Na, ir kur tavo point’as? Tai gal, pagal tave, nuostabiausia muzika ta, kuriuos parduoda mažiausiai albumų ar išvis jos niekas neperka (nes ji niekam neįdomi), ane? Metallica, Led Zeppelin, Eric Clapton, The Doors, Deep Purple ar daugybė kitų tavo mėgstamų grupių (iš esmės beveik visos) lygiai taip pat pardavė albumus milijoniniais tiražais. Klausytojai suklydo, o gal dar geriau - tuos jų albumus pirko visiški beklausiai idiotai? (beje, gal juos irgi pirko vien paaugliai - kaip įrodytum priešingai?) Nereikėjo jų pirkti ir klausytis, nes nebuvo verta? Atsakyk, smalsu sužinoti. Nes jei paneigsi, tuomet imsi prieštarauti pats sau, o jei imsi skirstyti, kas vertas, o kas ne, tai jau bus dvigubi standartai ir vėlgi - tik viso labo tavo skonis, kuris NĖRA faktas.

Tu tu liūdnas žmogus, nes ginčijiesi dėl elementarių dalykų, stengdamasis juos paneigti vien dėl to, kad jie susiję su Green Day, kuri tau nepatinka. Čia aš tau pateikiu ne savo įspūdžius, o FAKTUS, kurie yra neginčijami. Kaip žinai, tik faktais matuojamas kažkokio reiškinio tikrumas, o argumentuojant apie kažkokio objektą/subjektą, tik faktais (o ne skoniu) pagrindžiama jo vertė.
Ką atspindi pardavimai? Esmė tame, kad muzikantai groja/dainininkai dainuoja ŽMONĖMS - klausytojams/žiūrovams/PUBLIKAI. Ir kuo daugiau publikos jie patraukia (literatūriškai - suranda raktą į klausytojų širdis), tuo daugiau nuperkama įrašų. Tai vadinama populiarumu ir tai yra viena iš esminių atlikėjo egzistavimo priežasčių. Jei jo nebūtų, apskritai nebūtų leidžiami įrašai. Jei bet kuris iš tavo mėgstamų muzik(ant)ų, kad ir ką jis atlieka - roką, metalą ar bliuzą - nebūtų pasiekęs populiarumo, apie jį šiandien nė nebūtum girdėjęs, nes jis būtų grojęs rūsyje sau arba savo penkiems kaimynams, ar apskritai dirbtų McDonalds’e. Tie, kas groja sau, nelipa ant scenos, o tie, kurie lipa - visi nori būti ne tik pastebėti, bet ir įvertinti. O koks geriausias įvertinimas? Kai tavęs klausosi daugybė žmonių ir tavo talentą pripažįsta muzikos specialistai. Visos grupės ir atlikėjai, leidžiantys įrašus, yra VIENOJE LĖKŠTĖJE ir gali nebandyti teigti, kad kažkas yra aukščiau, nes jie VISI daro tą patį - reklamuoja savo muziką. Tą daro įvairiais būdais, bet visiems, kurie turi ar nori turėti vardą, reikia ir rengti koncertus, fotografuotis albumams, žurnalams, duoti interviu laikraščiams, radijo stotims ir internetiniams portalams, eiti į TV laidas ir t.t., ir pan. Ir neturi jokios moralinės teisės siusti ant grupės, kuri turi didžiausią auditoriją. Klausytojai turi savo skonį (taip, ir vėl tas magiškas žodelis!), ir tu jiems per prievartą neįbruksi to, kas jiems nepatinka, net jei jie ir grotų pačią tobuliausią muziką, nors apskritai tokios sąvokos negali būti - muzika gali būti tik techniškai tobulai atlikta, bet ji yra menas, kurio gerumas neišmatuojamas spidometru ar įvarčių skaičiumi (kaip galima įvertinti, pvz, paveikslo gerumą?). Pats didžiausias menas yra pasibelsti į žmonių širdis. Jei nesugebėjai - tai jau tavo, o ne klausytojų problema. Šitai galioja visiems bendrąja prasme, o ne vien Green Day atžvilgiu, kuri yra ne tik labai mėgstama/populiari, bet ir tikrai profesionali, PUIKI grupė. Ir jau net nesvarbu, kokia yra atlikėjo auditorija (netgi paauglių). Blogai, kai jos nėra, nes tai reiškia, jog tavęs niekas nenori klausytis, tu įdomus tik pats sau. Svarbiausia - kad IŠVIS turi auditoriją. Nes pasaulyje egzistuoja šimtai milijonų atlikėjų, bet lyderiaujančių, “einamiausių” atlikėjų iš tos galybės yra tik maža saujelė. Ir jiems išties reikia būti išskirtiniams, kad įveiktų tokią KOLOSALIĄ konkurenciją. Šiandien tu įdomus, o rytoj jau gali būti nebe, nes kasdien sužiba nauji talentai (per tuos TV šou juos išvis kepa kaip blynus konvejeriniu būdu). Išsilaikyti paklausiausių tarpe ne vienerius metus, tuo labiau kurti muziką ne pirmą dešimtmetį - ir darželinukui akivaizdu, kad jau reikia tikrai ne vien sėkmės. Green Day jau įsitvirtino kaip viena sėkmingiausių visų laikų roko grupių. Absoliuti dauguma atlikėjų niekada neturėjo ir niekada neturės tokio pripažinimo, tiek gerbėjų ir viso kito, nors bet ką dėl to padarytų.

