II dalis: Na, vistiek...

...ketvirtadienį, mano mėgstamiausią dieną, sudėtos pačios blogiausios pamokos

Kompensacija muzikos už vakar ir šiandienos dozė.

Pirmiau:

Tina Turner - Rough

Albumas labai puikus, tik music'e truputis bėdų, kad vis nėra pusė įrašų, tai tos, tai anos grupės... Tina Turner turi nuostabiausią vokalą (aš vis dar puikiai atsimenu, kaip ji puikiai dainuoja The Who - Acid Queen koverį). Jos muzika nors ir priskiriama pop muzikai, bet joje daug džiazo, soulo, funk'o, bliuzo ir roko prieskonių ir tai sudaro puikiai skambančias ir įdomias dainas. Man patiko jos albumas Rough, kurį neseniai perklausiau ir iš anksčiau žinomos jos populiarios dainos man labai patinka. Drąsiai galėčiau ją vadinti vieną geriausių pop muzikos atlikėjų istorijoje (ir niekas man net paprieštarauti neišdrįs, ane?).

O dabar:

ELP - Tarkus

Neabejotinai tai epiškiausias kadaise buvusios labai populiarios progresyviojo roko grupės Emerson, Lake and Palmer kūrinys. Ji susideda iš trijų dalių, trunka beveik 21 minutę... Įdomu tai, kad jie neturi dviejų pagrindinių, rokui būdingų gitarų, nes jomis galėjo groti tik Greg'as Lake'as (King Crimson buvęs vokalistas pirmuose dviejuose albumuose). Taigi, dažniausiai buvo pasirenkama bosinė gitara, o elektrinės sutikti turbūt išvis neįmanoma, akustinė ypatingesniais atvejais pasirodydavo. Taigi, visa našta krisdavo ant klavišininko Emerson'o (iš The Crazy World of Arthur Brown, kaip ir būgnininkas Palmer'is). Bet išgirdus Tarkus galima apšalti - tokios partijos, taip sudėtingai atlikta - iki šiol nesuprantu, iš kur pas žmonės gali būti tiek kūrybinio ir muzikinio, techninio talento... Na, nėra žodžių tiesiog to apibūdinti. Čia tik klausyt ir klausyt.

	5			Emerson, Lake & Palmer (ELP) - Tarkus
	1			Tina Turner - Rough