|
10 istorinių „apvalytų“ miestų pavyzdžių Florencija (Italija), XV a. pabaiga.Dominikonų vienuolis Džirolamas Savonarola (Girolamo Savonarola) trumpam perėmė valdžią mieste. Jis organizavo „tuštybės laužus“, kuriuose buvo deginami prabangūs drabužiai, meno kūriniai ir knygos. Taip miestas buvo prievarta apvalytas nuo pasaulietinių nuodėmių ir korupcijos, kol galiausiai pats Savonarola buvo sudegintas toje pačioje aikštėje. Ženeva (Šveicarija), XVI a.Teologas Jonas Kalvinas pavertė miestą griežtos moralės tvirtove. Buvo uždrausti šokiai, kortos, prabanga, o netikintys ar nesilaikantys griežtų taisyklių asmenys buvo tremiami arba baudžiami mirtimi. Londonas (Anglija), 1666 m.Po Didžiojo Londono gaisro miestas buvo fiziškai išvalytas nuo viduramžių chaoso, perpildytų lūšnynų ir maro židinių. Naujasis miesto planas leido sukurti platesnes gatves ir geresnę higieną. Paryžius (Prancūzija), XIX a. vidurys.Baronas Hausmanas (Georges-Eugène Haussmann) imperatoriaus nurodymu išgriovė nusikalstamumu ir ligomis persmelktus Paryžiaus kvartalus. Jis nutiesė plačius bulvarus, kurie neleido nusikaltėliams statyti barikadų ir leido lengviau patruliuoti policijai. Niujorkas (JAV), XX a. dešimtojo dešimtmečio pabaiga.Meras Rudolfas Džulianis (Rudolph Giuliani), taikydamas „nulinės tolerancijos“ (angl. zero tolerance) politiką ir „sudužusių langų“ teoriją, išvalė miestą nuo smulkių nusikaltėlių, gaujų ir korupcijos, paversdamas Niujorką vienu saugiausių didmiesčių. Singapūras, 1965–1990 m.Ministras pirmininkas Lee Kuan Yew ėmėsi negailestingų priemonių korupcijai, mafijai ir anarchijai išnaikinti. Taikant itin griežtas bausmes (įskaitant mirties bausmę už narkotikus) ir vykdant ekonomines reformas, miestas tapo vienu saugiausių ir skaidriausių pasaulyje. Bagdadas (Irakas), 1258 m.Kai Abasidų kalifato sostinė tapo korumpuota ir politiškai nestabili, mongolai, vadovaujami Hulegu chano, užėmė miestą. Nužudžius kalifą ir sunaikinus didžiąją dalį gyventojų, miestas buvo brutaliai apvalytas nuo tuometinės valdžios. Kordoba (Ispanija), X a.Kalifas Abd ar Rachmanas III pavertė anarchijos ir rietenų draskomą miestą klestinčiu ir saugiu administraciniu centru. Jis įvedė griežtą teisinę tvarką, pastatė tvirtoves ir išvijo maištininkus, sukurdamas aukso amžių. Roma (Italija), XVI a. pradžia.Popiežius Sikstas V perėmė nusikaltėlių ir korupcijos nusiaubtą miestą. Jis pasitelkė kariuomenę ir specialius teismus, kurie masiškai pakorė plėšikus bei išvijo mafiją, sugrąžindamas popiežiaus valdžios autoritetą. Berlynas (Vokietija), 1945–1948 m.Sąjungininkų pajėgoms užėmus nacistinį Berlyną, miestas buvo visiškai išvalytas nuo Hitlerio režimo įtakos, vykdant denacifikaciją ir padalijant miestą į okupacines zonas. Tai iš pagrindų pakeitė miesto politinį ir socialinį veidą. San Salvadoras (El Salvadoras), 2022–2026 m.Prezidentas Nayibas Bukele paskelbė karą šalyje dominavusioms mafijos gaujoms (tokioms kaip „MS-13“). Sostinėje ir kituose miestuose buvo įvesta komendanto valanda, o kariuomenė suėmė dešimtis tūkstančių įtariamų gaujų narių be teismo orderio. Sostinė iš vieno pavojingiausių pasaulio miestų tapo viena saugiausių vietų Lotynų Amerikoje, nors tarptautinės organizacijos kritikuoja šį metodą dėl žmogaus teisių pažeidimų. Medeljinas (Kolumbija), XXI a. pirmasis dešimtmetis.Dešimtajame dešimtmetyje šis miestas buvo laikomas pasaulio „kokaino sostine“, valdoma Pablo Escobaro kartelio. Po narkobarono žūties miestas buvo „apvalytas“ investuojant į socialinę infrastruktūrą: nusikalstamuose lūšnynuose pastatyti keltuvai (lynų keliai), bibliotekos ir parkai, o policija gavo modernią ginkluotę. Šis metodas, vadinamas „socialiniu urbanizmu“, drastiškai sumažino žmogžudysčių skaičių. Palermas (Italija), XX a. dešimtasis dešimtmetis.Ilgus dešimtmečius Sicilijos sostinę kontroliavo „Cosa Nostra“ mafija, valdžiusi per baimę ir korumpuotus politikus. Po to, kai mafija nužudė teisėjus Giovanni