Ooo, čia turbūt dar daugiau medžiagos mušimuisi. Nesutinku su:

1) Gong – Shamal. Tai pereinamasis darbas jų diskografijoje, bet mano galva, labai svarbus ir būtinas išgirsti jazz fusion fanui albumas, nes jame tikrai daug gėrio vyksta. Tiesa, po jo sekęs Gazeuse! yra dar didesnė grupės pažanga jazz fusion kryptimi.

2) Santana – Africa Speaks. Nesu apsiklausęs Santanos repertuare, tačiau Africa Speaks, mano galva, buvo didelė pažanga po didelės krūvos korporatyvinio roko darbų su masėm kolaboracijų.

3) Everyone Is Everybody Else yra vienas ryškiausių BJH albumų, neįžvelgiu, kodėl apskritai jis turėtų abejotiną reputaciją.

4) MMEB – dėl Nightingales & Bombers yra beveik vieningas grupės gerbėjų konsensusas, kad tai yra stipriausias grupės albumas (arba antras po Solar Fire). Aš su tokia masės nuomone visiškai sutinku. Ir Watch taip pat vertinamas labai gerai. 

5) Jethro Tull – Benefit. Labai teigiamai retrospektyviai vertinamas grupės darbas. Man taip pat kokybiškas albumas.

6) King Crimson – Starless And Bible Black. Jis galbūt ne kiekvieno skoniui, tačiau tikrai svarbus darbas. Gal kiek užgožtas pirmtako Larks Tongues In Aspic ir įpėdinio Red, tačiau nereikėtų albumo vertinti pagal jį supantį kontekstą.

7) Grand Funk Railroad: nesutinku ir su Grand Funk, ir su Closer To Home, tai yra absoliučiai klasikiniai grupės darbai.

8) Return to Forever: LABAI NESUTINKU. Čia įtraukti du patys geriausi kolektyvo albumai, iš kurių vienas (Romantic Warrior) buvo ir didelė komercinė sėkmė. Tikrai ne kiekvienas jazz fusion albumas turi auksinį RIAA statusą.

9) Dire Straits: nekalbėsiu už debiutinį albumą, tačiau Love Over Gold yra labai stiprus albumas. Nors kiek žinau Dire Straits repertuarą atskirom dainom, tai man net nesusidaro įspūdis, kad Dire Straits turėtų bent vieną silpną albumą diskografijoje. Bet nuosekliai žinau tik Brothers In Arms ir Love Over Gold, prie kitų reikėtų atskirai prisėst.

Tiesa, šičia yra ir daugiau sutikimų negu „negeruose“:

1) Peter Hammill – And Close As This. Ganėtinai gerbėjų gerbiamas, bet tikrai neryškus Hammill'io darbas.

2) Caravan debiutas – istoriškai svarbus, tačiau ne aukščiausios prabos albumas.

3) Rush debiutas – nėra essential albumas, čia Rush dar rodo prisitaikėliškumą prie rokenrolo madų ir mažai savo idėjų.

4) Mahavishnu Orchestra – Visions of the Emerald Beyond. Nors mano nuomonė apie albumą gera, tačiau sutikime, kad šis albumas nėra toks vientisas ir toks įtikinamas kaip pirmosios grupės kartos darbai. 

5) MMEB – The Good Earth. Vėlgi, mano nuomonė apie albumą gera, tačiau tai nėra toks svarbus ir toks kokybiškas albumas kaip Solar Fire ir Nightingales & Bombers, kurie simbolizuoja grupės buvimą progroko pike ir jazz-fusion pike (atitinkamai). 

6) Jethro Tull – War Child. Tikrai ne toks esminis grupės albumas, vien jau dėl to, kad neturi originalios idėjos ar koncepto – tai daugiau ar mažiau į ankstesnius albumus nepatekusių muzikos iškarpų rinktinė. 

7) Grand Funk Railroad – On Time. Neįspūdingas grupės debiutas.