
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Išėjau į lauką. Skėčio net netraukiau. pasileidau bėgti. Bėgti per lietų.. Dieve, kaip gera, kai vėsūs lašai perlieja visą kūną.. plaukus.. rankas, jaučiu kaip laša nuo mano blakstienų. užsimerkiu ir įkvėpiu oro. Gaivaus ir lietingo. Atsigaunančio nuo sausros. Net kai per odą pradeda slinkti virpuliai ir šaltis glosto kūną - atrodo, kad aš to verta. Šalčio. Tik nenoriu, kad ateitų liūdesys, nes šypsaus permirkusi iki paskutinio siūlo.. Galėčiau verkti, bet šis lietus manęs neliūdina. Ramina. Klausant visos šios simfonijos net nesigirdi miesto šurmulio. Galiu pasileisti ir bėgti. Per lietų. Ištiesiau delnus ir į juos dužo lašai.. Mano lūpų kampučius papuošė retai juose apsilankanti šypsena… Šiandien lyja norais.. turbūt jei trokščiau tokių paprastų ir elementarių dalykų, tai būčiau pati laimingiausia.. Vėl nusišypsojau..mintyse sau pakartoju: “aš noriu, kad mane apkabintu kai myliu” vėl nupurtė šaltis, tik šį kartą nesupratau nuo ko… Nuo drėgno oro, ar nuo minties, kuri atrodo neimanoma. Grįžau namo ir orchidėjų aromatas vėl nutūpė mano kambaryje.. žalia arbata ir gera knyga.. Apkabinau savo pliušinį žaislą ir konstravau mintyse ” ko man reikia?” Užsimerkiau ir teklausiau: ” Vėl paliks pasaulį šiluma, vėl su paukščiais, lapais kris.. Aš vėl bandau išsaugoti tave..” (music) nupurtė šaltis. Dar stipresnis nei prieš tai.. Matyt, tau niekada nepasakojau kaip lėkė mintys galvoje… tai viena, tai kita.. kaip jos lekia iki šiol.. Apie Tave. Apie mus. Aš ir nepasakosiu.. kaip verkiu mąstydama. Iš baimės. Žinau, kad galiu būti visiškai nesuprasta.. tikėjau kiekviena savo mintimi, ypač ta, kurią susikūriau iš nevilties. Ją susikūriau, kad paguosčiau ir nuraminčiau save… |
![]() |
![]() ![]() ![]() |
2009 m. birželio 27 d. 19:23:30