Likimo išdaigos (CCXXXIV dalis - kaip ir visi kiti įrašai)

Šiandien aš supratau, kokią reikšmę turi miegas. Maniau, paaukočiau viską, kad man dar duotų valandėlę pamiegot. Aha, Dievas tyčiojas iš mūsų. Oi, negražiai pasakiau - tokia jau ta sistema. Absurdai kažkokie vyksta... Nors aišku, nebus 100 % patenkintų...

Varginga naktis atsiliepė ir ėjime į mokyklą - vilkausi kaip galūnės netekęs sliekas. Raičiaus. Na, bet mokykla turi pabudinamąjį poveikį. Informatikoj jau jaučiaus visai neprastai - ir supratau, kad mano praeitos pamokos užduotis buvo pavadinta viena geriausių pogrupyje.

Matematika - dar gyva viduje. Pirmas išsprendžiau, papildomų užduočių gavau. Klasiokai sakė, kad mokytoja net netikrinus 10 parašys. Ką žinau, tikiuos mažiau. O 9 jau labai prastas pažymis skaitos :D

Anglų mokytoja iš manęs pasityčiojo. Atlikom didžiulį testą, gavau 28/29 taškų, turėjo dešimtuką pliurint. Bet nusprendė, kad testas mums per lengvas. pasityčiojimas - dar du lapus namų darbų užkrovė. Pavydi pažymių, nori savo pavydą išreikšti varginančiais krūviais - ot kokia.

Lietuvių pirmas pažymis - 9. Ką? Nesąmonė - noliu 10. Bet ne tai labiausiai nustebino - "genijų klasės" posakis pasitvirtino. 30 žmonių - niekas negavo mažiau aštuoneto. Kas per?

Atleiskit už pliurpalus, jaučiuosi kaip nesavas. Namų darbai va dar neparuošti, visa diena užimta. O GYVENTI juk taip norisi. Nors koks gyvenimas, kai visą laiką tingi. Atsiprašant tokį gyvenimą - kas šiam pasaulį yra logiška. Logika - fantastiškiausias mokslas, nes viskas yra absurdas.

Tiek iššvaisčiau laiko, o nė vieno suplanuoto tikslo neįvykdžiau, nes atsirado kitų neplanuotų tikslų. Jo, toks jau tas baisus likimas.

Pūkis baisus, džiungliušniurs, kas dar?

spengia ausyse, prastos ausinės. Ai, dingstu iš šitų kapinių, nes jaučiu, kad music'as vis labiau miršta. Prisimenu, kaip momentu narių viršydavo 150, dabar tai duok Dieve 40-50 susirenka. Nesąmonė kažkokia.