Gdansk Mystic Festival: antra diena

Ekskursavimas Gdanske ir aplinkui, ir vakarinis ėjimas į kokius 6 ar 7 pasirodymus, grįžimas vidury nakties pilant lietui, būzų nusiprausimas ir kritimas į lovą... tokia buvo mano pastarųjų kelių dienų kasdienybė. Tad atsiprašau, jog nesugebėjau pateikti tęsinio apie antrąją Mystic festivalio dieną iškart po pirmosios dienos aptarimo. Bet dabar, riedėdamas iš Gdansko namo, savo įspūdžius pratęsiu tuo pačiu formatu: nuo labiausiai patikusio pasirodymo tą dieną iki mažiausiai.

1. Oranssi Pazuzu. Buvau jų koncerte prieš pusantro mėnesio Vilniuje. Jie grojo trumpesnę to paties setlist'o versiją. Bet net nebuvo minties neiti į jų pasirodymą. Nes jie antrą kartą su tuo pačiu dalyku sugeba nurauti stogą. Tai yra visiškai atmosferinė patirtis, psichodelinis transas ir brutalus metalas viename. Su visais šviesų efektais, grupės lyderio griežtom gestikuliacijom vertikaliai ir horizontaliai (atrodė, kad mane penkis kartus ten peržegnojo) ir nenumaldomu gitaristo sukaliojimusi visomis kryptimis visą valandą atrodė, jog klausytojai yra indoktrinuojami į kažkokį kultą. Bet tas kultas geras, jis kietas, jis palieka neišdildomą įspūdį. Kartočiau ir trečią, ir penktą, ir dvidešimtą kartą.

2. Nile. Nuostabiai agresyvus death'as, skambėjo tikrai solidžiai ir, kas svarbiausia, nenuobodžiai, nesijaučiau jog šis trankus skambesys man tiesiog gręžtų ausis be jokios grąžos. Jų skambesyje yra įdomaus ritmingumo, įdomios kompleksijos kompozicijoje, kuri gerai atsiskleidžia, jei grupės klausai atidžiai, būtent koncertinėje aplinkoje, o ne kaip fono dirbdamas darbus. O dar jeigu jie išsitraukia tokių kozirių kaip vikingiškas giedojimas vidury kompozicijos, tai suteikia daug spalvos, daug įsimintumo. Atlikta smagiai ir įdomiai.

3. Bullet For My Valentine. Neišklausiau viso set'o, norėjau dar paklausyti tuo pat metu grojusių Elder, kuriuos jau esu gyvai girdėjęs ir anksčiau. Bet pirma jo pusė buvo gana solidi, atlikta iš širdies. Nors grupė fokusuojasi į standartišką kompoziciją, neturi jokių instrumentiškai ypatingų elementų, tačiau dainų metu buvo naudojami gan įdomūs kompoziciškai vizualai (mane ypač sužavėjo dvi didelės judančios akys ekrane vienos dainos metu). Tad nebuvo nuobodu, o rimtesniems grupės gerbėjams senos geros 2000-ųjų alternatyvaus metalo dainos, spėju, daug sentimentų sukėlė.

4. In Flames. Labai panaši situacija, išėjom iš pusės pasirodymo ir patraukėm link Pazuzu. Nors muzika ir kiek įdomesnė, turi daugiau aštrumo negu Bullet For My Valentine, gal ir vokalistas kiek ekspresyvesnis, visgi performanso prasme, tiek literaliai, tiek figūratyviai mums pritrūko ugnies, atsižvelgiant į grupės pavadinimą. Tad vertinimas vidutiniškas.

5. Eagles Of Death Metal. Nors norėjau šią grupę pamatyti gyvai, bet didelių lūkesčių jiems ir nedėjau. Tad ir užsidėjau tokią varnelę ir viskas - jų pasirodymas skambėjo prėskai, toks konvejerinis sunkesnis rokas su per menku kiekiu širdies. Pasirodymo metu sėdinėjom ant suolų, ėjom pasivaikščioti po šalia esančias prekeivių palapines ir pan.

Kaip minėjau, dar buvau nuėjęs ir į Elder, visgi paklausiau tik vieną kitą jų kūrinį, tad vertinti pasirodymą tik iš turimos informacijos nenorėčiau. Mano artimas kolega klausė jų visą set'ą, teko sutikti, kad vokalistas traukė menkai ir dar buvo įgarsintas prastai, nors instrumentinė grupės dalis skambėjo gerai. 

Antra diena man pranoko pirmą dieną tais galingais Oranssi Pazuzu ir Nile pasirodymais, visgi sakyčiau, kad pirmą dieną tos man negirdėtos grupės patraukė dėmėsį labiau negu kai kurios man žinomos grupės antrąją dieną. Bet bendrai diena buvo įdomi, tai turbūt buvo mažiausiai lietinga diena, vos vienas kitas lašas nukrito. Beje, tos dienos vakare valgėm skanų aštrų kebabą iš vietinio kiosko  Šiam kartui tiek. 

	2			Oranssi Pazuzu
	31			Nile
	153			Bullet For My Valentine
	64			In Flames
	19			Eagles of Death Metal