Dievas sugalvojo negandas ir šifrus, dailė išrado nuotaikas

Tiesiog tai, ko neturėjo įvykti, įvyksta būtent dabar. Kartais Dievas iš mūsų pasišaipo ir atrodo linksmiausią gyvenime dieną atneša skaudžią negandą. Taip kartais būna ir nuo to nepabėgsime. Kodėl Dievas toks galingas? Ir toks įtakingas diktatorius? Net Hitleris, net Stalinas jo neaplenkė. Tiesiog Senovės žmonės atrado autoritetingą personažą, susigalvojo pasaką ir pradėjo jį garbinti. Dabar jį garbina pusė pasaulio.

Albrechtas Diureris buvo gabus, jo paveikslas "Melancholija" - žavus ir jausmingas. Toks renesanso kūrinys sulaukė net ir mano vokiečių mokytojos palaikymo.

Melancholija? Po velnių, nepaisant keistų persekiojančių negandų, tai išties sėkmių karnavalų n-tasis tęsinys. Juk užsitarnavau pagarbos, pagyrimo ir sveikinimų. Plušau metus (nors turbūt music'e daugiau prasedėjau), o dabar turiu būti pastebėtas. Pasiskaičiavau savo bendrą pažymių vidurkį ir iškritau iš klumpių.

Žaidžiam spėlionę: kas atspės, tam vienas reitingo taškas ir padovanosiu vieną klouną iš sėkmių karnavalo.

Piteris Paulius Rubensas savo baroku taip pat žavi. Jis taip pat neliko nepastebėtas.

Ir kodėl taip susižavėjau vokiečių menu. Dėkoju vokiečių kalbos mokytojai, kuri liepė padaryti skaidres apie ką nors iš Vokietijos.

Na, bet dabar ne apie mokslų bėdas.

Ir šifras, kuriame yra užšifruota mano nuotaika:

Karalius meldė, princas baisiai keistas. Afganai šaudyti princą, nu, nei laukė (to), (nei) pageidavo.

(žodžiai skliaustuose šifre neturi nieko bendra su pačiu šifru).