Dabar žinau, ką tai reiškia

Kas nutiko?

Ne jis vienas veikė, buvo ten trio. Bet aš tikrai žinau, kas buvo zavadila ir tikrai tai buvo ne maniškis. Tiesiog neatsispyrė pagundai šlykščiai elgtis ir tuo labai įžeidė bei įskaudino savo kūno kultūros mokytoją, bei pridirbo per akis gėdos man.                                                                                                               

Žodžiu prisidirbo lengvai ir linksmai, dabar taikytis ir taisytis teks ilgai ir sunkiai.                                       

Tai jau į mokyklą eina? Atsilikęs nuo įvykių aš .

Bet šiaip tai nei vienas gi be tokių dalykų neužaugom. Pats iki šiol puikiai pamenu, kaip buvau prisidirbęs antroj klasėj, kai ir sau ir tėvams gėdą padariau savo veiksmais. Ir vien todėl, kad kvailas būdamas norėjau pritapt prie grupės. Svarbu, kad padarytų išvadas po tokių įvykių.

Ne, į mokyklą dar neina. Bet kūno kultūros užsiėmimai vyksta su mokytoja, kuri, beje, dirba mokykloje, su paaugliais. Ir net tie nėra iki to privedę.                                                                                    

Nes nu mūsuose dabar tokia opi tema staiga patapo, kad, ačiū keliems nežmogams, kurie kankino ir engė vaikus, jei vaikas, subartas gerklę paleidžia, tai iškart subarėjas kaltinamas smurtu.                            

Trūksta pas mus objektyvumo, vieni kraštutinumai.                                                                           

Ir man labai gaila tos mokytojos.                                                                                                       

Nežinau kaip mes jos atsiprašysim.                                                                                            

Priedo man pačiai labai sunku bausti savo vaiką (šiai akimirkai jis neteko teliko ir žaislų, bet vis dar gali turėti knygas ir piešimą, taip pat ir vakarinę pasaką), bet žinau, kad tai būtina.                               

Jei nepasitaisys, teks po truputį atiminėti ir tai, kas liko.                                                                        

Manau, kad turėtų suprasti, jei tik galvą ant pečių turi. O kaip jis pats reaguoja dabar ir vertina visą situaciją?

Galvą jis tai turi, bet va ar panaudos pagal paskirtį, ar tam kad į pilvą neprilytų, tai paaiškės artimiausiom savaitėm, nes nubaustas bus iki auklėtojos nepasakys, kad paitaisė apskritai (iki šiol turėjo žaislų susitvarkymo problemą).                                                                                                      

Sureagavo vaikiškai tragiškai. Pirmiausia buvo tyla, po to sunkiai valdomas kūkčiojimas, lydimas didelių ašarų. Daug kalbėjom. Visi. Kažkiek nusiramino. Kiek suprato kiek ne, tai tik laikas parodys.                               

Susijaudinės nupiešė kelis piešinius. Močiutei ir man. Labai stegėsi. Savąjį piešinį pasikabinau virš lovos. Pralinksmėjo. Miegoti nuėjo ramus, bet va ryt vis tiek laukia sunkus pokalbis.                                  

Ką nupiešė, jei ne paslaptis?Pokalbis būtinas, be abejo. Laukia labai sudėtinga užduotis, nes reikia kažkaip sugebėti jam įkalti į galvą, kad toks elgesys sukelia labai daug skausmo visiems aplinkiniams ir patiems artimiausiems žmonėms. Man tėtis parodė tai labai aiškiai, dėl to tokių dalykų vėliau nebebuvo. Aišku, dar nesąmonių pridarys ne kartą, kaip ir visi vaikai, bet svarbu, kad išmoktų svarbiausią - lengvabūdiškais veiksmais neskaudinti kitų.

Kas nutiko?

Ne jis vienas veikė, buvo ten trio. Bet aš tikrai žinau, kas buvo zavadila ir tikrai tai buvo ne maniškis. Tiesiog neatsispyrė pagundai šlykščiai elgtis ir tuo labai įžeidė bei įskaudino savo kūno kultūros mokytoją, bei pridirbo per akis gėdos man.                                                                                                               

Žodžiu prisidirbo lengvai ir linksmai, dabar taikytis ir taisytis teks ilgai ir sunkiai.                                       

Tai jau į mokyklą eina? Atsilikęs nuo įvykių aš .

