
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Tarkim gyvenimas išties yra tik žaidimas. Kiekvieną dieną gauni bonusą gyvybės taškų, juos prarandi su nerimu, sužeidimais, ašaromis, pykčiu, prisidedi su gera nuotaika, meile, laime ir puodeliu karštos arbatos. Tarkim, tai tiesa. Važiuoju ir jaučiu kažkodėl, kad ši diena kitokia, saulė šviečia, aplink nė gyvos dvasios, tik aš, važiuojanti su dviračiu. Tik staiga. Dviratis susimėto, aš pasimaunu ant pakelės aptvaros, atsilenkiu ir viskas, kraujas, daug kraujo, prieš akis aš vėl vienuolikos, vėl panašus vaizdas. Šokas, kraujas plūsta iš rankos, siaubingas jausmas, negaliu jo sustabdyti, namai toli, noriu važiuoti, lenciūgas nukritęs. Diev, veduosi tikrąja to žodžio prasme Kruvinąją Merę, ant batų ir rūbų laša kraujas, nuskambės kraupiai, bet vaizdas gražus. Pasižaviu juo, yes, matau žmogų. Moteris man duoda servetėlę ir ima mane raminti. Nereikės siūti. Ne. Aš jaučiu, kad esu apimta šoko, nežinau ką daryti, moteris nežino kaip mane nuraminti. Akyse kaupiasi išgąsčio ašaros, man 11 metų, mano rankos kruvinos, prieš akis išdygsta vaikystės trauma, visa kraujo baimė, jis nesiliauja bėgęs, moteris sako, ai taip, nuvažiuosiu į vaistinę. Kuomet ji pasako, kad nebeesu balta, uždeda man lenciūgą ir liepia važiuoti iki vaistinės. Tada kada susitiksim ir aš jai papasakosiu, kaip man sekėsi. Padėkoju ir užlipu ant dviračio. Važiuoju, kraujas plūsta. Aš juokiuosi per ašaras, kaip eilinį kartą man nepavyko savęs nužudyti. Vaistinė. Stoviu eilėje, priešais mane senutės. Aš nesu svarbi, kai ateina mano eilė parodau kruvinas rankas ir paprašau pagalbos. Mane nuveda, nusiplaunu rankas, kraujas srūva, o man vis kyla panika. "Kas yra, gal ko atnešti?" aš pažiūriu į vaistininkę ir nusijuokiu "Gal.... turit raminamųjų?" Išgeriu valerijonų. Vuhu, bent nemokamai gavau raminamųjų, visur reikia įžvelgti gerąją katastrofos pusę. Dar Validolio nuo širdies, matyt atrodžiau tikrai sumautai, jaučiau, kad galiu nualpti. Cool. Man sutvarstoma žaizda. Gili, tfu iki kaulo matyt, nagrinėjau ją šiek tiek. Pasėdžiu, gaunu bintų ir tvarsčių, tabletę gliukozės ir suprantu, kad laikas judėti namo. Atsirakinu dviratį, judu namo. Aš šoke, nesusivokiu. Namie. Eh, reikia nuvalyti dviratį, rankenos abi raudonos, dar jomis laša šviežias kraujas. Sportbačiai kruvini, juos nuvalau, rūbus irgi greitai išplaunu po šaltu vandeniu. Esu sumišusi, vaikštau pirmyn atgal, juokiuosi pro ašaras ir suvokiu, kad vaistai, na tie raminamieji neveikia. Verkiu iš pykčio. Velnias. ![]() Ką galiu pasakyti iš viso šito. Trauma. Aš esu trauma, esu prakeikta savęs naikintoja. Kaip aš taip sugebu, nežinau. Stovėjau saujomis pilnomis kraujo ir juokiausi, pasakojau ir vaistininkei ir moteriai, kad man visada taip. "Jūs net nežinot, koks aš nelaimėlis, man visada taip.." Visa nervų sistema, visas kūnas persismelkė šoku, nusikrėtė elektros srove, lengvu pamišimu ir beprotybe. Velniop mane. Savižudė. Tarkim gyvenimas išties yra tik žaidimas. Žaidi jį šiandien, žaisi rytoj. Šiandien jį sužaidžiau taip. Netekau daug gyvybės taškų. Ne dėl skausmo, jo nebuvo išvis, dėl baisumo, siaubo, iš atminties iškilusių atsiminimų apie didžiausią traumą ir kraują, daug kraujo, kraujo ant rūbų, tai, kad man reikia pagalbos, tam vienuolikos metų vaikui. Netekau gyvybės taškų. Bloodhound Gang - I Hope You Die |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2010 m. balandžio 7 d. 19:21:18
____________________
Meilė kovoja,bet žmonės akli,kas atsimerks,tam iš dangaus,leisis ji Šitam pasaulį meilė gimdo ateitį,praeitis-dabartį,o ateitis-sapnus. (Sahja) Mano batai iš Lietuvos,mano kelnės iš Vokietijos,mano kepurė iš Rusijos,o mano širdis,iš Indijos.Visa Visata ,tik sapnas,tik laikas,kurio nėra,mums tai atvers.