Galèra koncertas Kaune. Tarp žemės ir dangaus. 26.07.29

Koks fantastiškas koncertas! Nors taip galiu pasakyti apie bet kurį aplankytą koncertą. Bet kiekvienas jų fantastiškas kitaip. Ir čia fantastiškai pasirodė grupė Galèra. Puikus kolektyvas, puikus band‘as. Jaunas, veržlus, talentingas džiazroko ansamblis. Prieš einant nežinojau ko tiksliai galima tikėtis, bet žinojau, kad bus geras laikas. O žinojau turbūt dėl to, kad netyčia atradau šią grupę ir perklausiau jų šiemet išleistą debiutinį studijinį albumą „Garsu“, kuris mane kaipmat užkabino, todėl žinojau, kad nenorėsiu praleisti koncerto.

Ramiai, neskubant, geru laiku atvykau į vietą – į Kauno menininkų namus. Užlipau laipteliais aukštyn, kurie veda į nediduką kiemelį su amfiteatru. Dauguma žmonių, praktiškai vien jaunimas, jau buvo sutūpę amfiteatro aukštuose kaip paukščiai, ir aš prisėdau pačiame priekyje šalia vienos saugomos vietos. Bet mane patikino, kad vietos užteks visiems. Beliko tik laukti ir vis dirsčioti aplinkui bei į sceną, arba tai, ką tik reikia vadinti scena, nes scenos iš tiesų nebuvo. Buvo tik patiesta daugybė kilimų, atrodančių labai rusiškai, nors tiksliau gal reiktų sakyti, slaviškai, o ant jų pristatyta daug instrumentų ir aparatūros.

Vien į scenos paruošimą buvo įdomu pasižiūrėti, bet dar įdomiau kai tais instrumentais pradėjo groti pagaliau į sceną išėję muzikantai. Ir buvo galima suprasti, kad jų bus daug, bet nesitikėjau, kad tiek daug. Į sceną įžengė net 11 muzikantų! Tai yra 4 pučiamieji, 3 gitaros, 1 pianinas, 1 sintezatorius, 1 perkusininkas ir viso band‘o vedlys – būgnininkas, nuostabiai derinantis savo būgnavimą su dainavimu – Rokas Raibis. O vėliau į sceną lyg iš niekur įplaukė net 6 nuostabios pritariančios vokalistės. Taigi, ganėtinai mažoje erdvėje susispaudę buvo net 17 talentingų žmonių. Matant tokį vaizdą ir juolab jiems užgrojant iš karto energingą, visus instrumentus gerai apjungiančią įžangą, mano veidas nušvito, o akys suspindo.

Ta pradžia man buvo magiškas momentas, tačiau magija skleidėsi tik dar labiau koncerto eigoje. Jiems išėjus man pasirodė, kad jiems gal kažkiek nedrąsu, gal neramu, tačiau pasirodymui įsisiūbavus, bet kokios nedrąsos lašeliai dingo ir vokalistas pakvietė žmones atsistoti ir prieiti, kad jie galėtų šokti jiems grojant energingas vietas. Žmonės po truputi ėmė kilti, kol galiausiai prie scenos buvo bent trečdalis susirinkusiųjų. Pakilau ir aš, visų pirma dėl to, kad nebebuvo visai galima matyti muzikantų, o antra, nesinorėjo sėdėti ir taip. Tai buvo gražus procesas, kai grupė ir publika atsidūrė, netgi literaliai, tame pačiame lygmenyje.

Mano mėgstamiausia dalis buvo kai vyko koncerto uždarinėjimas su vienu paskutinių kūrinių „Mama, bus gerai!“, kuris išsitęsė į nuostabią, bent 10 minučių, jamminimo (lietuviškai turbūt reikėtų sakyti, improvizacijos) sesiją, kuri savo šokdinančiais ritmais įtraukė bei privertė kažkur išskristi, priartėjant prie euforinių aukštumų. Tai buvo vienas sluoksnis po kito, dėliojami vienas ant kito, kaip didelio torto, ar tai kaladėlių aukštai, o kiekvienas muzikantas atsiskleidė savo profesionaliu virtuoziškumu, akims negalint apsispręsti į kurį žiūrėti ir lakstant nuo vieno prie kito. Tai ir yra visa esencija, dėl ko į koncertus turi būti einama. Momentai, kurių negali išgyventi klausantis tik įrašų.

Tiesa, negaliu pamiršti ir itin entuziastingo, turbūt pačio energingiausio grupėje perkusininko, kuris padarė tai, ko aš iki šiol koncertuose nepatyriau. Jis grupei begrojant mano minėtą jamminimo sesiją, pradėjo rinktis savo instrumentus ir išnešė juos, nusinešdamas į publiką. Ten jis publikai tiesiog įteikė visus savo „barškučius“, kad pati publika grotų su jais (o svarbiausia, jie ir grojo). Netgi nusinešė visus būgnelius į patį amfiteatro galą viršūnėje, atsisėdo prie žiūrovo ir grojo iš ten. Tai buvo išties linksmos akimirkos.

Galiausiai pasirodymas priartėjo prie pabaigos, trukęs truputi viršum valandos. Grupė sugrojo dar vieną trumpą kūrinį iš anksčiau išleisto EP, ir dar pakartojo vieną didesnių kūrinių iš albumo – „Plaka“, kuris man neskamba taip įtaigiai be Garbanoto.

Mano patirtis su koncertais dar nėra tokia didelė. Mano aktyvumas prasidėjo vos praeitais metais. Ir juolab neturiu daug patirčių su mažesnėmis, vietinėmis grupėmis. Bet galbūt jų visų koncertai būna tokie labiau asmeniški ir intymūs. O galbūt aš patyriau kažką ypatingo. Visgi, tokia, jau užtektinai grojimo patirties turinti grupė be scenos, plikai ant asfalto (ar kilimų) atrodo gan neįprastai, ir man keista, kad nebuvo suorganizuota kokia geresnė vieta. Prieš tai grupė grojo Palangoje, ir ten buvo visa normali scena ir vieta žmonėms sustoti, o už jų staliukai.

Bet kokiu atveju, negaliu labiau rekomenduoti nueiti į Galèra koncertą – visiems, vertinantiems gyvumą, tikrumą, energiją ir kūrybiškumą. Paskutinis albumo pristatymo koncertas vyks Vilniuje rugpjūčio 11 d.

1

GALÈRA - Garsu