Virtus Sola Invicta*

Kai kurių mano mėgstamų pranašų nebėr gyvų.
Panašu ima erzinti, kad išėjimai iš gyvenimo nesukrečia kaip anksčiau.
[gausybė grūdų daugybei malūnų] idioma reiškianti „tiek daug, kas galės praversti“
tiek mažai pagrindo, kad  įsižeistum

Aš laviravau per negandas ir man net nereikėjo nusigerti
Vengiau kelrodžių šviesų, gal kiek buvau paklaidintas akinančių lempų. 
Įveikdamas priešpriešą vėją, skersai Šangri-lą, va taip!
Apstulbta Aghartoje*, chaotiškai padūkta Šambaloje*.

Lengvabūdžiai klausimai užkemša penkiakampius kanalizacijos šulnius, kurių vengdamas apeini -
Apatiškas Stabmeldys 
Persisotinimas gyvenimu kanalizacijon nuleistas.
Kaltinamųjų gyvas velnias, bet jei malonėtum išrikiuoti juos, aš rasčiau jį savyje, kad paleisčiau šūvius.
Smilkiniai prakiurdyti pamokslu ne laiku ir ne vietoj.
Vinys rikiuotėje, kad keltų galvas, žvelgdamos iš aukšto į nešlovės spyglius.

Tavasis antrasis aš gali iškasti duobę.
Tada, kai ji išklota tyliais kaulais, mes galime patrikdyti vėles.
Galbūt iš jų kaulamilčių gamintis balzamą.
Nors apie tai nė pagalvot nedrįsite, vis tiek pasakysiu.

Smalsumas pakurstė tave, įžūlumu viršesnis nei kiti
Tegul ritasi senas kirminų kamuolys nuo dar vienos cerebrinės kalvos
Kaulų telegrafu skubinamas laidotuvių laužas.

Visi, paklaikusiomis akimis, gyvenimo persisotinę.
Susisukę medžiai rauna iš Edeno širdį.
Paskutinio poilsio vietos suterštos, kaip eilėje, kur kojas velka ilgai laukiantieji prieš tave.
Žaibas trenkia į smegenų žievę
Nuriedėjo į skylę, kad paragautų seno veido apačioje*
Dvylikos pėdų kelionė* ten ir atgal į tavo diskreditaciją.

Lengvabūdžiai klausimai užkemša penkiakampius kanalizacijos šulinius, kurių vengdamas apeini -
Apatiškas Stabmeldys 
Persisotinimas gyvenimu kanalizacijon nuleistas.

*Virtus Sola Invicta (lot) -  Drąsa vienintelė neįveikiama. Tai Norfolko hercogo devizas.
* Agharta (Agharti) – legendinė požeminė karalystė, spėjamai Himalajuose.
* Šambala (Shambhala) – legendinis Auksinis miestas Tibete. (Iki šiol neatrastas)
*senas veidas apačioje – užpakalis, subinė
* dvylikos pėdų kelionė ten ir atgal – šešios pėdos, toks kapo duobės gylis.

Skaitant paviršutiniškai, nesigilinant, tekstas mažne beprasmis. Bet taip nėra. Nežinau kas rašo tekstus, bet jis ne iš kelmo spirtas. Jau pats viduramžių lotyniškas devizas  duoda pagrindinę kryptį – drąsą. Drąsa gyventi. Tekste mylimi pranašai, savo noru pasitraukę iš gyvenimo, spėju autoriaus korifėjai muzikantai, kad ir Kurtas Kobainas, ir dar kas nors, mirtinai nusigėręs. Jų ne vienas ar du, jų tiek, kad jau nebešokiruoja.
O juk gyvenime yra šio bei to, kas tau tikrai pravers, o ta priežastis, užgavusi tavo ambicijas tiek, kad nori pasitraukt iš gyvenimo – ji tokia menka.
Dabar teksto autorius save stato pavyzdžiu. Jis taip pat išgyveno sunkumus, bet nelindo į butelį. Jis ieškojo gyvenimo prasmės Tibete (budizme?)
Apatiškas Stabmeldys, apeinantis pentagramos kanalizaciją – sakyčiau autoriau atsakas į vieną iš black metal doktrinų – satanizmą.
Prieš nešlovės spyglius galvas užvertę vinys– sakyčiau aliuzija į Kristaus kančią.
Toliau seka vaizdingas makabriškas savižudžio pasirinktas kelio vaizdas. O gale nuvainikuojamas tariamas savižudybės akto romantiškumas. Visiška diskreditacija. Reinkarnacija – toji dvylikos pėdų kelionė tai atskleis.