Pabėgusi.

 Keista. Aš niekada negalvojau, kad galėčiau. Bet galiu. Šiandien su klasiokėm pabėgom iš paskutinės pamokos. Anglų. Kvailai, bet pabėgom keturios su manim. Kitos dvi pavedė. Jei bėga, tai bėga visi. Deja.

 Pirmas kartas. Neblogas sakyčiau. Išskyrus tai, kad kai mama sužinos man bus labai nekas. Patėvis tik ir laukia kada susimausiu. Jam tai bus puiki proga pasirodyti teisiu ir žiūrėti į mane niekinančiu ir kerštingu žvilgsniu. O šiaip aš nebijau. Nei mokytojų, nei mamos. Pati jai pasakysiu. Bet ne dabar. Jei pasakyčiau dabar tikriausiai neduotų pinigų jaunimo dienoms. Rytoj jau būdama ten parašysiu jai žinutę. Tikriausiai bus šokas. Aš juk gera mergaitė. Kaip galėjau taip pasielgti.

 Norėčiau galėti taip pat pabėgti ir nuo savęs. Tačiau negaliu. Aš pavargstu nuo savęs, tačiau vėl gyvenu su savimi. Kai mano siela nuo manęs pavargsta, ji eina ilsėtis. Tapusi nepaklusnia ir kita dalimi su manimi nebesusijusia, ji eina miegoti. Užmiega, kaip aš vakar, 20h su drabužiais. Atsibunda 00:30. Užuodžia cigaretes visur kur tik eina. Nusiprausia, atsigeria ir kūnui dar neatvėsus vėl eina miegoti. Ir pirmą kart pailsi. Kaip ir kūnas. Paprastai kankinamas iki vėlyvos nakties.

 Susipykau su broliu. Sako:

 -Pilvuką augini?

 Atsakau:

 -Atstok.

 -Eitum su draugėm pasivaiksčioti ar ką. Sėdi prie knygų,-pašaipiu tonu.

 -Aš neturiu draugių ir man jų nereikia,-pamelavau, kad nereikia.

 -Nemoki tu brndrauti, todėl niekas ir nenori su tavim draugauti,-pasityčioja.

 Trinkteli durys. Taip, tai aš. Išėjau. "Asilas, šunagalvis, šiknius"- mintyse ir garsiai. Po kurio laiko grįžau.

 -Knygą pamiršai?

 Persirengiau ir išėjau. Pabėgioti. Kai supykstu atsiranda daugiau jėgų. Tą atstumą, kurį paprastai nubėgdavau su 3-5 sustojimais, šiandien nubėgau su vienu.

 Grįžtant.

 -Knygnešys.

 Sušnypsčiu:

 -Šūdnešys.

 Vienas žodis- nekenčiu. Jis nesirenka žmonių- jam visi draugai, kurie parūkyti duoda ar kartu išgeria per šventes ar gimtadienius. Merginas keičia greičiau nei aš spėju susigaudyti. Ir dar man turi priekaištų. Padarysiu taip, kad neturėtų. Vėl nieko nevalgysiu. 

 Tai štai koks vienas iš mano brolių. Gerai, kad kitas bent normalus.

 Stovėjau ir klausiausi. Parduotuvės. Besikalbančių kasos aparatų. Daugybės žmonių žingsnių. Savaime atsidarančių durų. Galvojau apie garsus, kvapus, vaizdus. Raudonas rožes. Obuolius. Vynuoges. Šokoladą. Ledus. Puodelius. Knygas. Ne, aš nieko nenorėjau. Man tik patiko klausytis. Žmonių, daiktų, maisto ir gėlių santykių.

 Pabėgusi iš paskutinės pamokos. Pabėgusi nuo realybės. Pabėgusi, bet taip  dar geriau.