Falcone ir Paolo Borsellino, visuomenė ir valstybė sukilo. Prasidėjo masiniai teismai (vadinami „Maxiprocesso“), šimtai mafijozių buvo įkalinti, o miestas atgavo kultūrinį bei politinį skaidrumą. Tbilisis (Gruzija/Sakartvelas), 2004–2008 m.Po Rožių revoliucijos naujasis prezidentas Michailas Saakašvili ėmėsi radikalaus sostinės apvalymo nuo korupcijos. Per vieną dieną buvo atleisti visi kelių policijos pareigūnai (apie 15 000 žmonių), o naujai sukurta policija gavo skaidrias uniformas ir stiklinius komisariatus, simbolizuojančius viešumą. Taip pat buvo sugriauta organizuotų nusikaltėlių („įteisintų vagių“) sistema. Rio de Žaneiras (Brazilija), 2008–2016 m.Ruošiantis 2014 m. Pasaulio futbolo čempionatui ir 2016 m. Olimpinėms žaidynėms, valdžia pradėjo lūšnynų (favelių) „pacifikavimo“ programą. Specialiosios policijos pajėgos (BOPE) su karine technika įžengė į narkokartelių kontroliuojamus rajonus, išvarė nusikaltėlius ir įkūrė nuolatinius policijos postus (UPP), kad sugrąžintų valstybės kontrolę. Stichiju Port Rojalis (Jamaika), 1692 m.Šis miestas buvo vadinamas „pasaulio piratų sostine“ ir „nuodėmingiausiu miestu žemėje“. Čia nevaržomai liejosi romas, klestėjo prostitucija, smurtas ir grobikiška prekyba. 1692 m. galingas žemės drebėjimas ir po jo kilęs cunamis tiesiogine prasme paskandino du trečdalius miesto po vandeniu. Lisabona (Portugalija), 1755 m.XVIII a. Lisabona buvo neįtikėtinai turtinga kolonijinė sostinė, tačiau skendėjo vergvalgystės pelnuose, politinėse intrigose ir gilioje socialinėje nelygybėje. Lapkričio 1 d. (Visų Šventųjų dieną) miestą sukrėtė katastrofiškas žemės drebėjimas, po kurio sekė cunamis ir gaisrai. Tai privertė visos Europos mąstytojus diskutuoti apie Dievo bausmę ir optimizmo filosofiją. San Franciskas (JAV), 1906 m.Aukso karštinės laikais miestas išaugo į chaotišką centrą, kuriame klestėjo korupcija, mafijos valdomi kvartalai („Barbary Coast“), nelegalūs azartiniai lošimai ir opiumo landynės. 1906 m. žemės drebėjimas ir kilęs milžiniškas gaisras sunaikino 80% miesto, kartu visiškai pelenais paversdami nusikalstamus rajonus ir priversdami miestą persitvarkyti. Antiochija (dabartinė Turkija), 526 m.Vienas didžiausių ir turtingiausių Romos bei Bizantijos imperijos miestų garsėjo vidinėmis religinėmis rietenomis, prabanga ir politine korupcija. Galingas žemės drebėjimas ir po jo kilę gaisrai nusinešė apie 250 000 gyvybių ir visiškai sužlugdė miesto didybę, o amžininkai tai priskyrė Dievo rūstybei. Baunė (Olandija), 1570 m.Atlantidos tipo legenda Nyderlanduose pasakoja apie pasiturintį žvejų miestą Baunę (Atlantis of the North / Oud-Borsele). Jo gyventojai tapo tokie turtingi, išdidūs ir godūs, kad tyčiojosi iš vargšų ir ignoravo perspėjimus. 1570 m. per Visų Šventųjų potvynį jūra visiškai prarijo miestą, ir jis liko po vandeniu. Sent Pjeras (Martinika), 1902 m.Miestas buvo vadinamas „Karibų Paryžiumi“, garsėjo bohemišku gyvenimu, teatrais, prabanga, bet kartu ir politine korupcija bei rasine įtampa prieš rinkimus. Valdžia ignoravo Mon Pelė (Mount Pelée) ugnikalnio prabudimą dėl artėjančių rinkimų pelno. Ugnikalnio piroklastinis srautas per kelias minutes sudegino miestą ir pražudė apie 30 000 gyventojų (išgyveno tik vienas kalinys, sėdėjęs požeminiame karceryje). |
2026 m. gegužės 31 d. |
2026 m. birželio 15 d. 2026 m. birželio 14 d. 2026 m. birželio 13 d. |
| Pasiūlė | Daina | Mėgsta | |||
| Sahja | Das Boot 2001U96 |
||||
| Very_crazy_enough | Angels At My GateManfred Mann's Earth Band |
||||
| malia | Beautiful GirlINXS |
||||
| DjVaids | MemorieEros Ramazzotti |
||||
| Alvydas1 | Robot ManRick Wakeman |



2026 m. birželio 6 d. 05:58:18
1993 m. liepos 10 d. – Vilniuje fiksuotas vienas didžiausių kritulių kiekių istorijoje, kai per nepilną parą iškrito virš 100 mm lietaus (daugiau nei mėnesio norma). Vanduo visiškai užliejo žemiausias miesto vietas, Geležinio Vilko gatvę ir padarė didžiulę žalą pastatų rūsiams.
