Būna dienų lyg tyčia...

Aaa, nežinau, ar gyvenimas vienai išeina labiau į naudą ar į nenaudą. Per paskutines dvi dienas jau praliejau tiek nervų, kad pradėjau laukti sesės grįžimo. Nesu mažvaikė, nesu išlepusi, bet mane jau pritrenkia elementariausi dalykai..

Naktį patogiai turėjau išsimiegoti dvigulėje lovoje - be jokių vaikinų, be jokių  draugių. Didžiausias trukdis buvo katinai. Tai vienai pagalvės reikia, tai kitai pledo galo, trečioji sušnypštė ant pirmos, nes jai tiesiog trūksta dėmesio. Sesers peliukas degu ALL NIGHT virtuvėje graužė savo narvelio grotas. Kelis kartus galvojau, jog mielai sušerčiau jį katėms.

Beveik bemiegė naktis ir SESERS (šiuo metu mano prižiūrimo) šuns prašymas į lauką privertė keltis per atostogas 7 ryto ir keliauti į subjurusį lauką, kuriame vyravo "nuostabus" klaipėdietiškas oras su visais vėjo lygiais.

Už kampo sutiktas ex, skubantis į darbą, tikrai neprašviesino ir taip sujauktai prasidėjusios dienos.

Bandydama prasibudinti pusę dienos peržiūrinėjau serialus iš "pretty little liars" kolekcijos. Nelaimingos kalės.

Popietei užsimaniau tinginio. Parduotuvėje pardavėja neturėjo grąžos, todėl teko eiti į kitą. Damn, kai nesiseka, tai jau nesiseka.

Galiausiai pribaigė tinginio darymo ypatumai. Pasirodo, vien dėl to verta turėti bachūrą, kad jis TAU ATIDARYTŲ KONDENSUOTO PIENO SKARDINĘ. Prasikankinusi 10 minučių su atidarytuvu, dar tiek pat su peiliu, nelaiminga įvedžiau į google "kaip atidaryti skardinę". Pasiskaičius patarimų ir pačiai vėl bandžius iš naujo pradėjau nebesuprasti, ar aš kairiarankė, ar dešiniarankė.

Visa tai paženklino mano kraujuojantis pirštas. Galvojau, jog tuoj apsiverkusi skambinsiu tėčiui ir prašysiu atvažiuot, jog padėtų pagaminti išsvajotąjį tinginį.

Ai, dar pasiutėlė katė ką tik užsilipo ant spintelės, nuo jos ant šaldytuvo, numetė porą krepšių ir miauksėdama vis prašosi į balkoną. Nebeturiu jėgų tvarkyti visos šios betvarkės.

Kartais savarankiškas gyvenimas veda iš proto...