Ateik,lietau

Kada nors bus taip, kaip buvo žadėta. Pažadai virs realybe ir saulė pagaliau praskaidrins nuotaiką net nešviesdama.

Būna dienų kaip tyčia, paslysti, išsisuki koją. Atsistoji ir jauti kaip skauda širdį, o ne raiščius. Gana tų purvinų batų ant namų kilimėlio. Išvalom, apverčiam kita puse ir perskaitom žodį "WELCOME", kuris veda į priekį. Per slenkstį, atsargiai, su kupinom žavesio akim, su begale juoko, su viltim. Užeik. Rūpesčio niekada nebus per daug, to esu pasigedęs.Išdalinau ir jaučiu kaip grįžta atgal ir darosi šilta, net ir einant per baisiausią lietų ir vėją-šilta. Sugrįžus į namus šlapi plaukai susigarbanoja, tušas nubėga, batai lieka džiūti, rūbai taip pat,o veide-šypsena iki ausų. Net ir rudenio lietus gali atnešti daug laimės, padėti užsimiršti, leisti vaikiškai šėlti.

Ateik, lietau, išlyk mano akis ir kai viskas praeis, nusišypsok, taip kaip šypsosi saulė. Ateik, lietau, ir atsivesk tai, kas vedė mane už rankos, kai netikėjau lietaus gražumu, kai netikėjau savo žingsnių stiprumu, kai netikėjau, kad ašaros išdžiūna kaip ir per lietų sudrėkę plaukai. Ateik, lietau, tik būki šiltas ir leisk vadinti tave gražiu.