Neseniai internete diskusijų bangą sukėlė "Facebook" socialiniame tinkle paskelbtas vasaros muzikos festivalio "Mėnuo Juodaragis" organizatorių komentaras.

Netrukus po to organizatoriai išplatino savo atsiprašymą, kuriame buvo teigiama:

"Festivalyje yra pageidaujami visi - tai viena. O dėl šeimos bilieto - jis yra skirtas vaikams ir jų tėvams ar globėjams ir sugalvotas tam, kad palengvintume ir paskatintume šeimas atvykti su vaikais. Todėl jei atvyktų, pvz, dviejų homoseksualių asmenų šeima su oficialiu įvaikiu iš Olandijos, kur tai įmanoma, jie galėtų įeiti su Šeimos bilietu. Poroms be vaikų Šeimos bilietas negalioja, bet tai nereiškia, kad jie dėl to nėra šeima.

Šį profilį tvarko keli žmonės, kurių nuomonės kartais išsiskiria. Oficialiai atsiprašome už įsivėlusį nesusipratimą - festivalyje yra groję, lankęsi ir kviečiami įvairios orientacijos, religijos ir kitokių pažiūrų žmonės ir jiems visiems "Mėnuo Juodaragis" yra atviras ir svetingas. Tai, jog labai skirtingi žmonės kartu randa bendrą kalbą ir sukuria draugišką atmosferą - labai brangus festivalio bruožas.

Festivalis oficialiai atsižada minėtosios įžeidžiančios žinutės ir atsiprašo už ją."

Visgi tai diskusijų šia tema nenumalšino - internautams pristatomos dar kelios nuomonės, susijusios su kovo pabaigoje įvykusiu nesusipratimu.

Pristatome šį straipsnį ir jums.


Kol kritinė masė tautiečių oro špagomis vaikė pseudoslibinus, įvardinamus seksualinių mažumų vardu, sąmoningi piliečiai savyje ugdė toleranciją. Visgi iki visuotinės empatijos lietuviams dar toloka, tad neandertaliečių laužus primenantys pasisakymai dar ilgą laiką sulauks minios ovacijų. Tokią reakciją sukėlė ir baltišką kultūrą puoselėjančio festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatorių pasisakymas, neva jų renginyje „iškrypėliams“ vietos nėra. Po tokių deklaracijų kyla atviras klausimas – ar Lietuvos festivaliai toleruoja seksualines mažumas?

Įvairiaspalviai žmonės renginį daro ypatingu

Geru mėnesiu anksčiau vykstančio ekstremalios muzikos festivalio „Velnio Akmuo“ atstovė tvirtina nenorinti gilintis į kolegų komentarų priežastis, bet atvirai pateikia savo nuomonę: „Lankytojų seksualinė orientacija mums visiškai nesvarbi, juk tai nėra mūsų reikalas. Kur kas svarbiau lankytojų pozityvumas ir jų požiūris į festivalyje grojamą muziką.“

Toje pačioje barikadų pusėje stovi ir elektroninės muzikos scenomis lankytojus viliojanti „Tundros“ komanda. „Norime, kad į mūsų festivalį susirinktų visomis prasmėmis įvairūs žmonės. Juk tik tas įvairumas ir daro renginį ypatingą. Tolerancija, tarpusavio pagarba, nepriklausanti nuo rasės, amžiaus, kultūrinių skirtumų ar seksualinės orientacijos. yra privaloma kiekvienam lankytojui.“ Organizatoriai tikina, kad vienintelis dalykas, į kurį žiūri neigiamai – agresyviai nusiteikę žmonės.

Antrus metus iš eilės pramoninėje Vilniaus erdvėje susiburti kviečiantis „Loftas Fest“ kolegų tolerancijos stoką įvardina kaip blogą viešųjų ryšių pavyzdį: „Į šią temą gilintis ir ją gvildenti yra mažų mažiausiai juokinga. Mūsų komandai sunku suprasti, kaip galima švaistytis tokiais komentarais. Jei tai būtų privatus vakarėlis kažkieno namuose, tuomet dar galima suprasti, bet čia juk visai kita kategorija.“

„Legendinis Vudstoko festivalis įrodė, kad įvairiaspalviai žmonės gali kuo puikiausiai sutilpti po viena saule. Teisingai, kiek žmonių, tiek ir nuomonių, bet šio žanro renginiai nėra ta vieta, kur derėtų kelti tokias diskusijas“, – mintimis dalinosi „Karklės“ atstovai. Tuo tarpu „Satta Outside“ ir „Čia visa Lietuva“ organizatoriai mini, kad patys poilsiautojai sukuria festivalio atmosferą, o norint, kad ji būtų teigiama reikalingas pozityvus ir tolerantiškas požiūris į aplinkinius.

