Keturlapio dobilo neradau, bet lietuvių kalba švarėja

Nebūna taip... Gyvenu fantastiniame pasaulyje, kur viskas nulipdyta iš šokolado ir visi gyvena ilgai ir laimingai. Kodėl man sekasi, nesiseka, o po to vėl sekasi... Šiandien buvo pagerintas šio balanso amplitudės rekordas, kai sėkmės rodiklis šoktelėjo kažkur į dangų... Nepradūrė gal debesies ir nepradėjo lyti. Ne, vis dėlto pradėjo, kaip ir purškė parduotuvėje netyčia numestas butelis...

Paradoksų karalius pasijautė gyvenantis tarp visai paprastų ir neparadoksalių dalykų. Kažkur prapuolė tie amžini pykčiai tarp klasiokų... Prisiminiau paskutinę vienos dainos eilutę: "Live in peace or die forever in your war room" (Van der Graaf Generator - The Emperor In His war room). Taika valdo... Visi sutaria. Taip pat vis daugiau žmonių jungiasi prie kalbos puoselėjimo projekto. Jo tikslas: vartoti tik lietuvių kalbą be jokio žargono, rusizmų, anglizmų, germanizmų ir kitokių -izmų, ir tuo labiau, užsienietiškų keiksmažodžių. Už kiekvieną pasakytą ne lietuvišką žodį narys nuo kitų gauna kumštelėjimą į petį. 

Pasirodo, mes jau patys nebejaučiame, kai vartojame šituos visus žodžius. Nėra pertraukos, kada koks projekto dalyvis nesusikeiktų... Vis dėlto, tikrai jaučiasi pašvarėjusi bendravimo kalba. Ir rezultatai puikūs (na, tik vienas narys skolingas 20 kumštelėjimų)

Kalba sveika, ir kultūra sveikėja... Na, o paklausus, kaip man sekasi mokytis, tai aš turėčiau atsakymą: puikiai. Bet ir namuose tinginiauju, o nors laukia dar daug atsiskaitymų... Tegu sėkmė nenusisuka nuo manęs ir iki pat mokslo metų galo...

Namai tokie dideli atrodo, bet taip trūksta erdvės. O gal pagaliau radau sąsają tarp erdvės ir laiko. Prailgstant laikui mažėja erdvė? Tikriausiai...