Bet šiaip tai nei vienas gi be tokių dalykų neužaugom. Pats iki šiol puikiai pamenu, kaip buvau prisidirbęs antroj klasėj, kai ir sau ir tėvams gėdą padariau savo veiksmais. Ir vien todėl, kad kvailas būdamas norėjau pritapt prie grupės. Svarbu, kad padarytų išvadas po tokių įvykių.

Ne, į mokyklą dar neina. Bet kūno kultūros užsiėmimai vyksta su mokytoja, kuri, beje, dirba mokykloje, su paaugliais. Ir net tie nėra iki to privedę.                                                                                    

Nes nu mūsuose dabar tokia opi tema staiga patapo, kad, ačiū keliems nežmogams, kurie kankino ir engė vaikus, jei vaikas, subartas gerklę paleidžia, tai iškart subarėjas kaltinamas smurtu.                            

Trūksta pas mus objektyvumo, vieni kraštutinumai.                                                                           

Ir man labai gaila tos mokytojos.                                                                                                       

Nežinau kaip mes jos atsiprašysim.                                                                                            

Priedo man pačiai labai sunku bausti savo vaiką (šiai akimirkai jis neteko teliko ir žaislų, bet vis dar gali turėti knygas ir piešimą, taip pat ir vakarinę pasaką), bet žinau, kad tai būtina.                               

Jei nepasitaisys, teks po truputį atiminėti ir tai, kas liko.                                                                        

Manau, kad turėtų suprasti, jei tik galvą ant pečių turi. O kaip jis pats reaguoja dabar ir vertina visą situaciją?

Galvą jis tai turi, bet va ar panaudos pagal paskirtį, ar tam kad į pilvą neprilytų, tai paaiškės artimiausiom savaitėm, nes nubaustas bus iki auklėtojos nepasakys, kad paitaisė apskritai (iki šiol turėjo žaislų susitvarkymo problemą).                                                                                                      

Sureagavo vaikiškai tragiškai. Pirmiausia buvo tyla, po to sunkiai valdomas kūkčiojimas, lydimas didelių ašarų. Daug kalbėjom. Visi. Kažkiek nusiramino. Kiek suprato kiek ne, tai tik laikas parodys.                               

Susijaudinės nupiešė kelis piešinius. Močiutei ir man. Labai stegėsi. Savąjį piešinį pasikabinau virš lovos. Pralinksmėjo. Miegoti nuėjo ramus, bet va ryt vis tiek laukia sunkus pokalbis.                                  

Kas nutiko?

Ne jis vienas veikė, buvo ten trio. Bet aš tikrai žinau, kas buvo zavadila ir tikrai tai buvo ne maniškis. Tiesiog neatsispyrė pagundai šlykščiai elgtis ir tuo labai įžeidė bei įskaudino savo kūno kultūros mokytoją, bei pridirbo per akis gėdos man.                                                                                                               

Žodžiu prisidirbo lengvai ir linksmai, dabar taikytis ir taisytis teks ilgai ir sunkiai.                                       

Tai jau į mokyklą eina? Atsilikęs nuo įvykių aš .

Bet šiaip tai nei vienas gi be tokių dalykų neužaugom. Pats iki šiol puikiai pamenu, kaip buvau prisidirbęs antroj klasėj, kai ir sau ir tėvams gėdą padariau savo veiksmais. Ir vien todėl, kad kvailas būdamas norėjau pritapt prie grupės. Svarbu, kad padarytų išvadas po tokių įvykių.

Ne, į mokyklą dar neina. Bet kūno kultūros užsiėmimai vyksta su mokytoja, kuri, beje, dirba mokykloje, su paaugliais. Ir net tie nėra iki to privedę.                                                                                    

Nes nu mūsuose dabar tokia opi tema staiga patapo, kad, ačiū keliems nežmogams, kurie kankino ir engė vaikus, jei vaikas, subartas gerklę paleidžia, tai iškart subarėjas kaltinamas smurtu.                            

