versija man limpa mažiau nei angliška, nors švedų kalbos skambesį aš labai mėgstu. 

eurodance 17 save

jazz rap 8

Gothic metal 12 killl

Garage rock revival 19 

Post punk 20

eurodance 14 save

jazz rap 9 

Gothic metal 10 killl

Garage rock revival 19 

Post punk 20

eurodance 11 save

jazz rap 9 

Gothic metal 9 killl

Garage rock revival 20 

Post punk 20

eurodance 8 save 

jazz rap  9

Gothic metal 8  killl

Garage rock revival 20 

Post punk 21 save

eurodance  3 save

jazz rap 10 

Gothic metal 8 killl

Garage rock revival 20 

Post punk 21 

jazz rap 10 

Gothic metal 8 killl

Garage rock revival 20 

Post punk 22 save

jazz rap 8

Gothic metal 5 killl

Garage rock revival 21 

Post punk 23 save

Iš tų populiariausių (šiuo metų turinčių virš 100 like) Queen dainų šitą vadinčiau numeris du (praleidžiančią į priekį Another One Bites The Dust). Elegiškai, dramatiškai skambantis kūrinys su jaučiamu tragizmo elementu. Paveikiantis dainos emocingumas kelia ją į aukštumas. 

jazz rap 7 

Gothic metal 2 kill

Garage rock revival 21 

Post punk 24 save

Piano blues 8 

Experimental rock 14 

Stoner rock 9 killl

Garage punk 12

Psychedelic pop 25 save 

Funk 13

Bossa nova 8 

azz rap 3

Garage rock revival 23 killl

Post punk 23 save

raga rock 1

psychedelic soul 14 

eurodance 16 save

jazz rap 10 

baroque pop 8

Gothic metal 15 killl

Garage rock revival 17 

Post punk 19

jjazz rap 1.

Garage rock revival 22 killl.l

Post punk 23 save.

psychedelic soul 14 

eurodance 18 save

jazz rap 8

baroque pop 6

Gothic metal 14 killl

Garage rock revival 17 

Post punk 20 

Garage rock revival 21 kill

Post punk 23 save

psychedelic soul 12 

eurodance 19 save

jazz rap 8

baroque pop 5

Gothic metal 13 killl

Garage rock revival 17 

Post punk 20 

Garage rock revival 19 kill

Post punk 23 save

psychedelic soul 8 

eurodance 21 save

jazz rap 8

baroque pop 1

Gothic metal 13 killl

Garage rock revival 17 

Post punk 20

Garage rock revival 17 kill

Post punk 23 save

psychedelic soul 6 

eurodance 22 save

jazz rap 8

Gothic metal 12 killl

Garage rock revival 18 

Post punk 20

Albumas lūkesčius pateisino ir viršijo. Mat sulig Invisible Monster pasirodymu jau pagalvojau, jog turėsime ganėtinai blankų albumą, tačiau galutiniame rezultate yra dalykų, kuriais jis pranoksta netgi pirmtaką Distance over Time. Tai visų pirma man labai patinka tai, jog nėra persaldintų baladžių (kaip Distance over Time turėjo Out of Reach), o gitaros tonas yra ganėtinai griežtas. Man, kaip Dream Theater atradusiam nuo Train of Thought albumo, tas labai svarbu. Kitas aspektas yra tai, jog visos kompozicijos yra pakankamai ilgos ir išplėtotos, nes manau, kad trumpos dainos Dream Theater stiliui tiesiog netinka (The Astonishing – geriausias to pavyzdys). Trečias geras dalykas: nors ir ne visos, bet kai kurios melodijos išties įsimintinos, čia net įsiskaičiuoja mano mažiausiai mėgstama Invisible Monster. Bet labiau įstringa, sakyčiau, Awaken The Master (tiek posmas, tiek priedainis), todėl ta daina man labiausiai priminė Portnojaus erą. Ketvirtas pliusas: man vietomis labai patinka, ką daro Rudess'as. Answering The Call sintezatoriaus efektai mane nukėlė į 10-ąjį dešimtmetį ir net labai priminė pirmuosius du Liquid Tension Experiment albumus, kur Jordan'as draskėsi taip, kaip jam derėtų draskytis ir toliau. Sleeping Giant instrumentinėj sekcijoj yra labai smagus pianino motyvas (visai kaip The Dance of Eternity ir pan.). Transcending Time ir Awaken The Master klavišinių aranžuotė labiau antraplanė, bet labai daug gyvybės įpučia į tuos kūrinius. Penktas pliusas: girdžiu Myung'o bosą ir vietomis net labai gerai: Answering The Call, Awaken The Master, kai kurie momentai titulinėje dainoje boso atžvilgiu yra labai puikūs. 

Bet bendrai paėmus, nors ir minėjau, jog yra įsimintinų melodijų, bet bendrai albumas nėra įsimintinas. Ir manau, kad dėl visko kaltas vienas, bet riebus minusas: Dream Theater tiesiog persistengia. Jie nori pasirodyti kuo techniškesniais, bet dėl to prarandamas efektas melodijose. Kai kurios iš jų turi labai puikų potencialą. Pavyzdžiui, labai norėčiau, jog Transcending Time būtų ne Dream Theater, o Fates Warning daina. Man jos melodijos ir skamba labai įsipaišančiai į Fates Warning'ų Parallels / Inside Out erą ir tikėčiausi, jog FW aranžuotų dainą teisingai. Dream Theater versijoje ji yra perkrauta kompleksiškų pragrojimų, melodijos smagumai paskęsta. Lygiai taip ir Sleeping Giant: krūva puikių melodinių motyvų, bet jie tarpusavyje sujungti labai kompleksiškai perėjimais, neinvestuojama į ilgesnį melodijų išplėtojimą, bendras rezultatas sunkiai įstringa smegenyse. O pavyzdžiui, A View From The Top of The World, nors yra išplėtota tinkama, vis tik melodijų prasme tai yra silpnesnis kūrinys nei Transcending Time ar Sleeping Giant. Ir būtent dėl to 20 minučių epic'as neišstoja kaip albumo žvaigždė. DT fanai komentaruose jau mini, kad A View From The Top Of The World turbūt yra silpniausias 20+ min trukmės kūrinys DT diskografijoje. Gali būti, nes su tokiais kaip Octavarium ir A Change of Seasons konkuruoti nelengva. 

Mano mėgstamiausios dainos yra Awaken The Master ir Answering The Call. O singlai The Alien ir Invisible Monster man šiame albume išstoja silpniausiai, dėl to turbūt turėjau mažesnius lūkesčius. Bet galiausiai tenka albumui parašyti solidų 9-etą. Gal dėl to, kad Distance over Time jau nelabai ir klausiau per pastaruosius metus, bet man dabar šitas atrodo net per plauko storumą pranokęs savo pirmtaką, bet žiūrėsim, kaip laikas nugludins mano smegenyse šituos du albumus.