Na, o kiek “Grammių” tu pelnei, kad tau jie tokie nereikšmingi? Ką išvis esi gyvenime pasiekęs, kad neva bandai kritikuoti vienus iš muzikos pasaulio lyderių? Akivaizdu, kad tu iš savo menkavertiškumo komplekso tik bandai vaizduoti, jog viskas yra nereikšminga, nes niekada nė šimtadalio tiek nepasieksi. “Grammy” yra kaip mokslininkams Nobelio premija, rašytojams - Pulicerio premija, o aktoriams - “Oskaras”. Tai prestižiškiausias muzikos pasaulio apdovanojimas, vertingiausias egzistuojantis muzikos industrijos prizas, visų atlikėjų siekiamybė, aukščiausias jų profesionalumo įvertinimas. Ir jo gavėjai išrenkami ne klausytojų (gerbėjų) balsavimais, o muzikos profesionalų nuomone. Lygiai tas pats ir su BRIT’ais. Taigi, Green Day turi ir aukščiausią profesionalų, ir publikos pripažinimą - tai ir yra bet kurio atlikėjo siekiamybė.
Ne, tau tai nedaro įspūdžio ir neįtikina. OK, tuomet pats pateik atsakymą - PAGAL KOKIUS KRITERIJUS YRA NUSTATOMAS ATLIKĖJO VERTINGUMAS? (tik, prašau, nekišk vėl savo skonio už faktą, pagal kurį turi būti matuojamas pasaulis). Tada ir padiskutuosime.

Ši dalis - konkrečiau apie “Dookie” ir “American Idiot”.

Ne, kartotis nepradėjau - čia tik tu nesugaudai minties tarp atskirų sakinių, nes neatidžiai skaitai. Kodėl taip gaunasi? Kadangi tu tik trokšti kabinėtis ir negerbi savo oponentų. O tiksli mintis buvo tokia: Green Day TADA, 1995 m. už “Dookie” laimėjo “Grammy”, o kitame dešimtmetyje už “American Idiot” ir už sekantį albumą jų laimėjo dar 3.