Trūksta pas mus objektyvumo, vieni kraštutinumai.                                                                           

Ir man labai gaila tos mokytojos.                                                                                                       

Nežinau kaip mes jos atsiprašysim.                                                                                            

Priedo man pačiai labai sunku bausti savo vaiką (šiai akimirkai jis neteko teliko ir žaislų, bet vis dar gali turėti knygas ir piešimą, taip pat ir vakarinę pasaką), bet žinau, kad tai būtina.                               

Jei nepasitaisys, teks po truputį atiminėti ir tai, kas liko.                                                                        

Manau, kad turėtų suprasti, jei tik galvą ant pečių turi. O kaip jis pats reaguoja dabar ir vertina visą situaciją?

Kas nutiko?

Ne jis vienas veikė, buvo ten trio. Bet aš tikrai žinau, kas buvo zavadila ir tikrai tai buvo ne maniškis. Tiesiog neatsispyrė pagundai šlykščiai elgtis ir tuo labai įžeidė bei įskaudino savo kūno kultūros mokytoją, bei pridirbo per akis gėdos man.                                                                                                               

Žodžiu prisidirbo lengvai ir linksmai, dabar taikytis ir taisytis teks ilgai ir sunkiai.                                       

Tai jau į mokyklą eina? Atsilikęs nuo įvykių aš .

Bet šiaip tai nei vienas gi be tokių dalykų neužaugom. Pats iki šiol puikiai pamenu, kaip buvau prisidirbęs antroj klasėj, kai ir sau ir tėvams gėdą padariau savo veiksmais. Ir vien todėl, kad kvailas būdamas norėjau pritapt prie grupės. Svarbu, kad padarytų išvadas po tokių įvykių.

Ne, į mokyklą dar neina. Bet kūno kultūros užsiėmimai vyksta su mokytoja, kuri, beje, dirba mokykloje, su paaugliais. Ir net tie nėra iki to privedę.                                                                                    

Nes nu mūsuose dabar tokia opi tema staiga patapo, kad, ačiū keliems nežmogams, kurie kankino ir engė vaikus, jei vaikas, subartas gerklę paleidžia, tai iškart subarėjas kaltinamas smurtu.                            

Trūksta pas mus objektyvumo, vieni kraštutinumai.                                                                           

Ir man labai gaila tos mokytojos.                                                                                                       

Nežinau kaip mes jos atsiprašysim.                                                                                            

Priedo man pačiai labai sunku bausti savo vaiką (šiai akimirkai jis neteko teliko ir žaislų, bet vis dar gali turėti knygas ir piešimą, taip pat ir vakarinę pasaką), bet žinau, kad tai būtina.                               

Jei nepasitaisys, teks po truputį atiminėti ir tai, kas liko.                                                                        

Kas nutiko?

Ne jis vienas veikė, buvo ten trio. Bet aš tikrai žinau, kas buvo zavadila ir tikrai tai buvo ne maniškis. Tiesiog neatsispyrė pagundai šlykščiai elgtis ir tuo labai įžeidė bei įskaudino savo kūno kultūros mokytoją, bei pridirbo per akis gėdos man.                                                                                                               

Žodžiu prisidirbo lengvai ir linksmai, dabar taikytis ir taisytis teks ilgai ir sunkiai.                                       

Tai jau į mokyklą eina? Atsilikęs nuo įvykių aš .

Bet šiaip tai nei vienas gi be tokių dalykų neužaugom. Pats iki šiol puikiai pamenu, kaip buvau prisidirbęs antroj klasėj, kai ir sau ir tėvams gėdą padariau savo veiksmais. Ir vien todėl, kad kvailas būdamas norėjau pritapt prie grupės. Svarbu, kad padarytų išvadas po tokių įvykių.

Kas nutiko?

Ne jis vienas veikė, buvo ten trio. Bet aš tikrai žinau, kas buvo zavadila ir tikrai tai buvo ne maniškis. Tiesiog neatsispyrė pagundai šlykščiai elgtis ir tuo labai įžeidė bei įskaudino savo kūno kultūros mokytoją, bei pridirbo per akis gėdos man.                                                                                                               

Žodžiu prisidirbo lengvai ir linksmai, dabar taikytis ir taisytis teks ilgai ir sunkiai.                                       

Kas nutiko?