2007 m. liepos 7 d. – Sostinę nusiaubė vadinamoji „septynetų liūtis“. Jos metu užtvino pagrindinės miesto arterijos, o nuošliauža apgadino Trijų kryžių kalno šlaitą. Vandens srovės tiesiog lupo gatvių asfaltą.
2017 m. birželio 29 d. – Šimtmečio liūtimi pramintas reiškinys visiškai paralyžiavo Vilnių. Geležinio Vilko gatvės tunelyje vandens lygis pakilo tiek, kad automobiliai skendo iki stogų, o nuotekų šuliniai virto kelis metrus į viršų šaudančiais vandens geizeriais.
2021 m. liepos 6 d. – Valstybės dieną Vilniuje užfiksuotas stichinis lietus, kai Trakų Vokėje iškrito net 79,7 mm kritulių. Miesto nuotekų siurblinės dirbo maksimaliu pajėgumu, tačiau nespėjo pumpuoti vandens, buvo užlieta dešimtys gatvių, sutriko viešojo transporto eismas. [1]
2024 m. liepos 28–29 d. – Lietuvą ir Vilnių užklupo viena stipriausių pastarųjų dešimtmečių vasaros audrų. Sostinėje fiksuotas stichinis lietus ir uraganiniai vėjo gūsiai, kurie mieste išvertė šimtus medžių, apgadino automobilius ir nutraukė elektros tiekimą tūkstančiams gyventojų. [1, 2, 3]
🌬️ Vėtros, uraganai ir škvalai
1999 m. gruodžio 4 d. – Lietuvą siaubė uraganas „Anatolijus“, kurio vėjo gūsiai šalyje viršijo 40 m/s. Nors didžiausias smūgis teko pajūriui, Vilniuje staugęs vėjas plėšė pastatų stogus, virtę medžiai užblokavo kelius ir nutraukė elektros linijas. [1]
2005 m. sausio 9 d. – Uraganas „Ervinas“ atnešė iki 32–35 m/s vėjo gūsius. Vilniaus regione buvo masiškai verčiami miškai, o dėl nukentėjusių elektros tinklų tūkstančiai vilniečių ir rajono gyventojų kelias dienas vertėsi be elektros. [
2010 m. rugpjūčio 8 d. – Naktį per Lietuvą ir Vilniaus regioną praūžė galingas škvalas. Vos per keliasdešimt minučių vėtra mieste ir jo parkuose (ypač Vingio parke) išguldė tūkstančius medžių, nukentėjo gyventojų turtas, buvo masiškai apgadinti automobiliai.
❄️ Žiemos stichijos (pūgos ir speigai)
2021 m. sausio 25–27 d. – Vilnių užgriuvo ciklonas „Lars“, atnešęs ekstremalią pūgą ir snygį. Per porą parų sniego danga mieste pasiekė apie 40–50 cm. Dėl šlapio ir sunkaus sniego gausiai lūžo medžių šakos, virto elektros stulpai, o valymo tarnybos kelias dienas nespėjo tvarkyti kiemų ir šalutinių gatvių.
2025 m. lapkričio 25 d. – Sostinę sukaustė katastrofiškas žiemos reiškinių kompleksas (šlapio sniego apdraba ir stipri pūga). Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba fiksavo retą stichinį reiškinį, kai ant medžių ir laidų susikaupęs sunkus, lipnus sniegas masiškai laužė šakas bei paliko tūkstančius Vilniaus apskrities gyventojų be šviesos. [1, 2]
____________________
Dede ANALginas taip ir pasake: jei kada pagautu - kamuolius nupjautu ×+oo+× cyrkst!