Ir vėl tau stringa su logika… Taigi čia buvo kalba apie 1994-uosius, ties kuriais GD jau buvo pasiekę viršūnę. Klausiau, kaip jiems tada pavyko tą padaryti, jei tada negrojo to, ką groja dabar ir nesidažė akių eyeliner‘iu, kuris, anot tavęs, yra populiarumo garantas? Jei jau kalbi apie „šaibas“, tai nesunku suvokti, kad tuo laiku (kai „Dookie“ tapo megabestseleriu), GD nariai turėjo jų kalnus. Beje, „Dookie“ - 15 mln - komercine prasme iki šiol sėkmingiausias jų albumas (nors „American Idiot“ iki jo trūksta tik ~0,5 milijono egz.). Taip jei GD nariams, anot tavo teiginio, norėjosi tik „šaibų“, jiems visai nereikėjo keisti stiliaus, o pasilikti prie senosios, didžiausią sėkmę atnešusios alternative/punk rock formulės. Tačiau jie to nepadarė ir išbandė kitokius stilius (pvz, jų 2000 „Warning“ albumas yra kone „folk“ skambesio). Todėl, kad grojo tą, ką NORĖJO groti, kūrė tokio stiliaus dainas, kokias jiems diktavo kiekvieno laikotarpio įkvėpimas. „American Idiot albumas“ - parsidavimas? Nesąmonė. Regiu tai kaip aiškų patobulėjimą, po ko šią grupę atradau iš naujo - ir šį kartą iš tikrųjų. Kaip tik anksčiau GD kūrė punk/pop punk grupelių dainas, skambančias smagiai, bet be gilesnės prasmės. „American Idiot“ - radikalus posūkis, tikrai kaip absoliučiai nauja era. Parsidavimas būtų, jei GD būtų buvę išleidę tai, kas „ant bangos“, ką panašaus kuria ir kiti. Bet jie visiškai negalėjo žinoti, ar „American Idiot“ bus sėkmingas, nes tai aiškiai politizuotas, kontraversiškas albumas, itin drąsus žingsnis/veiksmas, kuris, jei būtų kai kam aukštesniam nepatikęs, galėjo net sužlugdyti jų karjerą. Tas albumas - ne vien tik muzika ir kardinaliai pasikeitęs grupės muzikinis stilius bei imidžas, o visa epopėja, turinti aiškią „message“ ir subrandintą koncepciją - tai organiškiausias ir asmeniškiausias jų karjeros darbas. Muzikiniu atžvilgiu Green Day labai subrendo ir atvėrė visiškai naujus savo kūrybiškumo klodus - tik kurčias (arba kvailas) neišgirstų, kad jie neabejotinai evoliucionavo, kompozicijos išties tapo nepalyginamai sudėtingesnės ir solidesnės, emocija stipresnė ir žymiai labiau sublimuota, o energija išreikšta tokiu pozityviu, neperaugančio į agresiją pykčio pavidalu, kuri iš karto surado atgarsį ir artimumą milijonuose klausytojų. Pasakyk dar bent vieną grupę, kuri šiuo laikmečiu sukūrė kažką panašaus į „Jesus of Suburbia“? Sodrus, galingas gabalas, susidedantis iš 5 skirtingų dalių, pasakojančių atskiras istorijas - išties, kaip apibūdino vienas kritikas, didinga 9 minučių pankroko opera. Ir visas „American Idiot“ albumas yra tikras deimančiukas. Beje, kita prasme jis tokiu ir tapo, nes pasiekė „deimantinio“ statusą ir pasirodęs, tiesiog išbudino muzikos pasaulį, padarydamas kone mini revoliuciją. Jei bandysi prie šitų žodžių vėl prisiknisti, pasakau iš karto - man nusispjauti (nors ir nesispjaudau), ką tu apie tai manai. Tu manaisi mėgstantis muziką, bet garantuoju, kad nepatiri tokio džiaugsmo, kokį patiria mėgstantys ją iš tikrųjų, nes kitu atveju neužsiminėtum tokia destrukcine veikla, kokia užsiimi dabar, puldamas žmones, kurie tau nieko nepadarė. Deja, tu esi tik muzikos vartotojas, iš tuščiavidurės didybės manijos manantis, kad turi „tobuliausią“ skonį ir jaučiantis pareigą visur jį kišti. Pathetic

MORALAS.
Kiekvienas muzikantas trokštų būti įvertintas ir muzikos specialistų, ir publikos - ir Green Day visa tai turi. Ir ne tik. Jie - viena įtakingiausių grupių pasaulyje, padarė nemenką įtaką ne vienai kartai, jau ryškiomis raidėmis įrašyti į pasaulinę muzikos istoriją, muzikos enciklopedijas ir bus aprašyti (jei dar to nepadarė) vadovėliuose - tai viskas, ko gali trokšti pasiekti bet kuri grupė. Mielas pseudokritike, yra tokia patarlė - “Nugalėtojų niekas neteisia”. O beviltiškiausia yra žinai kas? Kad ir ką tu dar parašysi, liūdna, bet nuo to NIEKAS nepasikeis - nei tu atbaidysi gerbėjus nuo Green Day, nei pati grupė pataps mažiau vertinama. Skaudu? Tep tep, gyvenimas neteisingas... nevykėliams

