Įžanga

„Pokalbiųšou niekada nebeparenka tinkamų svečių” parašyta ant marškinėlių. Ši analizė, nors apgailėtina ir šališka, tačiau atspindi kenčiančius žiūrovus: visa salė palaiko plastikinius indelius, dauguma ginčyjasi: PG arbata, kiti; Nescafe, kuri teigia neturinti kofeino, o, taip, švaistūnai ir kuriem nusispjaut UK radikalai – pasodinti  sąmyšį, laukia mūsų pasirodymo.

Istorija sena, tema apsvarstyta ir datelės liūdinančios. Scena atrodė lyg netikra. Nuostabiai vertinau aplinkos pritaikytą entuziazmą. Persirengimų kambaryje, kuris, galiu pridurti, nebuvo toks jau ir spalvingas, kaip tikėtasi; paveikslas: GP laukimo kambarys,pridėkime veidrodį, pakeiskime kontraceptikų plakatus į artėjančių renginių reklamas ir jau turime renginio vietą. Užėmiau savo vietą, trečią, iš triejų atvykstančių apklausiamųjų įžimybių, kėdę. Mano akys susitiko veidrodyje ir priminiau sau mūsų instruktažą. Jokių keiksmažodžių, atrodyk laimingas ir svetingas, ignoruok žiūrovus ir kameras, ir dar kartą, prašau, jokių keiksmažodžių. Viešai transliuojamas žiūrovams veidų pikseliavimas ir vedėjų balsų tikrinimas scenoje.  Mes iššveisti, praminti ir užsimaskavę savo pačių saugumui.

Publika, darbuotojai ir pastato apsaugininkai pasirašė oficialų paslapčių įstatymą, prisiekant niekada neatskleisti mūsų tapatybės, nes tai "kompromisuotų su  nacionaliniu saugumu". Iškalimas besinervinant, trumpos užkulisių instrukcijos susitelkė atsitiktinai tarp bendrininkų "C 1 kairėje, C 2 dešinėje, kameros D ir A filmuoja įvadą”.

Aš C 1-oje, pirmo charakterio pristatymas. C 2-oje, antro charakterio. Antrasis charakeris yra mano bendrininkas. Jis sedėjo pasitikintis savimi, pagiriamais geležiniais nervais. Jis pasiruošimo kambaryje man už sienos. Žinau jo pasitikėjimą savimi ir visišką prisitaikymą, jaučiu tai. Aš palaužtas, nervai nelaiko, per daug tų priverstinių interviu. Bet žinau, kad kartą užsikovojome sceną kartu ir praūžome viesulu.