Mano 2025 m. geriausių lietuviškų albumų TOP 10

Pirmiausiai trumpas įžanginis žodis: NEIGNORUOKIME LIETUVIŠKŲ ATLIKĖJŲ!

O dabar galime pradėti.

2025-aisias buvo iškeptas geras kiekis Lietuvos atlikėjų albumų. Pakankamai didelis, kad net turėjau sukurti atskirą topą, nes bendrame pasaulinio lygio atlikėjų kontekste jie truputi paskęsta ir net nelabai įsipaišo. Lietuviška muzika man yra visai kitas pasaulis, iš tikrųjų. Net ir vertinti ją reikia kitaip. Bet aš noriu skirti daugiau dėmesio Lietuvos scenai, nes ji to verta!

Apie lietuviškus albumus paprastai turiu mažiau ką pasakyti, tad ir topas neilgas, ir prierašai yra viskas, ką galėjau išspausti iš įdomiausių man darbų. Stengiausi perklausyti kiek galėjau ir kuo įdėmiau, kad pavyktų padaryti rimtą topą, bet sugalvojau apriboti jį iki 10 vietų, nes su visais nenorėjau skirti laiko vargintis. Taip pat, 4 iš 10 yra EP įrašai, kuriais atlikėjai, deja, dažnai ir apsiriboja. Bet aš jiems labai linkiu neapsiriboti, ir siekti didesnių aukštumų (kad ir kaip suprantu, kad Lietuvoje sunku tai daryti).

Po topu yra „Garbingų paminėjimų“ sąrašas. Jame yra albumai, kurie galimai turi kažką gero savyje, bet nebūtinai pakankamai mane sužavėjo, kad patektų į topą. Visad rekomenduoju jų vis tiek pasiklausyti ir įsivertinti. Beje, jame daugiau galima rasti populiariosios muzikos, kuri, kaip galima iš mano topo atlikėjų vardų suprasti, man paprastai mažiau imponuoja.

1. Kyla Vėjas! – Niaukias Dangus

„Kyla Vėjas!“ dar visai švieži, bet man jau iškyla kaip labai kokybiškas post-panko projektas. Jų muziką šiame albume galėčiau įvardinti kaip laisvai, organiškai plaukiančią, todėl klausytis labai lengva ir malonu, ir norisi dar. Tai, kad jie sugeba tokį pojūtį sukurti yra labai pagirtina. O pats skambesys yra iš pažiūros labai paprastas, bet geriau įsiklausius galima išgirsti, kad yra naudojama didelė variacija melodijų ir įdomių elementų, tad ir struktūriškai mane nustebino, nes neretai post-pankas skamba labai rigid melodiškai. Dauguma dainų patiko labai panašiu lygiu, bet gal išskirčiau kaip kiek stipresnes ir mėgstamesnes „Sudie, Klaipėda“ ir „Veidrodis“.

2. Solo Ansamblis – Scenos

Ir 2025-aisiais „Solo Ansamblis“ man išlieka praktiškai neaplenkiami Lietuvos muzikos scenoje. Nors „Kyla Vėjas!“ jau ir lipa ant kulnų ir netgi aplenkė man juos šiemet. „Solo Ansamblio“ muzika dažnai yra tinkamesnė šokiams, energingesnė, o energija muzikoje man vienas svarbiausių faktorių. Ir turiu omenyje ne tik tą energiją, kuri atsiranda iš ritmikos ar trankumo, bet iš atlikimo įtaigumo, o „Solo Ansamblis“ yra profesionali, kokybiška, subalansuota grupė šiuo atžvilgiu, už ką Lietuva juos turbūt ir mėgsta. Mėgstamiausiomis dainomis įvardinčiau „Meilės Mašina“ ir „Tendencija“, ir gal dar „Nuobodu“.