Cool, tai bent man pasisekė, kad užsišokau ant maniako . Pradžioje bandžiau tave laikyti normaliu žmogumi ir diskutuoti kaip su tokiu, bet pasirodo, tu vienas iš tų internetinių “trolių”, kurie tyčia flood’ina komentarų skyrelius, provokuoja ir kiršina žmones, kad iššauktų neigiamą jų reakciją ir tokių veiksmų “kaifuoja” kaip energetiniai vampyrai. Galima buvo tą suprasti iš to, kad tu jau anksčiau kabinėjaisi prie kiekvieno teigiamo komentaro. Nesi vertas, kad tiek rašyčiau apie muziką visai jos negerbiančiam žmogui, visgi padarysiu, bet ne dėl tavęs, o tiesiog todėl, kad apie Green Day yra daugybė faktų, kuriuos labai malonu prisiminti ir konstatuoti, ir prieš kuriuos tu bejėgis.

Bravo, kad prisipažinai. Nors kad nusišneki, tai jau seniau pastebėjau, bet kas tau už tai dar moka ir pinigus? Juk dar ir rašai su grubiomis gramatinėmis klaidomis. Aš tavo darbdavio vietoje pasisamdyčiau kur kas labiau išsilavinusį žmogų, kad jis nedarytų gėdos. Bet tokie darbuotojai šiais laikais, žinoma, brangiai kainuoja, o tu sutinki dirbti beveik už dyką, tai tuomet suprantama.
Visų tavo nusišnekėjimų nekomentuosiu (sorry, neturiu tiek laiko kiek tu), bet dalį - mielai.

Tai tau ir U2 šlamštas. Nes su jais bendradarbiavo Green Day? OK, I got it. Yep, žiauru, kai žmogų aptemdęs toks baisus pavydas, jog norisi viską neigti, prie ko tik prisiliečia tavo nemėgstamas subjektas. Sunki psichozės forma, bet paguosiu - ji išgydoma.

Tai puiku - juoktis sveika. Jei dar pasijuoksi, bus nemenkas žingsnis link išgijimo .
That’s right, aš MIELAI klausausi Green Day, o taip pat, leisk priminti, klausau ir Metallicos, The Killers, Apocalypticos, R.E.M., Queen ir t.t., - tas grupes, kurias mėgsti ir tu. HAHAHAHAHAHA. Tai prastas mano ar tavo muzikinis skonis, a? O Green Day - fantastiška grupė visais atžvilgiais. Jei tą suvoktum, gal ir tavo elgesys nebūtų toks nebrandus - kabinėjimasis prie visų, kurie turi kitokią nuomonę. Bet, deja, ko gero, tau nelemta. Na, ką padarysi - kas gimęs šliaužioti, tas niekada neskraidys.
O dėl darbo, tai čia man kažką bando prikišti tas, kuris dirba itin prestižišką darbą - priekaba prie komentarų? ROTFLOLMFAOOMT


Iš kur pas tave tokia statistika, kad Green Day klausosi vien paaugliai? Prašom faktus. Nes jų publika lygiai tokio pat mišraus amžiaus, kaip ir daugumos roko atlikėjų, tuo labiau, kad GD turi minias gerbėjų dar nuo 1987 metų. Beje, kaip tau jau turėjo būti aišku, aš seniai nesu paauglė. Konkretus rekordinis pasirodymas? Tai 2005 m. birželio mėn. Milton Keynes (Anglijoje), kuriame apsilankė apie 130 tūkst. žiūrovų. Kaip konstatavo „Rolling Stone“, tai buvo 7-asis pagal dydį visų laikų bet kokios grupės koncertas. Neguosk savęs, kad ten apsilankė vien paaugliai. Šis koncertas, beje, išleistas DVD “Bullet in a Bible”, taip kad atsipumpuok ir pasižiūrėk, ar tikrai toje grandiozinėje žmonių jūroje vien paaugliai. Jei tikiesi, tai iš anksto perspėju, kad liksi skaudžiai nusivylęs
Ir, for your information, vaikinai su grifkomis per pusę veido vadinami emo ir tokie lankosi, pvz, Tokio Hotel koncertuose. Nemokamai apšviesiu tave, kad Green Day nėra ir niekada nebuvo emo. Prašom, nėra už ką. Būtų malonu, kad rašytumei tik tada, kai išmanai (nors dėl to jau nebeturiu vilties).