Tolerancijos klausimas organizatorius verčia jaustis nejaukiai

Visgi tolerancijos tema dalį festivalių priverčia jaustis nejaukiai. Ne visi apklaustieji ryžosi pateikti savo poziciją, taip pat radosi tokių, kurie leido suprasti palaikantys „iškrypėliais“ savo gerbėjus išvadinusį renginį. „Kilkim Žaibu“ teigia puoselėjantys senąsias tradicijas ir sunkiąją muziką. Visgi galima susidaryti nuomonę, kad tradicijos jiems tampriai susijusios su netolerancija. Į klausimą organizatoriai atsakė tolimesnę diskusiją nukertančia fraze „o koks jūsų reikalas?“.

Net vėliau sekęs ir šią diskusiją iššaukusį komentarą turėjęs užglaistyti festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatoriaus viešas pasisakymas neatnešė taikos. U. Liogė netradicinės seksualinės orientacijos žmones tuomet buvo linkęs kaltinti provokavimu, o klausimą apie tai, ar šeimos bilietą gali įsigyti dvi moterys su vaiku, prilygino problemų ieškojimui.

Seksualinių mažumų atstovai jaučiasi įžeisti, bet festivalių neišsižada

„Renkantis vasaros festivalius, „Mėnuo Juodaragis“ visuomet būdavo sąrašo pradžioje, todėl po tokio pasisakymo pasijutau lyg šlapiu skuduru būčiau gavusi per veidą“, – kalbėjo Lietuvos gėjų lygos valdybos narė Elena Dapkūnaitė. „Tie, kuriems patinka renginys, nuris šią karčią piliulę, galbūt su šiokiu tokiu širdies virpesiu įsigys bilietą ir toliau važiuos į festivalį. Abejoju, kad kas nors stovės prie vartų, klausinės apie atvykusiųjų seksualinę orientaciją ir spręs, ką įleisti, o ko ne.“

Moteris tikina, kad vaikus auginančios vienalytės poros šeimos bilietu šiuo metu pasinaudoti neturi jokių galimybių ir tai ne festivalių kaltė. „Šeimos, norinčios įsigyti tokį bilietą, turi parodyti vaikų gimimo liudijimus. Tai suprantama, kitaip šia privilegija galėtų naudotis kas tik nori. Vienintelis problemos sprendimas – remtis gerąja kitų šalių praktika ir įteisinti vienalyčių asmenų sąjungas ir jų vaikus.“ Visgi pašnekovė primena, kad kartais tai irgi negarantuoja visų teisių. Žinomas faktas, kuomet į Austrijoje įsikūrusį pramogų parką Minimundus su šeimos bilietu nebuvo įleista lesbiečių pora su vaiku.

„Galbūt daugumai sunku suprasti, bet mes esame jūsų draugai, vaikai, broliai ir seserys, klientai, mokiniai, studentai ar tėvai. Ne vienas festivaliuose grojantis muzikantas atvirai pasisako apie savo netradicinę orientaciją, tad tolerancijos stoka pirmiausia yra didžiulė nepagarba ir jiems“, – kalbėjo E. Dapkūnaitė. „Visgi jei paklaustumėte, ar festivalyje „Mėnuo Juodaragis“ jausčiausi saugi, atsakyčiau, kad taip. Jame pilna kultūros ir edukacijos, o žmonės susirenka ne tik savaitgaliniam pasibuvimui prie ežero su dideliu kiekiu alkoholio. Tikiuosi, viskas keičiasi ir ateis laikas, kai festivalio teritorijoje už rankos laikydami tos pačios lyties partnerį net nepagalvosime, kad galime būti išvadinti įvairiais vardais ar propagandos skleidėjais.“


Ką apie tokią priešpriešą manote jūs?