Ganyklos žolėje laiką leidžiate sau nekaltai,
Kad kažkoks nerimas tvyro ore suvokiat menkai.
Būkit budrios verčiau,
Šunys sukiotis gali arčiau.
Aš žvalgiausi Jordano kitame krante ir regėjau -
Viskas atrodo kitaip nei tikėjom.

Kas jums iš to, kad dedatės, jog pavojus netikras yra.
Romios, nuolankios paskui vedlį į plieno slėnį leidžiatės praminta perėja siaura. 
Kokia staigmena!
Šokas, baimė akyse mirtina.
Viskas yra tikrai taip kaip ir atrodo.
Ne, ne košmaras tai pasirodo.

Viešpats - mano kerdžius, neprivalau paklusti guldomas Jo.
Per ganyklas žalias jis veda mane prie vandens tykiojo.
Blyksinčiais peiliais Jis išleis mano sielą.
Ant kablių aukštai mane pakabins Jis.
Jis pavers mane avienos kotletais,
Žinok! Jis didžiagalis, ir didis jo alkis.
Išauš diena ir kukliosios mes,
tylom apgalvojusios, didžiai pasišventusios
karate meną įvaldyti gerai,
štai, sukilsime išvien,
ir tada šmikiui pasrūs ašarom akys.  

Bliaunačios, mekenančios užvirsim ant sprando jam su šūksmais.
Banga už bangos be proto iš keršto
iš nežinios į viziją mes žygiuosim linksmai.

Ar girdėjot naujieną?
Išstipo šunys visi!
Namie lik geriau
Ir daryk, ką sako tau.
Iš kelio pasitrauk, jei nori senatvės sulaukt.