Vėl kiši čia tuos paauglius. Apie tai atsakyta aukščiau. Dėl kokybės - matei tą miuziklą, kad čia drąsiai taškaisi apie jo meninį lygį? O jis buvo gerai įvertintas teatro kritikų. Dar geriau profesionalių muzikos kritikų buvo įvertintas pats “American Idiot” albumas - tiesą sakant, jei nežinojai, netgi LABAI gerai. Taip kad tavo nuomonė, deja, NULINĖ. O filmą ketina režisuoti pats Tomas Hanksas - vienas labiausiai vertinamų ir gerbiamų Holivudo veteranų ever (bet tu, be abejo, esi kur kas protingesnis ir žymiai daugiau pasiekęs už jį?). Dėl pačios miuziklo ir filmo statymo idėjos - tai todėl, kad pats “Amerian Idiot” albumas yra KONCEPTUALUS, t.y., kūriniai jame nėra tipiškos atskiros dainos, o visi vienas su kitu susiję kūriniai apie konkrečius herojus, pasakojantys jų gyvenimo istorijas, atskleidžiantys jų požiūrį į aktualią situaciją ir t.t. Visiškai teisingai - buvo gan logiška statyti miuziklą ir filmą, nes tai puiki medžiaga tokių idėjų vizualizavimui. Ar pagal daug grupių albumus buvo pastatyti miuziklai ir filmai? Vienetų. Tai garbė ir didžiulis ir įvertinimas, bet, žinoma, iš nusistatymo prieš Green Day tu būtinai teigsi priešingai. Gal dar apskritai imsi rėkti, kad miuziklai ir filmai išvis yra š…? Yeah, yeah.

Leisk tau priminti, kad į “Rock and Roll Hall of Fame” priimti ir tie patys Metallica, R.E.M., Queen, o ir kiti tavo favoritai - pvz, Black Sabbath, Eric Clapton, Led Zeppelin, Grateful Dead, The Jimi Hendrix Experience, The Who etc. Tai kaip tau tai patinka? Per prasta kompanija? Rodos, jau stumdai ant savo paties muzikinio skonio, kaip čia dabar?

Gee, pasirodo, čia komentatoriai privalo atsiskaitinėti už kiekvieną tau neįtinkantį žodelį? Tu gal dirbi priekaba prie post’ų? O kiek moka, jei ne paslaptis?
Ir būk malonus - nemokyk manęs, kaip turiu rašyti, nes jei žinotum, ką aš gyvenime dirbu, juoktumeisi lygiai taip pat kaip aš dėl tokių savo “edukacinių” konsultacijų .

Atleisk, dar neatsispirsiu pagundai paironizuoti ankstesnį tavo šedevrą .

Tiksliai - kaip viskas paprasta! Užtenka pasidažyti akis ir prašau - kaip Green Day iškart nušluoji visus savo konkurentus, tavo singlai įšoka į pirmąsias topų vietas, o tavo albumus ima pirkti dešimtmilijoniniais tiražais, iš dangaus nukrenta “Grammy”, “Brits”, “American Music Awards” ir visa krūva kitų pačių prestižiškiausių Žemėje apdovanojimų, tavo koncertai muša rekordus, su tavim siūlosi bendradarbiauti U2 ir kt., pagal tavo muziką stato miuziklą, filmą, pasiūlo pretenduoti į “Rock and Roll Hall of Fame” ir t.t. ! Prophet, atrodo, tu atradai sėkmės formulę (=akių dažus), gal tau reikėtų ją užpatentuoti?
Beje, Green Day dar 1994 m. išleidus albumą “Dookie”, jo buvo parduota virš 10 milijonų (dabar - jau 15 milijonų), jie laimėjo “Grammy“, dalyvavo garsiausiuose muzikos festivaliuose ir visaip kitaip įspūdingai buvo pripažinti kritikų bei žiūrovų, bet tuomet dar visai nedažė akių jokiais eyeliner‘iais. Tai kaip paaiškintumei tuometinį fantastišką jų pripažinimą, genijau? Turbūt atsitiktinumu, ane?

III dalis.

