Neapykanta

Neapykantos be pagrindo nebūna. Jei žmogus nekenčia, tai jis turi pagrindą. Žinoma tas pagrindas nebūtinai svarus, ar suvokiamas dar kažkam išskyrus tą, kuris patiria neapykatą.

Laisvas pėvėzė: aš nekenčiu byberio, nes jis panašus į mergaitę. Tau atrodo kvaila, o man net per daug rimta

Kritikuojantis žmogus nėra vedamas neapykantos (dažniausiai). Jis arba į situaciją žvelgia realiai, arba randa tavo logikoje spragų. Bet kuriuo atveju, tai siutina tik tą, kuris laikosi įsikandęs savo abejotinos tiesos, kad ir kas nbenutiktų.

Ežero paviršius tuo ir žavingas, kad jis, mokančiam plaukti, yra beveik nepavojingas. O giliau neriant būtinas specialus pasirengimas, nes geriausiu atveju tau gresia vidurinės ausies barotrauma

Ir būten laikas suteikia patirties ir išminties. Pagyvensi truputį ilgiau - pamatysi

Citata:"Galbūt, Tau patinka suprasti pasaulį taip, kaip nori Tu, taigi tikriausiai Tavo siela netobulėja, o vis dar yra kažkur, nežinomojo ežero dugne."

Keista išvada iš tos, kuri keliais sakiniais aukščiau neigiamai atsiliepė apie kritiką ir paviršutinišką požiūrį. Visi, kurie pasaulį mato savaip (ne taip, kaip matai jį tu) yra užstrigę sielos tobulėjimo procese. Nes nu juk jie turi kitokią nuomonę, nei tu

Žmonės, kurie jaučia neapykanta, dažniausiai yra patys labai nuskriausti. Kažkas jiems atsitikę gyvenime, kažką patyrę skaudaus, todėl bando išsilieti ant kitų...Bet tavo geras point of view :)