Deja, žlugo prigimtinis žmonių žmoniškumas

... o empatija irgi niekur nedingo :). Tiesiog labiau įstringa mažos niekšybės, nėi maži geri darbai. „Būk tas pokytis, kurį nori matyti kituose". Dalai lama. Kai pats neapsakomai švyti tai net neišeina pastebėti tų negerybių, arba jų per daug nesureikšmini, nes matai išeitį. Tai va, šypsokytės ir visas pasaulis pradės krykštauti su jumis.

Tai turbut augom laaabai skirtingose aplinkose :) Visi senoliai mano gyvenime oi kokie emocionalus buvo ir yra. Su patirtim zmoniskumas neakmeneja, tiesiog visko maciusios akys yra atsargesnes ir ne tokios naivios. Be abejo, yra ir atvirkstiniu variantu, bet cia daugiau isimtys. Tas senoliu "nezmogiskumas" gal labiau ne empatijos trukumas, o pavargimas nuo gyvenimo ar siaip is prigimties pazirst megejai, del to gali ir susidaryt ispudis, kad zmogaus moraline verte smunka. O del to rysio... Jo nelabai kada ir tebuvo. Tiesiog dabar baisiai populiaru svaigt, kokia nuostabi praeitis buvo ir kokioje supuvosioje dabartyje gyvename. Praeitis ne ka maziau pagedusi buvo..

  'bandymai surasti sistemas ten, kur jų nėra,' po tuo teiginiu ir aš pasirašau.

Sistemai reikia atskaitos taško, kažkokio status quo. O kas žmoguje kaip visuomenės ląstelėje yra pastovaus?

O nemanai, kad žmogaus elgesys priklauso ir nuo tokių dalykų kaip aplinkybės? Dosnūs nėra visada dosnūs, skūpūs nėra visada skūpūs. Žmonių dosnumas irgi skiriasi. Priklauso nuo to, kaip apibrėži sąvokas.

Aišku, čia visų dalykų į vieną krūvą nesukrausi, o bet tačiau, kažkokie dėsningumai vis dėlto egzistuoja. Negali sakyti, kad žmogus, kuris yra skūpus, yra dosnus, nes tai visai logikai prieštarauja - tai ir yra dėsningumai. Kad skūpių yra tiek, kiek nėra dosnių... Tą patį galima bandyti atrasti ir sunkiau susietose srityse, tik aišku, tų ale "dėsningumų" teisingumas išvis bus labai miglotas, ir praktiškai neįrodomas. Bet kažkokią hipotezę būtų galima iškelti, nes nemanau, kad įsivaizduoti pasaulį kaip niekuom nesusijusių elementų mišrainę irgi nekas...

Nei ten buvo tos empatijos, nei ką. Atskirus pavyzdžius galima iš bet kur iškirpt ir pritaikyt, lygiai taip pat ir šiais laikais. Ir aš nesuprantu tavo teiginių, kaip vienareikšmiškų ir nepakeičiamų, savaime aišku, kad jie tokie nėra. Tik norėjau išsiaiškint ar pats aklai netiki savo formulėm . Jei rimčiau, tai man visad tokie bandymai surasti sistemas ten, kur jų nėra, atrodė gan keisti ir beprasmiai (gal dėl to mane kiek nervina visokie sociologiniai tyrimai, kur viską apsprendžia daugumos elgesys).

Na va, žmonės, ir nepagavot kampo. Dėsnio esmė, kad jis nėra 100% , jis yra tik taikomas daugumai. O ką galima pasakyti apie senus žmonės - jie tikrai mažiau emocionalesni, mažiau reaguoja į kažkokias situacijas, stengiasi viską praleisti per ale "išmintingumo" prizme... Arba aš ne toje aplinkoje augu, bet tikrai ne visi seni žmonės yra jau tokie žmogiški. O žmogiškumas yra ryšys tarp žmonių, emocionalumas, empatija, mokėjimas užmegzti ryšį su kitais žmonėmis, ir pan. Ir nesakau, kad ten tie punktai paminėti yra baisūs dalykai. Tikrai ne, tik kol nesupranti, taip ir vertini.

Ir kada aš nenusišnekėjau, pasakykit man. Aš visada nusišneku, ir tiesiog manau, kad ne visiems dašunta, ką aš noriu čia perteikti. Ir nereikia, vis tiek aš amžiais lieku nesuprastas... Bet vis tiek nesuprantu, kodėl jūs kiekvieną įmantriai išreikštą teiginį suprantate, kaip vienareikšmišką ir nepakeičiamą (kaip supratau iš velniux komentaro...)

Ai, ir dar, ryšys tarp žmonių labai gerai atsispindi istorijoje ir pvz neduosiu, leisiu pamąstyti. Dabar, vien dėl sutobulėjimo, tiek ryšys, tiek empatija nyksta...

Tai jei aš vertinu viską skeptiškai, tai aš senas ir visko matęs? Ar atbulai šitas dėsnis netaikomas? Ir šiaip, žinai, nesusišnekėjimų ir susvetimėjimų buvo visais laikais. Nežinau, kuo šitie tokie išskirtiniai. Forma kita, nebent.

Visų pirma, taip, liūdna, kai miršta žmonės, ypač tokie, kurie yra tau svarbūs, tačiau senų žmonių mirtis neturėtų stebinti. Tai... na, sakykim, natūralu.

Visų antra, to kažkokio mistinio "visus žmones vienijančio ryšio" niekada ir nebuvo, tiesiog kažkodėl baisiai populiaru apie tai kalbėti, norint pasirodyti susirūpinusiais pasauliu, ir kažkodėl tokio mąstymo bandoma išmokyti jau mokykloje. Nesąmonės, žmonėms visada buvo sunku suprasti vieniems kitus, ne veltui mes visi tokie skirtingi.

Visų trečia - kas tau yra žmoniškumas?

"Visko matęs žmogus viską vertina skeptiškai, o ne elementariai, žmoniškai" - ar nori tuo pasakyti, kad "žmoniškumas" yra tolygus kvailumui, naivumui, patiklumui, o su amžiumi ir patirtimi ateinantis atsargumas, išmintis, mąstymas jau yra kažkokie labai baisūs dalykai? Na tikrai, ir kam ta beždžionė išlipo iš to medžio... :)

Nors šiaip jau man daug malonesnė sąvoka - "žmogiškumas". Ji apima ne tik kažkokius idealizmus, bet ir realias žmogiškas savybes. Mes visi turim kalnus trūkumų. Viskas, kas žmogiška, mums nesvetima. Netgi dar toliau - viskas, kas gyvuliška, mums taip pat nesvetima. Tai nėra taip jau blogai.

O šiaip - smagu, kad mąstai ir daliniesi savo mintimis, taip ir toliau :) Tiesiog manau, kad šįkart nusišnekėjai.

(grrrr, kažkodėl nukirpo pusę žinutės, dabar pamėginau prirašyti vėl trūkstamą dalį)