Green Day pardavė įrašų virš 65 milijonų. Kaip manai, kiek maždaug žmonių jų nepirko, o “parsipūtė” dykai (įskaitant ir mane) ar persirašė iš draugų (iš pasaulyje gyvenančių ~6 milijardų žmonių, kai Green Day populiari visame pasaulyje)? Neįmanoma įsivaizduoti tų grandiozinių skaičių net apytikriai. Dar gali sudėti peržiūras prie GD YouTube videoklipų. Sudėjus vien pirmo daugiausiai žiūrėtų video rezultatų puslapio peržiūras, išeis virš 100 milijonų (beje, GD turėjo Youtube vieną pačių žiūrimiausių video ever - “Boulevard of Broken Dreams”, bet prieš kelis metus jis buvo ištrintas dėl autorinių teisių pažeidimo; tas pats, mačiau, atsitiko beveik su visais kitais jų oficialiais video), o jei visus? Garantuoju, kad išeis mažiausiai pusę milijardo. Ką reiškia video peržiūros? Paprastai žmonės žiūri tada, kai jiems patinka (na, žinoma, atmetus tokius baisiai keistus individus kaip tu, kurie žiūri ir kankinasi, komentuoja ir eikvoja brangų laiką ant to, kas jiems nepatinka ). Taip kad teiginys dėl GR gerbėjų skaičiaus pakankamai pagrįstas. Kita vertus, gali sau manyti, kad GD neturi tiek gerbėjų, nes tame sakinyje esmė buvo ne čia, o štai kur: ką ten milijonai, tu bandyk pakovoti ir tik su kokiais 15 tūkstančių GD gerbėjų. Jei jiems skirsi bent po 2 dienas kaip man, tai gali pasiskaičiuoti - tau neužteks ir viso gyvenimo. GŪŪD LAK tau toje pragariškai sunkioje “atvertimo į teisingą skonį” misijoje Rimtai manai, kad ką nors pasieksi?
Prieš taip drąsiai kritikuojant, patartina bent jau šiek tiek išmanyti apie minimą objektą. “De gustibus non disputandum” ne mano sugalvotas teiginys, o lotyniška patarlė, suformuluota dar prieš kelis amžius, o pilna ji skamba taip: “De gustibus et de coloribus non est disputandum - dėl skonio ir dėl spalvos nesiginčijama”. Teoriškai sutinku, kad dėl skonio ginčytis galima. Bet praktiškai - negi nepastebėjai, kad tai bergždžias reikalas? Protingi žmonės, jei dar nepasimokė, atsižvelgia į mūsų protėvių toje patarlėje išvestą tiesą ir tiesiog tokiais dalykais neužsiminėja.

II dalis.
Man į nieką nereikia žiūrėti, nes aš visus tuos paminėtuosius jau seniausiai žinau, daugybę kartų mačiau ir netgi rašiau apie juos straipsnius. Taip, jie irgi charizmatiški, išraiškingi frontman’ai, bet ne iki galo mano skonio. Nes yra dar toks magiškas, neapibūdinamas dalykas kaip “veža”. Žiūrėti jų video man nesuteikia tokio džiaugsmo ir malonumo kaip su Billie Joe Armstrong’u. 101 kartą kartoju - tai SKONIO REIKALAS. Juk vieni žmonės patinka mažiau, kiti daugiau - manau, suaugusiam žmogui (kokiu save laikai) nereikia aiškinti šių gyvenimo tiesų, ar ne? Tad, panašiai kaip asmeniniame gyvenime, galima padaryti visiškai elementarią išvadą - meilės nepripirši, t.y., tu man nenurodysi, ką turiu mėgti ir kuo žavėtis, nes pagal kažkokius tik tau vienam suprantamus kriterijus tu padarei išvadą, kad vienas frontman’as yra charizmatiškesnis už kitą, tai yra nenuginčijama tiesa ir aš privalau žavėtis tuo, ką TU laikai vertingu. Ar manai, kad parašysi tokį “faktą”, staiga žmonės “praregės” ir ims mėgti tai, ką mėgsti tu? Atvėsk, to tikrai nebus
Tas ir parašyta. Mano post’as - mano nuomonė (lygiai taip pat ir tavoji, jei ne faktas, irgi lieka viso labo tik TAVO nuomone). Neprivaloma kiekviename sakinyje pabrėžti: “aš taip manau”, “galvoju, kad…”, “mano manymu”, “tikiu, jog…”. Straipsnių komentarai - ne mokslinis darbas ir ne straipsnis, o tik atskiri sakiniai, kurie ir suvokiami kaip nuosavos nuomonės pareiškimas. Tačiau kad BJA yra neabejotinai laikomas labai charizmatišku, liudija ir faktai (ups, nepasisekė tau… ), ir apie tai - sekanti mano komentaro pastraipa.

