Keisti žmonės.

 Kuo toliau tuo labiau žmonės keistėja. Neseniai ėjau iš savo "trasos". Vietos, kurioje bėgioju. Buvau sustojusi prie gatvės, kad praleisčiau automobilius. Perėjau per gatvę ir kažkodėl vėl sustojau.  Už kokių penkių metrų nuo manęs sustojo raudonas automobilis. Aš žinojau, kad atsidarys langas, tačiau maniau, kad paklausti kelio ar kur yra parduotuvė. Kaip aš ir galvojau atsidarė langas ir vaikino balsas:

 -Ateik.

 Mano ledinis veidas ir neigiamas galvos suktelėjimas, tikriausiai nuliūdino vaikinus. O aš galvojau jog tai tikras įžūlumas. Grįžusi namo pažvelgiau į veidrodį. Pamačiau ne tai ką tikėjausi. Pamačiau keistą, malonų veidą. Ir savo tobulas akytes, kurias vieninteles savyje laikau gražiomis. Gražias dėl sumaišytų spalvų. Dėl mėlynos gautos iš mamos ir žalios gautos iš tėčio. Keista... Bet žmonės dar keistesni.