I. Anticiklonas

Jo, labai smagu, kai prieš pamoką sužinai, kad bus testas, o tu absoliučiai nieko nemoki.

Kas per velnias atsiuntė tuos orus baisiai karštus. Kol parėjau namo, galvojau numirsiu. Striukė jau nebepadėjo :D. Jau nebegerai, kai tokios "bobų vasaros" užplaukia - jei ruduo, tebū jis normalus. Ale bet tai lapų kiek. Jūra, nespėji griebti. Likimas lėmė, kad neturėdami medžių gauname laviną lapų nuo kitoj pusėj gatvės augančių medžių. Baisiau nei baisu.

Susirgau liga. Sunkia. Tai vadinama pakvaišimu. Pirmą kartą pavargau taip, kad priėjau sau būdingą ribą - kai pavargstu, tampu nebevaldomu. Va, šiandien jau spėjau įgristi žmonėms su savo bjauriu būdu. Keista yra tai, kad mane daug kas, net music'e laiko nemalonaus charakterio žmogumi, o klasėje aš skaitomas netgi per geras... Iš kur tiek paradoksų... Aišku, turbūt tai vertybių skirtumai. Bendraamžiai vertindami žmogų renkasi kitokius kriterijus.

Muzikos liga taip pat kabinasi. Pradedu suprasti, kad mano muzikinis skonis baigia formuotis. Aišku, jis dar gali keistis, bet pamatu ir šaknimi visada liks tai ir tai nebeišeis iš manos galvos...

Visi tik ir kalba apie popsą, o aš galvoju apie savo muziką... Oi oi, jau tas beribis popso kišimas mane ima nervuoti.

Na, ir viskas. Daug nepliurpsiu, nes neturiu daug ką pasakyti. Tik pilstymas iš tuščio į kiaurą.