Logika? Ta prasme - tavo logika? Liaukis, kuo tu save laikai? Kad tavo skonis ir nuomonė yra aukščiau visko, t.y., teisingiausi pasaulyje? Kas nusprendė, kad BJA nėra charizmatiškas - tu? O priešingai - kad jis toks, pvz, taip nusprendė sunkiosios muzikos žurnalo “Kerrang!” skaitytojai apklausoje “Kerrang! 50 Sexiest People in Rock” prieš kelis metus, išrinkdami jį Nr. 1 (nefiksavau, kaip buvo kitais metais, bet tikrai prisimenu, kad BJA jau daug metų visada patenka bent į trejetuką; kitose kategorijose buvo išrinktas “Hero of the Year,” “Best Dressed Star” ir t.t). Taigi, tą nusprendė daugelis, o ne aš. Taip kad mano argumentas daug stipresnis už tavąjį, kuris apskritai viso labo tėra tik nuomonė, kuri pasauliui, deja, nieko nereiškia.

I dalis.
Tu vėl nesutari su logika . Jau rašiau, kad man patinka DAUGYBĖ grupių (tarp jų - ir tau pačiam patinkančių Metallica, The Killers, Apocalyptica, R.E.M., Queen ir t.t.), bet čia yra straipsnis apie GREEN DAY bei jų foto galerija, tad, sakyčiau, joks atsitiktinumas, jog radai mano komentarą apie Billie Joe būtent čia, ir radai parašyta, jog man jis yra charizmatiškiausias, nes taip - tokia yra mano nuomonė. Nieko aš nerėkiu ir savo nuomonės nebrukau ne į temą (skirtingai nuo tavęs). Juk man kažkas turi būti charizmatiškiausias, ar ne? Turi. Tai kuo dar esi nepatenkintas? Kad mano nuomonė neatitinka tavosios?
Kur radai tai parašyta mano komentaruose? Prašau, pacituok.
Ne, geriausiu vokalistu pop/roko pasaulyje laikau Freddie Mercury, nes jo vokalas išties neprilygstamas (~4,5 oktavos). Tokio plataus vokalo diapazono neturi net dauguma operos solistų. Ne, geriausias t.y., techniškiausias būgnininkas, mano nuomone, yra ne Tré Cool (GD būgnininkas), o Lars’as Ulrich’as. Ne, geriausias, t.y., virtuoziškiausias gitaristas, mano nuomone, yra ne Mike Dirnt, o Joe Satriani. Tad kartoju - gali nemanyti, kad muziką klausau dėl gražaus vokalisto ar grupės nario.
Čia buvo parašyta mano objektyvi nuomonė (taigi, tie tavo bandyti įdėti man į burną teiginiai paneigti). Bet Green Day - tai kas kita; tai grupė, o ne atskirai vokalistas, būgnininkas ir gitaristas. Jie yra vienis, geri draugai jau beveik 30 metų, visi jie išties profesionalūs muzikantai, puikiai atliekantys savo darbą, patys kuria savo dainas, jų greiti kūriniai turi fantastiško parako, o baladės - užkabinančio emocinio užtaiso, todėl, kai atlikėjų dainos geba tiek pralinksminti ar įkvėpti energijos, tiek ir sujaudinti, tai yra vienas pačių svarbiausių (jei ne pats svarbiausias) muzikos vertės kriterijų. Be viso to, grupės nariai atrodo šauniai, turi humoro jausmą, kuria video, kurie buvo labai aukštai įvertinti, rengia įspūdingus rekordinius koncertus (vienas tokių net buvo išrinktas “Geriausiu šou Žemėje”), o per apdovanojimus nuolat išrenkami geriausiais pasaulyje - trumpai tariant, ši harmoninga trijulė optimaliai išties gali būti geru grupės su išliekamąja verte pavyzdžiu.

