Periodiniai charakteristikos pokyčiai (birželio mėn. tikslai

Sulig mano palaipsniu senėjimu ar tai brendimu, dienoraščių skiltis music'e pasipildo vis rečiau. Nežinau, kaip vertinti šitą savo požymį - ar ankstyvas išsisėmimas, ar laiko stoka, ar pasikeitęs požiūris į tokius dalykus. Vis dėlto, kažkaip keistai pradedu transformuotis. Japoniški kryžiažodžiai vietoj elektrochemijos, grožinė literatūra vietoj magnetinės indukcijos. Tokie elgsenos pokyčiai simbolizuoja vasaros pradžią. Tiek charakteristinės, tiek kalendorinės. Birželio mėnesio tikslai:

*Mažiausiai 4 grožinės literatūros knygos - perskaityti. (Planuotina: A.Tapinas - Vilko valanda, Vydūnas - Sąmonė, E.Remarkas - Vakarų fronte nieko naujo ir dėl 4-osios dar turėsiu laiko pagalvoti)

*Įveikti 3 nustatytus maršrutus dviračiu (rajono keliais, keliukais, žvyrkeliais, atstumai atitinkamai 55 km, 59 km ir 63 km)

*Parašyti bent dvi recenzijas (albumų)

*Sukurti bent vieną trumpą miniatūrą ar novelę.

*Pasitarnauti music'o bendruomenės poreikiams įkeliant tam tikras pasiūlytas grupes.

*Išspręsti nusipirktą knygutę japoniškų kryžiažodžių (kurių aš kartais nekenčiu, kartais mėgstu)

*Įpusėti savo pradėtą tikimybių teorijos tyrimą (reikia, kad tarp elementariųjų kasdienybės malonumo dalykų atsirastų ir šiek tiek mokslo bei disciplinos)

*Stengtis nepraleisti Pasaulio futbolo čempionato rungtynių ir nuosekliai sekti čempionato eigą.

*Sukurti vieną muzikinę kompoziciją.

*Išlaikyti lietuvių kalbos egzaminiukštį (tą juokingą 10-okų egzaminiukštį) bent 9 balams, matematikos surinkti taškų maksimumą.

*Surinkti seniau pradėtą rinkti medžiagą apie Kėdainių miestą XIX amžiuje ir XX amžiuje iki Antrojo pasaulinio karo.

Tikslai yra problematinis dalykas, ir galiu net garantuoti, kad tikrai kažkurio iš jų neįvykdysiu, bet norėčiau sau įrodyti, jog dar turiu savyje pakankamai valios ir nuoširdžiai stengsiuos juos padaryti. Užgrūdinti savo valią gerai, o ką nors padaryti naudingo dėl savęs ir atlikti pradėtus darbus - dar geriau. Taigi.

Sunku patikėti, jog tenka jau paskutinę savaitę šliaužti į mokyklą (neskaitant poros dienų kitą savaitę), pagaliau bus ramybė. Nors ir dabar jau visuotinis ištižimas, kepimas perkaitintuose mokyklos kabinetuose, vienintelį dalyką, ką mokėmes aną savaitę, pamenu tik genetikos uždavinėlius... Beviltiška savaitė. Ir ši tokia pati bus, garantuoju. Sujudimas visuotinis... Susprogti, išsitaškyti iš laimės. 

Vis dėlto, šiais metais aš mokyklos tikrai nepasiilgsiu. Nors laikas greitai bėga ir tuoj ji išvis bus baigta, tačiau vasara yra toks metas, kada atlieki darbus savo dūšiai ir širdžiai, o ne mokytojui, pažymiui, išsilavinimui. 

Su ta gaida baigiu savo dienoraštį, kurį rašau jau po vidurnakčio ir dar stebėtinai blaiviu protu. Bet greitos orientacijos kompiuterinių žaidimų po šio flegmatiško dienoraščio jau nebežaisiu. Tegyvuoja išmintis ir valia.