
Vakar, tiksliau šiandien (apie 03 val) prieš užmigdama klausiau legendinio romantiko Bryan'o Adam'so dainas ir tarp jų buvo "Sound the bugle", kuri yra viena iš animaciniame filme "Simarono žirgas" skambančių foninių kūrinių.
Man asmeniškai, Bryan'o muzika labiausiai pažadina jausmus, kaip jokia kita muzika. Ji tarsi išlaisvina kažką daugiau, kažką tokio nesuvokiamo, giliai širdyje, nes žodžiai tiesiog stingdo kraują. Ji nuramina, atpalaiduoja, padeda panirti į gražias mintis, teigiamas emocijas. Be abejo kiekvienam tai yra skonio reikalas. Tikiu, kad visi turi bent kažką tokio, kuo galėtų gerėtis nesustodami, kas suteiktų daug euforijos. Nebūtinai tai gali būti muzika... :)
Man "Simarono žirgas" visada siesis su Bryan Adams muzika ir atvirkščiai, nes mano minėtos tokios muzikos savybės puikiai tinka ir šiam filmui. "Simarono žirgas", man asmeniškai, yra pats gražiausias animacinis filmas, koks tik gali būti. Visų pirma, todėl kad jis pilnas gražiausių jausmų ir minčių. Jis nėra tuščias tarsi vėjo blaškoma skardinė. Visų antra, kažkodėl nieko panašaus neatrandu naujosios kartos "animaciniuose moderniuose" filmuose, kurie praktiškai kuriami vien tik kompiuterio pagalba. Tokie man nekelia žavesio ir pasigerėjimo bei kitų jausmų, kuriuos patyriau žiūrėdama ranka nupieštų filmukus ir jų herojus (dar vienas iš jų - "Brolis lokys"). Simaronas - tai tobula harmonija. Žinoma, nereiškia, kad aš šiuo tekstu noriu kritikuoti moderniuosius filmukus - tikrai ne. Užplūdę jausmai turi lietis į dienoraščio lapus, todėl būtent tai ir darau.
Grįžtant prie muzikinio kūrinio - "Sound the bugle", prisimenu tikslų epizodą iš filmo. Mano akyse iš po pasąmonės atgimstantys nupiešti vaizdai yra daugiau nei vaizdai - o jausmai. Visiems, kurie yra bent kiek romantikai, gražių filmukų megėjai ar jautrios sielos puoselėtojai, tikėtina kad šio filmo metu išspaudėte (ar išspaustumėte) ašarėlę. Kadangi esu jautrios sielos, emocionali būtybė, kuri sugeria meilę iš visko, kas gražu, aš be abejo gulėdama lovoje su ausinėmis ir klausydamasi šio kūrinio bei prisimindama "Simaroną" tikrai išspaudžiau ašarą. Aš neturiu dėl ko gėdytis. Nes grožis patinka mano sielai ir šidžiai, o ne instinktams ar principams ir dėl to didžiuojuosi.
|
||||||
![]() |
||||||
![]() ![]() ![]() |