Baigta su aistra, lauposi visa
Aš – susinaikinimas tavo
Venos baugiai jau siurbia kas juodžiau
Giltinė iškvietimą gavo
Paragauk manęs
Panorėsi dar
Esi skirtas man 
Sunaikint tave
Rėpliok, dėk greičio, pakluski Mirčiai
Gyvent dek sparčiai, pakluski Mirčiai – Mirčiai.
Lėlininkas aš, tampau tavo gijas
Jaukiu mintis ir daužau svajas.
Aš apakinau, tu nieko nematai,
bet pašauk, klyksmą išgirsiu tikrai.
Šei –mi- nin- ke!
Dūrių žymėmis atrasi kelią vis
Gyveni mirtim, dabar aiškėja
Skausmas valdo čia ritualo kančia
Pusryčiaut ant veidrodžio pradėjai.
Šei-mi -nin-ke! kur tos svajos? jų man likę?
Šei-mi-nin-ke! tavo pažadai vienų melų!
Juokas, juokas. Matau, girdžiu vien tik juoką.
Juokas, juokas, juokiasi iš to, kad aš verkiu.
Pragaras vien tai : aplinka, namai -
Neturi prasmės, tiesiog rimas
Labirintu ilgu baigsi dienas tu.
Gyvybė tavo – nesusipratimas.
Jau tave užvaldau
Mirt padėsiu tau
Persmelksiu kiaurai
Štai ir įkliūvai