3. Vakaris Mirė – Žiemos Miegas EP

Visiškai nieko apie juos nežinau. Ir savo „Spotify“ profilyje pasisako jie apie save taip nedaugžodžiaudami: „Grojam muziką. Toliau jau išsiaiškinsit patys“. Tai ir bandau aiškintis. Tai atrodo jauna grupė, bet kol kas groja masėms visai netinkančią muziką, bet manau, jie ir nesiekia didelių aukštumų, ir groja kas jiems patinka, išbandinėdami save. Įvardinčiau kaip įdomų art / altroką su džiazo elementais. EP labai patiko, atrodo, kaip geras startas kažkam didesniam ateityje (pilnam albumui). Labiausiai išskirčiau lėtąją „Katino Baladė“. Jai priešinga – „Serpantinai“ irgi neblogai susiklauso kartkartėmis. Taip pat ir „Šabakštynas“. Bet šiaip visos turi įdomumo.

4. Superkoloritas – Ritmo! EP

„Superkoloritas“ groja fainai, šiltai skambantį šiuolaikinį disco, pasižymintį smagiais ritmais ir puikia muzikine sinteze su sintezatoriumi, saksofonu ir net lūpine armonikėle, o šiame jų išleistame EP galime išgirsti ir fleitą dainoje „Čia ir dabar“. Man jie yra nuostabus lietuviškos muzikos atradimas ir visada laukiu ką jie naujo išleis ir kur toliau eis. O šiame EP leidinyje mėgstamiausios dainos „Sudie“ bei „Žara“, na ir „Čia ir dabar“. Man šiek tiek trūksta iki tobulumo, nes aš mėgstu labiau kompleksiškesnę muziką, tačiau apskritai jie man tarp favoritų Lietuvoje „šviesiosios“ muzikos srityje.

5. Black Spikes – NIL EP

„Black Spikes“ atradau tais pačiais metais kaip ir išleistas šis EP. Pamačiau „YouTube“ jų dainos „Imperatorė“ vaizdo klipą su šimtais tūkstančių peržiūrų ir supratau, kad aš dar nežinau apie kažkokį big deal‘ą. Pasiklausiau minėtos dainos, tada radau daugiau, ir taip – jie tikrai labai gerai skamba. Ar tiksliau turėčiau sakyti, jos, nes tai pagrinde merginos (ar bent jau buvo). Muzikos produkcija yra tikrai labai aukšto lygio, tačiau tuo pačiu išlenda dar mano ausims nenugludintų momentų, dėl ko vertinti aukščiausiai negaliu, ir stilistika ne visais momentais limpa, ir nesinori dainų įsijungti taip dažnai. Bet vis tiek norisi – o tai reiškia daug. Stipriausiomis dainomis tikriausiai galėčiau įvardinti „Imperatorė“, „Jausmus išrašyt“ ir „Sapnai“.

6. shishi – FAQ EP

„shishi“ turi jėginę energiją, kurią transliuoja kiekvienoje dainoje, dėl ko mane labai traukia klausytis vėl iš naujo. Netgi gaila, kad tai tik EP, nes norėtųsi ir viso albumo. Bet šį EP aš sau traktuoju kaip „shishi“ skambesio apžvalgą, preliudą į jų muzikinį profilį. Dainos pasižymi greitu tempu ir ritmiškumu su pabrėžtinu bosu. Šiame EP tik viena daina yra lietuviškai, bet ką dar noriu pabrėžti, kad „shishi“ puikiai tinka tiek lietuviškai, tiek angliškai dainuoti – abu variantai skamba organiškai ir natūraliai. Labiausiai išskiriu „Dog OK“ ir „Hair We Are“.

7. Abii – Ex Animo

Po „Vinegar“, naujo „Abii“ albumo laukiau daug metų, ir kaip nieko, taip nieko. Ir staiga bam!, iš niekur atsirado 2023 m., o dar vienas 2025 m. Tad džiaugiuosi, ir savo džiaugsmą išreiškiu įtraukdama „Ex Animo“ į mėgstamiausių metų albumų topą. Kodėl ne aukštesnė vieta? Pabandysiu nusakyti, ką man mano ausys sako. Vokalisto balsą aš įvardinčiau kaip labai kimų, šaižų ir rėkiantį, kuris visose pirmose keturiose dainose nesumažina nei garsumo (jei kas, tik didina jį), nei paminkština jį, dainuoja labai vienoje linijoje – ir man tampa sunku klausytis, nors iš kitos pusės manau, kad vokalas yra savitas ir įdomus. Pati grupė turi savo išskirtinį braižą, ir jis puikiai šiame albume atsiskleidžia, dėl ko man jie ir įdomūs. Produkcijos kokybė yra aiškiai stipri, bet neretai dainos neišlaiko mano dėmesio – jas lengva „pamesti“. Stipresnėmis dainomis įvardinčiau „Nejauta“, „Abnorma“ ir „Arkanai“.