Prophet, mielas pseudoišminčiau. Deja, tavo arogantiškuose teiginiuose trūksta logikos. Visų pirma, muzika / muzikinis skonis ir atlikėjo charizma (žmogaus asmeninis žavesys - jo išorinės ir vidinės savybės, į kurias įeina l. daug komponentų) visiškai nėra tas pats, nes muzikos klausaisi (ausimis), o į žmogų žiūri (akimis). Vienas kitam nemaišo, tačiau ir puikiai egzistuoja atskirai (pvz, klausant muzikos šiame portale). Antra, žmogaus charizmos suvokimas yra visiškai individualus dalykas (kas patrauklu tau, nebūtinai turi būti patrauklu man ir atvirkščiai). Trečia, charizmatiškais gali būti bet kokios profesijos (ar išvis be jokios profesijos) žmonės, o ne tik muzikantai. O, pvz, dėl pastarųjų: yra dešimtys grupių, kurių mielai klausau, bet jų vaizdo klipai ar nuotraukos manęs visai nežavi ir nedomina. Yra ir daugybė tokių grupių (pagrinde 80-ųjų laikotarpio), kurių net nežinau, kaip atrodo grupės nariai, ir visgi nuo to jų muzika man tikrai netampa mažiau vertingesne. O va Green Day yra viena iš tų retų išimčių, kuriuos vienodai malonu tiek klausytis, tiek ir matyti. Turi dėl to kažkokių problemų?

(citata) “Jeigu ištikro galvoji, jog Bilis charizmatiškiausias frontmenas ever..”. Įdomi sakinio struktūra. O kodėl, pvz, turėčiau negalvoti, kad BJA yra charizmatiškiausias? Nes tu to nori? Nusileisk ant žemės . Ir sėkmės kovojant su šimtais milijonų žmonių visame pasaulyje, kurie be galo žavisi BJA . Dar smalsu, kas apskritai nustatinėja, koks yra pats charizmatiškiausias žmogus? Gal Tamsta? . Lygiai tas pats ir dėl muzikinio skonio (tarp kitko, kaip matau, mes turime bendrų favoritų, taip kad kitąsyk pasistenk atsargiau svaidytis panašiais kategoriškais pareiškimais, nes jie gali atsisukti kitu kampu). Ir kaip tik į temą yra netgi toji formuluotė mano komentaro apačioje (=parašas). Nori, kad pasaulis lygiuotųsi į tavo skonį? Žmogau, toks troškimas utopiškas ir, sorry, infantiliškas . Nes tuo pasaulis ir gražus, jog jame pilna skirtingų žmonių ir reiškinių. Ir visi jie turi teisę egzistuoti, nes kažkam jų REIKIA. Yra pasiūla - yra ir paklausa, ir viena be kitos negali. Kiekvienas turi pasirinkimo laisvę mėgti tai, kas jam patinka. Ir jeigu dar ta pačia tema apie skonį, tik kitoje plotmėje - įsivaizduok, kas būtų, jei visos moterys įsimylėtų vieną ir tą patį vyrą (ar analogiškai priešingos lyties atžvilgiu)? Visiška katastrofa. Ką tada reiktų daryti likusiems? Kaip egzistuotų žmonija (ir kaip ilgai išvis ji galėtų egzistuoti)?

Čia ne tiek muzikinė naujiena, kiek foto galerija. VERY NICE . Green Day koncertiniai pasirodymai nerealiai energingi, tiesiog pakraunantys, įelektrinantys publiką (ne veltui buvo pavadinti "Geriausiu šou Žemėje"), o Billie Joe Armstrong'as tai išvis charizmatiškiausias visų laikų frontman'as (ir eyeliner'is jam puikiai tinka). Apskritai viskas, kas susiję su Green Day, yra gėris, o svarbiausia, žinoma - MUZIKA. Man jie patinka tokie, kokie yra, ir kokie yra dabar - visais aspektais. Tikiuosi, šie vyrukai kada nors užsuks ir į Lietuvą bent vienam koncertui. I'll be there 100%

Įspūdingos nuotraukos

Gerai atrodo ir tarp kitko jie NEREALŪS

GREEN DAY JĖGA!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!! !!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

Jiem geriau ?? Čia jų albumų pardavimams geriau, puikus pavyzdys kaip išvaizda pajungiama komerciniams tikslams.

matyt jiem taip gerai, čia tavo nuomonė, kad jiems netinka, kaip žinia kiekvieno skonis skirtingas...

kodėl netinka? koks tau skirtumas kaip jie atrodo?...

Nestebina. Dauguma amerikiečių nori būti anglais.

Būtų koncertavę Ispanijoje, būtų ispanų vėliavą iškėlę...

atsidavę muzikai