8. dargana – BUS LENGVA

„dargana“ kuria lengvą indie pop rock ir R&B / soul skambesį, ir nors panašiai skambančių grupių pasaulyje galima rasti daug, „dargana“ man turi kažką tokio savyje, kažką savito, kas mane verčia įsijungti dar kartą. Šis albumas iš pradžių manęs nekabino, bet vėliau įsijungiau dar kartą naktį, ir susiklausė visai kitaip. Albumas man labiausiai atsiskleidžia nuo pusės, su daina „Skrydžio Režimas“, kurią kartu su „Vieta“ ir „visada žalia“ įvardinčiau mėgstamiausiomis.

9. Alina Orlova – Nakties Atvirukai

Šis Alinos Orlovos albumas pateko į mano topą dėl kuriamos meninės vertės ir išskirtinumo, nors dainuojamosios poezijos muzika ir nėra mano mėgstamiausia. Dainos daugiausiai simplistinės, lėtos, ganėtinai liūdnos, visas svoris sutelkiamas į atlikėjos transliuojamą nuotaiką, bet kaip ir pavadinimas suponuoja, tai kaip naktinių atvirukų skaitymas – naktinė muzika, su kuria galima savotiškai pamedituoti prieš užmiegant. Manau, šis albumas skirtas labai specifiniam klausytojui ar specifinei jo nuotaikai. Mane labiausiai sužavėjo daina „Širdys ir Strėlės“ – tikras deimantas, dar man asmeniškai patiko „Skaičiai“.

10. Aistè – SOUL LITUANICA

Šis Aistės albumas iš pradžių nesudomino labai stipriai, bet vėliau leidau sau pasėdėti su juo ilgiau ir nutariau, kad jis bus vertas bent 10-osios vietos. Aistė kuria įdomią stilistiką – moderną su retro, kuri skamba gan senamadiškai, tačiau tai kažkaip visai veikia. O veikia, bent man asmeniškai, dėl to, kad skamba gražiai, dinamiškai, kokybiškai, Aistė aiškiai turi gerą balsą, ir imponuoja į mano labiau mėgstamą „senienų“ muziką, nei visą įprastą šiuolaikinę muziką, bendra prasme. Labiausiai patikusios dainos „KERAI“ ir „ŽIBA ŽIBA“. Ko trūksta iki geriau, tai įsimintinumo ar daugiau savitumo (vietomis man primena Mariah Carey stilių), dainų nesinori įsijungti dažnai.

Garbingi paminėjimai:

Lilas ir Innomine – AKNB

Inga Jankauskaitė – Nusuk Objektyvą

Crypts of Despair – We Belong In The Grave

Kristijonas Ribaitis – RIBA

Mėlyna – Ne keista, o ypatinga

Jauti – Meilė

Angelou – Rodeo

Gruodis – Iš Naujo

Luctus – Tamsošviesa

Gamka – Dabar Amžinai

Evgenya Redko – Planeta

FC Baseball – Noriu, kad tau pasisektų

Jessica Shy – Žvėris

Adrina – Karma

Paulina Paukštaitytė – Ego Kalba

	1			Kyla Vėjas! - Sudie, Klaipėda
	2			Alina Orlova - Širdys ir Strėlės
	3			Solo Ansamblis - Meilės Mašina
	1			shishi - Dog OK
	1			Aistè - KERAI
	1			Vakaris Mirė - Šabakštynas
	0			Abii - Abnorma
	0			dargana - Skrydžio režimas
	1			Superkoloritas - Žara
	1			Black Spikes - Imperatorė